- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- eAN2-450-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01174-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus apeliacinį skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. G. T. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla už tai, kad ji, būdama UAB „FS“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FS“, tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – interesus. Šiais savo veiksmais ji buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
1.1. 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną G. T. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad UAB „FS pateikė teismui skundą dėl VMI 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl įmokų pagal mokestinės paskolos sutarties atidėjimo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti bedrovės prašymą. Taip pat teismine tvarka apskundė ir VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo nutrauktos mokestinės paskolos sutartys ir kurio pagrindu atsirado UAB „FS“ vadovei pareiga kreiptis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FS“. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo UAB „FS“ skundą ir 2018 m. liepos 10 d. priėmė nutartį, kuri įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. Teismas konstatavo, kad datą, kada vadovei kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikia skaičiuoti ne nuo 2017 m. gruodžio 12 d., kaip nurodo VMI atstovė, o nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., kuomet teismine tvarka buvo išspręstas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo teisėtumo klausimas. VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 m. spalio 1 d. (šią dieną pareiškimas gautas teisme), t. y. praėjus 20 dienų po to, kai UAB „FS“ vadovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, teismas darė išvadą, kad VMI 2018 m. spalio 1 d. pateikusi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paskubėjo ir užkirto kelią UAB „FS“ vadovei įvykdyti pareigą ir pačiai įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliacinius skundu Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – pripažįstant UAB „FS“ buvusią vadovę G. T. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskiriant sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 eurų baudą.
2.1. Skunde nurodė, kad apylinkės teismo nutarime nenustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, neteisingai įvertinti pateikti įrodymai.
Šalies argumentai
2.2. UAB „FS“ nepriemoka VMI susidarė nuo 2014 m. sausio 7 d. Bendrovės finansiniai sunkumai prasidėjo nuo 2017 m. kovo mėnesio, kai Bendrovė tinkamai neatsiskaitė su mokesčių administratoriumi net ir pakeistomis mokestinių paskolų sutarčių sąlygomis. UAB „FS“ nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis. VMI geranoriškai keitė mokestinių paskolų sutarčių mokėjimų terminus, tačiau Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti net ir juos pakeitus, dėl ko mokestinės paskolos sutartys 2017 m. gruodžio 12 d. buvo nutrauktos. Nutraukus mokestinės paskolos sutartis dėl jų nevykdymo, VMI nuo 2018 m. sausio 8 d. Bendrovės atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimdama sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Bendrovė per 2018 metus į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas pervedė tik 1 942,52 eurų, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko (išieškota suma 4,19 eurų), todėl G. T. yra pagrįstai kaltinama, kad nuo 2017 m. gruodžio 12 d. ji neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto, siejant šią pareigą su pačios mokestinės nepriemokos VMI susidarymu.
2.3. Išnagrinėjus pateiktus Bendrovės buhalterinius dokumentus nustatyta, kad bankuose laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nebuvo vykdomi jokie atsiskaitymai. Pagal pateiktus Bendrovės kasos, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Bendrovė neužtikrino pajamų srauto, kuris būtų pakankamas tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir laiku mokėti įstatymų nustatytus mokesčius bei kitas privalomas įmokas. G. T., skųsdama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla, nepateikė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės veiklos realumą, pelningumą ir pajėgumą ją tęsti ateityje. Visi byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovė nebuvo pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui po to, kai susidarė didelė mokestinė nepriemoka (2 195 920,31 eurų), 2017 m. gruodžio 12 d. nutraukus mokestinės paskolos sutartis. Nuo šios dienos Bendrovės vadovei G. T. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FS“.
2.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „FS“ vadovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sietina su apygardos administracinio teismo nutartimi, yra nepagrįsta, kadangi ginčas tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus, kilęs dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, nebuvo mokestinis ginčas ir mokesčių administratorius neturėjo pareigos sustabdyti (nepradėti) mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Dėl vykusio ginčo administracinėje byloje, UAB „FS“ vadovei G. T. nebuvo išnykusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ji vienintelė geriausiai žinojo apie Bendrovės finansinę būklę.
