Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-08-22 · Civilinė byla Nr. 2A-575-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-22
Bylos Nr.
2A-575-258/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas”
Kategorijos
  • 2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.39.2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-575-258/2017Teisminio proceso Nr. -68-3-13783-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8; 2.5.8.8; 2.5.39.2.5.8; 3.2.4; 3.3.1.18.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas” dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 16 782 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015-01-06 su atsakovu buvo sudaryta Verslo turto draudimo sutartis Nr. 311773097, pagal kurią buvo apdrausta grūdų džiovykla Feerum PGO. Draudimo sutartyje buvo numatytas draudžiamasis įvykis – ugnis, džiovyklos draudimo suma 30 990 Eur, draudimo laikotarpis nuo 2015-01-07 iki 2016-01-06. Ieškovas nurodė, jog 2015-10-03 džiovykloje kilo gaisras, kurio metu džiovykla buvo apgadinta. Apie įvykį buvo pranešta atsakovui. Atsakovas 2015-11-13 laišku informavo, kad įvykį laiko nedraudžiamuoju Verslo draudimo taisyklių Nr. 68-1 11.1 punkto pagrindu, nes gaisras neišplito ir kito drausto turto nesugadino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutiko įvykio pripažinti draudžiamuoju, ieškovas kreipėsi į UAB „Gaisriniai projektai” specialistą M. L., kuris nustatė, jog grūdų džiovykloje buvo kilęs gaisras, aušinimo sekcijoje vyko degimas atvira liepsna. Ieškovas nurodė, jog dėl gaisro patyrė 16 782 Eur dydžio nuostolių.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog gaisras už įrenginio ribų nebuvo išplitęs bei nebuvo sunaikintas ar sugadintas kitas apdraustas turtas, todėl įvykęs įvykis nelaikytinas draudiminiu įvykiu. Pažymėjo, kad apie buvusią ugnį bei kilusį matomą gaisrą ieškovas pradėjo kalbėti tik po atsakovo pateikto atsisakymo mokėti draudimo išmoką, todėl tokia ieškovo pozicija yra laikytina tik gynybine pozicija. Be to, kilus gaisrui ieškovas privalėjo iškviesti priešgaisrinės saugos tarnybą. Atsakovo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai parodo, jog iš tikrųjų jokio gaisro nebuvo, todėl nebuvo ir draudžiamojo įvykio.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad vertinant, ar šiuo konkrečiu atveju įvykis yra draudiminis, ar nėra, svarbu atsižvelgti į Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 (toliau – taisyklės) 11.1.a punktą, kuriame draudžiamuoju įvykiu šalys įvardino gaisrą. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad ieškovas iš karto po įvykio pateikė atsakovui pranešimą –apskaičiavimą (b. l. 7-8), kuriame nurodė, jog „džiovinant grikius, pastebėjom kibirkštį ir dūmus“, jokios informacijos apie gaisrą, jo išplitimą nebuvo pateikta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas kilusius padarinius pašalino pats, nekviesdamas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kas numatyta verslo turto draudimo taisyklių 33.10. b punkte (b. l. 51). Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog ieškovas negalėjo laukti, kol viskas sudegs, todėl pats savo jėgomis užgesino gaisrą, neturi nieko bendro su ieškovo pareiga atsitikus įvykiui nedelsiant pranešti kompetetingoms institucijoms, kurios ne tik įvertintų įvykį, nustatytų jo priežastis, bet ir pateiktų atitinkamas išvadas. Ieškovo pateiktu gaisro tyrimo ekspertizės aktu (b. l. 17-22) teismas nesirėmė, nurodydamas, kad tai nebuvo teismo paskirta ekspertizė, aktas surašytas praėjus penkiems mėnesiams nuo įvykio bei remiantis ieškovo paaiškinimais, duotais 2016-02-27, jog‚ atidaręs dangtį jis pastebėjo ugnies židinį viduje, t. y. paaiškinimais, kurie iš esmės skiriasi nuo ieškovo paaiškinimų, duotų atsakovui iš karto po įvykio. Be to, ekspertas apžiūrėjo įvykio vietą praėjus penkiems mėnesiams ir teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog nuo pirminio 2015-10-03 įvykio iki 2016-02-27 grūdų džiovykloje nebuvo kito įvykio, t. y. jog buvo tirtas tas pats įvykis. