- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-2540-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09723-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė sekančius reikalavimus: atidalyti ieškovės buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad ieškovės dalį bute sudaro 15 kv. m ir 11,69 kv. m kambariai, atsakovo S. G. – 18,03 kv. m kambarys, likusiomis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis buto bei rūsio patalpomis šalys naudojasi bendrai; ieškovė sumoka atsakovui 9865,81 Lt piniginę kompensaciją už jai teksiančią didesnę gyvenamojo ploto dalį; išdėstyti atsakovui mokėtiną 9865,81 Lt kompensacijos sumą lygiomis dalimis 10 metų laikotarpiui, mokant po 82,21 Lt per mėnesį, įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovės kambarius bute sekančią dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-13 sprendimu priteisė šalims po ½ dalį 3-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sūnumi gyvena viename kambaryje, o atsakovas yra užėmęs du, buto neišlaiko. Ieškovė, siekdama užtikrinti sūnaus interesus, pageidauja pasinaudoti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta teise ir atidalyti savo buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė sutinka atsakovui sumokėti kompensaciją, kurią apskaičiuoja, vertindama, kad buto rinkos vertė yra 162 000 Lt. Esą ginčo buto 1 kv. m ploto kaina yra 2278,48 Lt, buto gyvenamasis plotas yra 44,72 kv. m. Atidalijus ieškovės dalį bute ieškovės prašomu būdu, t. y. ieškovei atidalijus 15 kv. m ir 11,69 kv. m kambarius, jai viso atitektų 26,69 kv. m gyvenamojo ploto bendrame bute, o atsakovui atidalijus 18,03 kv. m kambarį, jam tektų 4,33 kv. m mažiau, nei priklauso pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą. Todėl ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 9865,81 Lt piniginę kompensaciją už jai teksiančią 4,33 kv. m didesnę gyvenamojo ploto dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas S. G. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, atsiliepime nurodė, kad sutinka su reikalavimu atidalyti bendrą dalinę nuosavybę, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytu kompensacijos dydžiu, prašė priteisti 26 089,72 Lt dydžio kompensaciją; išdėstyti kompensacijos dalių išmokėjimus po 1000 Lt kas mėnesį; nustatyti ieškovei didesnę komunalinių mokesčių dalį, kuri būtų proporcinga jai tenkančiam naudingam plotui; įtraukti į sprendimą sąlygą, kad be bendraturčio raštiško sutikimo, negalima nuomoti arba leisti naudotis kambariais pašaliniams žmonėms; nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo teigimu, ginčo buto vertė pagal pačios ieškovės pateiktus įrodymus yra 261 000 Lt, todėl kompensacija turi būti skaičiuojama nuo šios sumos, be to į kompensuojamą sumą reikią įskaičiuoti banko palūkanas už 20 metų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-31 sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė atidalyti ieškovės T. G. buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad ieškovės dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 15 kv. m. ir 11,69 kv. m. kambariai, atsakovo S. G. – 18,03 kv. m. kambarys, likusiomis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis buto bei rūsio patalpomis ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai; priteisti atsakovui S. G. iš ieškovės T. G. 9865,81 Lt piniginę kompensaciją už jai teksiančią didesnę gyvenamojo ploto dalį, išdėstant sprendimo vykdymą šioje dalyje dviejų mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad ieškovės mokėtina suma atsakovui kiekvieną mėnesį yra 407,66 Lt, o paskutinės įmokos data - 2015-11-01; priteisti ieškovei T. G. iš atsakovo S. G. 2143,19 LT bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovo S. G. 32,18 Lt pašto išlaidų; įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovės kambarius bute sekančią dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimu santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniams buvo priteista po ½ dalį buto, kad ieškovė siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, o atsakovas neprieštarauja ieškovės pasiūlytam atidalijimo būdui, tenkino ieškovės reikalavimą atidalinti butą pagal ieškovės siūlomą variantą ir daugiau šiuo klausimu sprendimo nemotyvavo.
Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliantas (atsakovas) S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą atidalinti jai priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, skundžiamu sprendimu realiai nustatė naudojimosi tvarką, nors tokio reikalavimo ieškovė nereiškė. Pagal galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra ne tas pats. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, CK 4.80 straipsnio prasme, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme įrodinėjimo dalykų byloje ir kt. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jai disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Tais atvejais, kai šalys reiškia vienodo pobūdžio reikalavimus (tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba tik dėl atidalijimo), teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribų, nes priešingai būtų pažeistas dispozityvumo principas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiekvienas savininkas turi turėti galimybę naudotis atidalintu turtu pagal jo paskirtį, nagrinėjamuoju atveju – gyventi bute, turinčiame atskirą įėjimą, sanitarinį mazgą, virtuvę. Ieškovė teismui nepristatė techninio projekto, įrodančio atidalijimo galimybę. Pirmosios instancijos teismo sprendimo net neįmanoma įvykdyti, t. y. atidalintų dviejų nuosavybės objektų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų. Atsakovo teigimu, jis su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. kad ieškovei atitektų didesnė buto dalis, tačiau neišreiškė sutikimo su naudojimosi tvarkos nustatymu.
Atsiliepimas
Ieškovė T. G. su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu atliko izoliuotų patalpų (kambarių) atidalijimą ieškovės nurodytu būdu, o patalpas, kurių atidalijimo dėl funkcinių priežasčių (virtuvės, sanitarinio mazgo, koridoriaus, rūsio ir pan.) nebuvo galima atlikti, paliko ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai. Esą būtent tokio atidalijimo būdo ieškovė reikalavo, todėl atsakovo teiginys, jog teismas skundžiamu sprendimu išsprendė reikalavimus, kurių ieškovė nekėlė, yra neteisingais ir nepagrįstas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu sutiko su ieškovės pasiūlyta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, neteikė įrodymų, kad toks būdas netinkamas ir neįmanomas. Ieškovės teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde šiuos naujus argumentus kelia galimai tik tam, kad užvilkinti ieškovės buto dalies atidalijimą iš bendros dalinės nuosavybės. Ieškovės vertinimu, teismas sprendė tik atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, o ne dėl nekilnojamojo daikto formavimo atskiru objektu, esą todėl apelianto argumentai, kad sprendimas yra neįvykdomas, yra nepagrįsti. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas pagrįstai nereikalavo atidalijimo projekto, nes ieškovės prašomos atidalinti patalpos buvo aiškiai įvardintos ir pažymėtos į bylą pateiktame inventorizacijos plane.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųsta teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo atveju, jeigu nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba jeigu neatsikleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.).
Civilinio proceso kodekso 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareikštų reikalavimų nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, kurios yra svarbios kilusio ginčo išsprendimui, neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės negalima.
Iš ieškovės T. G. ieškinio bei atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio, akivaizdu, kad ieškovė siekė pasinaudoti Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atidalyti savo buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi butu, kuris po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ginčo šalims, tvarkos nustatymo.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Toks CK 4.80 straipsnyje reglamentuotas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar apsunkinimų, kurie kyla ar gali kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Savo tikslais į atidalijimą yra panašus ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas (CK 4.81 straipsnis). Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką bendraturčiai gali nustatyti tarpusavio susitarimu (CK 4.81 straipsnis), o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje J. M., H. M., E. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, R. R., bylos Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje AB „Prospero polis“ v. UAB „Kauno gelžbetonis“, VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., P. R. v. A. U. (A. U.), bylos Nr. 3K-3-359/2008; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.).
Nagrinėjamojoje byloje ieškovė, siekdama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (šią aplinkybę ieškovė dar kartą patvirtino atsiliepime į apeliacinį skundą), reikalavimą suformulavo tokiu būdu, kad, teismui jį patenkinus, buvo priimtas sprendimas ne atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Tokio reikalavimo nei ieškovė, nei atsakovas šioje byloje nereiškė, todėl ir aplinkybės, sudarančios atitinkamo reikalavimo faktinį pagrindą, įskaitant kompensacijos klausimą dėl už ieškovei tenkančios didesnės bendrosios dalinės nuosavybės dalies naudojimą, nebuvo įrodinėjamos, tiriamos ir vertinamos. Ieškovė į bylą nepateikė ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, todėl byloje visiškai nebuvo nagrinėtos ir vertintos aplinkybes dėl atidalijimo įmanomumo, t. y. galimybės atidalinti tokiu būdu, kad šalims neliktų jokių bendro naudojimo patalpų. Tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad daikto padalyti natūra nėra galimybės, ir esant kurios nors šalies reikalavimui nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, byloje galėtų būti sprendžiamas pastarasis reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas atidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant šalims bendro naudojimo patalpas, prieštarauja CK 4.80 straipsnyje įtvirtintai normos prasmei ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų esminių ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą sudarančių aplinkybių, o pagal byloje esančius įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.