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog 2015-10-03 džiovykloje kilo gaisras ir /ar buvo įsiplieskusi ugnis.Teismas įvertinęs, jog dėl šilumos poveikio gamybos procese (džiovinant grikius), gaisras nekilo, bet ir neišplito bei nesunaikino kito apdrausto turto, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kurioje konkrečiai vietoje buvo ugnis, kiek laiko ieškovas ją gesino, kiek bei kur ji išplito. Jokių įrodymų byloje apie ugnies plitimą nėra, kaip ir nėra įrodymų, jog buvo apgadintas kitas apdraustas turtas. Ieškovas galėjo derėtis dėl individualių sąlygų, prašyti didesnės draudimo apsaugos, tačiau to nepadarė. Kadangi ieškiniu nereiškiamas reikalavimas dėl draudimo sutarties nuginčijimo ar tam tikrų sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti įvykį nedraudžiamuoju.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Nesutinka su sprendime padarytomis išvadomis, nes jos prieštarauja byloje esantiems įrodymams. 2015 m. spalio 8 d. ieškovas raštu pranešė atsakovui apie 2015 m. spalio 3 d. džiovykloje įvykusį įvykį. Ieškovas užpildė atsakovo pranešimo-apskaičiavimo formą, kurioje nurodė įvykio pavadinimą - gaisras, ir tai, jog „2015.10.03 apie 8.00 val. ryto džiovinant grikius pastabėjom kibirkštį ir dūmus, viską išjungėm iškrovėm grikius, atidarėm sklendę ir užgesinome patys, gaisrininko pagalbos nereikėjo“. Pranešimo-apskaičiavimo antrame lape „Nuostolių aprašymas“ atsakovo darbuotojas užrašė „degė bunkerio vidus“. Bendrinėje kalboje žodis „Gesinti“ reiškia „sulaikyti degimą“, žodis „Degti - degti, dega, degė “ reiškia „būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnoti. Atsakovas 2015-11-03 pranešime ieškovui nurodė, kad sprendžia žalos Nr.1635088 administravimo klausimus, susijusius su 2015-10-03 įvykiu (verslo turto draudimas, ugnis). Atsakovas 2015-11-13 pranešime ieškovui nurodė, jog „Per įvykį sugadinta (apdegė) grūdų džiovykla Feerum PG04“, „Atsižvelgiant į tai, kad gaisras neišplito ir... “. Atsakovas 2016-01-04 atsakyme į advokato pretenziją nurodė, jog „Pranešimas apie įvykį (dėl kurio buvo užvesta žalos byla Nr.1635088) buvo dėl „gaisro“, todėl pats įvykis ir buvo administruojamas pagal pranešimą apie gaisrą). Akivaizdu, kad minėtų rašytinių įrodymų pakanka išvadai, jog 2015-10-08 ieškovas pranešė atsakovui apie grūdų džiovykloje kilusį gaisrą (įsiplieskusią ugnį). Teismas nepagrįstai nesirėmė 2016-03-03 Gaisro tyrimo ekspertizės aktu. Įrodymais civilinėje byloje gali būti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (rašytiniai įrodymai) (CPK 177 str. 2 d., 197 str. 2 d.). Gaisro tyrimo ekspertizės aktas laikytinas rašytiniu įrodymu, kuriame užfiksuoti duomenys apie džiovykloje kilusio gaisro faktą. Tai, kad Gaisro tyrimo ekspertizės aktas nėra teismo paskirtos ekspertizės aktas nereiškia, jog teismas negali laikyti jo tinkamu įrodymu (CPK 177 str. 1 d., 185 str. 2 d.). Būtinybė kreiptis į gaisro tyrimų specialistą ieškovui atsirado po to, kai atsakovas pranešė apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir netenkino ieškovo advokato pretenzijos, t.y. po 2016-01-04. Specialisto paieškos užėmė tam tikrą laiką, prašymas UAB „Gaisriniai projektai“ buvo pateiktas 2016 m. vasario 18 d., grūdų džiovykla apžiūrėta specialisto 2016-02-27. Teismas turėjo vadovautis 2016-03-03 Gaisro tyrimo ekspertizės akto išvadomis, o atsakovui nesutinkant su jomis spręsti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo. Bet, atsakovas ekspertizės išvadų neginčijo, teismo ekspertizės skirti neprašė.Taisyklių 11.1 a punkte numatyta sąlyga dėl nedraudžiamųjų įvykių yra neaiški ir nesuprantama. Šilumos poveikis gali būti nuo aukštos temperatūros nesant gaisrui (pvz. veikiant įrenginiui) ir nuo gaisro (ugnies). Jeigu šiame punkte kalbama apie šilumos poveikį nuo ugnies (gaisro), tuomet tai prieštarauja tame pačiame punkte nurodytam draudžiamajam įvykiui - ugnis (a punktas gaisras). Šiame punkte yra papildoma sąlyga - išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą. Pagal atsakovo ir teismo logiką, jeigu grūdų džiovykloje būtų kilęs gaisras, bet jis neišplistų ir nesunaikintų kito apdrausto turto tai ir tuomet atsakovui nekiltų pareigą atlyginti nuostolius. Ši sąlyga visiškai paneigia draudimo sutarties esmę, nes pagal draudimo sutartį joks kitas turtas apdraustas nebuvo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas” prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-26 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus: Pagal Taisyklių 11.1. a punktą galima išskirti sąlygas, kurioms esant draudikas nėra atsakingas už draudėjo patirtą žalą ir nuostolių neatlygina. Pirmoji sąlyga, kuriai esant draudikas neatlygina atsiradusios žalos, kai nuostoliai kyla dėl šilumos poveikio lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan. Čia pateikiamas alternatyvus nebaigtinis sąrašas veiklų, kurias atliekant kilusi žala draudiko nėra atlyginama. Antroji sąlyga – žala kyla gamybos proceso metu. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovas patyrė žalą džiovindamas grūdus. Grūdų džiovinimas yra vienas apelianto atliekamų darbų, kurie laikytini gamybos procesu. Todėl akivaizdu, kad minėtos dvi sąlygos, t. y. žalos kilimas džiovinant bei gamybos proceso metu, yra išpildytos. Vien tai, kad apeliantas matė dūmus ir kibirkštis, bei tai, kad gesino, jo manymu, įsiplieskusią ugnį, nepatvirtina fakto, jog įrenginyje tikrai buvo kilęs gaisras. Atsakovas neneigia, jog apeliantas savarankiškai gesino įrenginį, tačiau gesinimo veiksmo atlikimas nesuponuoja gaisro kilimo fakto. Apeliantas savo veiksmais galėjo tik užkirsti kelią ugnies įsiplieskimui ir numalšinti tik rūkstančius dūmus bei kibirkštis. Gaisro nurodymas pranešimuose bei atsakyme į pretenziją savaime nei paneigia, nei patvirtina fakto, jog apelianto grūdų džiovinimo įrenginyje kilo gaisras. Tai tik formalus draudimo rizikos, pagal kurią buvo administruojama žala, nurodymas, visiškai nepriklausantis nuo atsakovo priimto sprendimo žalos administravimo byloje. Teismas visiškai pagrįstai nesiremia apelianto pateiktu ekspertizės aktu, kadangi ekspertizė buvo padaryta vien subjektyvių apelianto paaiškinimų pagrindu, kurie iš esmės skiriasi nuo tų, kurie užfiksuoti iš karto po įvykio. 2015 m. spalio 8 d., t. y. iš karto po įvykio, surašytame pranešime – skaičiavime nėra minima ugnis ar gaisras. Šiame dokumente apelianto tik nurodyta, jog buvo matomi dūmai bei kibirkštys. Tuo tarpu apie gaisrą bei įsiplieskusią ugnį apeliantas pradėjo kalbėti tik paaiškėjus, jog atsakovas atsisako mokėti draudimo išmoką, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Be to, pateiktoje ekspertizėje nėra vertinami jokie objektyvūs duomenys, kurie nekeltų abejonių ir būtų patikimi. Pažymėtina ir tai, jog ekspertizės aktas surašytas praėjus penkiems mėnesiams po įvykio, todėl teismui pagrįstai kilo abejonių dėl to, būtent kokie duomenys buvo vertinti eksperto. Nėra aišku, ar po to laiko neįvyko kokių nors kitų įvykių. Be to, byloje nėra pateikta jokių eksperto kvalifikaciją bei žinias patvirtinančių dokumentų. Dėl šios priežasties pripažintina, jog teismas turėjo pakankamą pagrindą abejoti apelianto pateiktos ekspertinės pažymos objektyvumu ir tinkamumu šioje byloje.Tarp apelianto ir atsakovo buvo sudaryta Verslo turto draudimo sutartis, kurią apeliantas pasirašė ir su jos sąlygomis sutiko. Sudaręs būtent tokią sutartį apeliantas negali būti laikomas vartotoju bei silpnesne draudimo teisinių santykių šalimi, kuriai taikoma vartotojų teises ginanti teisinė apsauga. Šiuo atveju apeliantas laikytinas verslo subjektu, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei vartotojui. Apeliantas šiuo atveju pats privalėjo domėtis jo sudaromomis sutartimis bei jų turiniu, kadangi tik jis pats, kaip verslininkas, gali nuspręsti, kas jam yra naudinga ir kokius sandorius sudaryti. Atsižvelgiant į egzistuojantį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką bei tai, kad apeliaciniame skunde nurodomo argumento dėl Taisyklių nesąžiningumo ir neaiškumo pateiktame ieškinyje nebuvo, o Draudimo sutartis yra pasirašyta paties apelianto, apeliaciniame skunde pateikiamas naujas apelianto argumentas, neva pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą, turimu atveju yra laikytinas nepriimtinu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė Verslo draudimo sutartį Nr. 311773097, kurios pagrindu buvo apdrausti ieškovui priklausantys įrengimai: grūdų džiovykla Feerum PGO 4, Grūdų transporteris Feerum FRK, Grūdų talpykla Michail Z711/14. Nurodoma apdrausto turto vertė – 30 990 Eur, bendra draudimo įmoka – 112,23 Eur. Draudimo laikotarpis – nuo 2015-01-07 00:00 iki 2016-01-06 00:00 (b. l. 4-5). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2015-10-08 pranešimu ieškovas informavo atsakovą, jog 2015-10-03, apie 8 val., ryto džiovinant grikius, pastebėta kibirkštis ir dūmai grūdų džiovykloje, viską ieškovas užgesino savo jėgomis, gaisrininko pagalbos nereikėjo. Antrame šio pranešimo-apskaičiavimo lape nurodoma, kad degė bunkerio vidus (b. l. 7-8). 2015 m. lapkričio 13 d. pranešimu atsakovas informavo apeliantą, jog įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė Verslo draudimo taisyklių Nr. 68-1 11-1 punktu, kuriame nurodyta, kad nuostoliai neatlyginami esant šilumos poveikiui, lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ir pan. gamybos proceso metu, išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą (b.l.11).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.987 str. įtvirtinta, kad draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytas draudiminis įvykis. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas”, bylos Nr. 3K-3-1445/2002).

12. Neatskiriama šalių pasirašytos verslo turto draudimo sutarties dalis yra Verslo turto draudimo taisyklės Nr. 68-1 (2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02). Šių taisyklių Nr. 68-1, 11 punkto (draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai) a punkte nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra ugnis: gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą ir (ar) dėl greta vykusio gaisro. Taisyklėse apibrėžti įvykiai, kurie yra laikomi nedraudiminiais. Neatlyginami nuostoliai (nedraudžiamieji įvykiai): esant šilumos poveikiui lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ir pan. gamybos proceso metu, išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą; objektams ir daiktams, kuriuose kilo trumpas sujungimas arba elektros įtampos svyravimai, ir kurie buvo gaisro kilimo priežastimi.

13. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nesirėmė 2016-03-03 Gaisro tyrimo ekspertizės aktu, kadangi tai ekspertizės aktas surašytas ne teismo nutartimi paskirto eksperto. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija negali nesutikti. Įrodymais civilinėje byloje gali būti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (rašytiniai įrodymai) (CPK 177 str. 2 d., 197 str. 2 d.). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013). Ieškovo pateiktame gaisro tyrimo ekspertizės akte, kuris vertintinas kaip rašytinis įrodymas, nurodyta, kad „atliekant detalią grūdų džiovyklos elementų (dalių) apžiūrą aptikti degimo požymiai ant džiovinimo kanalų stogelių.“ <...> Suodžiai susidarę ant žaliavos pakrovimo segmento vidinių sienelių byloja apie tai, kad aušinimo sekcijoje vyko degimas atvira liepsna. <...> Apibendrinant šio klausimo tyrimo rezultatus daroma išvada, kad grūdų džiovykloje buvo kilęs gaisras ir gaisro židinio zona yra aušinimo sekcijoje, džiovinimo kanalų įrengimo vietoje.“ Atsakovui šių įrodymų jokiais kitais įrodymais nenuginčijus, apelianto pateiktas įrodymas tikėtinai pagrindžia buvus gaisrui grūdų džiovykloje. Be to, gaisrinių tyrimo ekspertizės aktas taip pat nėra prieštaraujantis kitam byloje esančiam rašytiniam įrodymui – pranešimui apskaičiavimui, kuriuo rėmėsi atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Pranešime-apskaičiavime nurodyta, kad „džiovinant pastebėjom kibirkštį ir dūmus <...>“ kitame lape nurodyta, kad „degė bunkerio vidus“. Taigi šiuo atveju ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas galimai patvirtina apie gaisro buvimą grūdų džiovykloje.

14. Minėta, kad neatlyginami nuostoliai (nedraudžiamieji įvykiai): esant šilumos poveikiui lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ir pan. gamybos proceso metu, išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą; objektams ir daiktams, kuriuose kilo trumpas sujungimas arba elektros įtampos svyravimai, ir kurie buvo gaisro kilimo priežastimi. Tam, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, pagal draudimo sutarties sąlygas, nustatyti aplinkybę apie gaisro kilimą nėra pakankama, šiuo atveju, kad būtų įvykis pripažintas draudžiamuoju, gaisras turi būti išplitęs taip, kad apgadintų kitą apdraustą turtą. Nors apeliantas įrodinėja, kad išskyrus grūdų džiovyklą joks kitas turtas nebuvo apdraustas, iš verslo draudimo sutarties matyti, kad apdrausti buvo trys įrengimai: grūdų džiovykla Feerum PGO 4, Grūdų transporteris Feerum FRK, Grūdų talpykla Michail Z711/14. Byloje nėra ginčo, dėl to, kad be grudų džiovyklos kitas apdraustas ir šalia esantis turtas nebuvo apgadintas. Aplinkybė, ar gamybos proceso metu (džiovinant grūdus) buvo įsiplieskusi atvira ugnis ar buvo tik kibirkštys, neturi reikšmės. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad grūdų džiovykla dėl šilumos poveikio (gaisro) buvo sugadinta gamybos proceso metu ir kito apdrausto turto (grūdų transporterio ar grūdų talpyklos) išplitęs gaisras nesugadino. Nesant byloje duomenų apie sugadintą kitą apdraustą turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo įvykis buvo nepagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju pagal draudimo sutarties nuostatas.

15. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog draudimo taisyklės yra neaiškios. Priešingai, taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kokie įvykiai, susiję su gaisru, yra laikytini draudiminiais (gaisras) ir kokie nedraudiminiais (esant šilumos poveikiui gamybos proceso metu, išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą). Atsižvelgtina į tai, kad apeliantas, pasirašydamas verslo draudimo liudijime patvirtino, jog buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija (b. l. 4). Apeliantas yra verslo subjektas veikiantis savo rizika, todėl jam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, vadinasi jis, pasirašydamas patvirtino, jog jam visos sąlygos yra aiškios ir suprantamos, turėjo ir galimybę įvertinti ar tokios verslo draudimo taisyklės jam priimtinos.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėJūratė VaranauskaitėAndrius Verikas