2.5. 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „FS“ skundą dėl 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o sprendimas įsiteisėjo ne 2018 m. rugsėjo 11 d., kaip nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismas, o 2018 m. rugpjūčio 11 d.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą G. T. atstovas advokatas E. Šapalas prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 24 d. Terminai dėl kreipimosi į teismą nebuvo praleisti. Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškino, kad, tarp Pareiškėjo ir Bendrovės kilus mokestiniam ginčui, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra turi būti sustabdyta pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. netgi neturėjo vykdytinos mokestinės nepriemokos Bendrovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Valstybinės mokesčių inspekcijos skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu ir teigia, kad G. T. neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto dar nuo 2017 m. gruodžio 12 d., siejant šią pareigą su nepriemokos VMI susidarymu.
5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apylinkės teismo nutarimo argumentus ir Institucijos skundo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę teiseną G. T. atžvilgiu, priėmė neteisingą sprendimą. Apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog data, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas terminas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo paduoti, yra 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. diena, kai įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad VMI padavusi pareiškimą anksčiau nei pasibaigė ĮBĮ 8 straipsnyje numatytas terminas (40 dienų + 5 dienos), paskubėjo ir užkirto kelią bendrovės vadovei įvykdyti pareigą nustatyta tvarka kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, todėl būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių bankroto tvarką. ĮBĮ 8 straipsnyje reglamentuota įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
7. G. T. Institucijos nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad žinodama apie UAB „FS“ finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus VMI, įsiskolinimą valstybės biudžetui, vis tiek neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Jei vadovė būtų laiku kreipusi dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni. Savo neveikimu vadovė pažeidė kreditoriaus VMI interesus.
8. Šiuo atveju svarbu įvertinti ar įmonės vadovė šioje situacijoje turėjo pagrindą kreiptis dėl įmonės bankroto. 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą ir konstatavo, kad formaliai vertinant (2012–2016 UAB „FS“ ataskaitinių finansinių metų balansai, 2018 m. birželio 30 d. UAB „FS“ balansas (naujausias)) balansų duomenis, bendrovė yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (3 157 404,00 eurų) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (9 336 700,00 eurų). Tačiau teismas akcentavo, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo/nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes: kokį realiai turtą turi įmonė, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. Debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2018 m. birželio 30 d. įmonės balanso duomenimis UAB „FS“ bendrovės trumpalaikį turtą sudaro 1 214 122,00 eurų atsargos bei 7 715 574,00 eurų kitas trumpalaikis turtas – kreditorių skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu didžiosios dalies kreditorių skolų nėra galimybės išieškoti (UAB „FS“ kreditorės yra išregistruotos, likviduotos arba faktiškai neatlieka jokios veiklos ir jų skolos išmokėjimas nukeltas labai ilgam terminui), todėl teismas konstatavo, kad UAB „FS“ reali viso trumpalaikio turto vertė yra 1 164 996,24 eurų. Sudėjus 407 004,00 eurų ilgalaikį turtą su 1 164 996,24 eurų trumpalaikiu turtu, iš viso UAB „FS“ turto vertė sudaro 1 572 000,24 eurų. Šios turto vertės nepakanka bendrovės mokestinės nepriemokos įsiskolinimui VMI (2 196 308,67 eurų) padengti. Vadinasi, UAB „FS“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę UAB „FS“ faktiškai turimos bendros turto vertės, todėl įmonė laikytina nemokia. Įmonei priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini) ,Vilniuje įregistruoti areštai ir hipotekos. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad šio turto pakanka atsiskaityti su visais kreditoriais. Bendrovės pozicija, kad iki 2019 m. birželio 30 d. ji gaus 1 000 000,00 eurų pajamų, nes įteisins ir realizuos mažaaukščius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra pagrįsta įrodymais. Pagal kasacinio teismo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, tokios aplinkybėmis pripažintos neįrodytomis. Taigi nėra jokių duomenų, kad įmonės finansinė padėtis ateityje pagerėtų. Remiantis šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. T. turėjo įstatyme numatytą pareigą kreiptis dėl bankroto įmonei iškėlimo. Tačiau administracinio nusižengimo kvalifikavimui itin svarbu įvertinti nuo kada ši pareiga atsirado.
9. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad UAB „FS“ nebuvo pajėgi padengti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriui po to, kai 2017 m. gruodžio 12 d. nutraukus mokestinės paskolos sutartį susidarė didelė mokestinė nepriemoka. VMI laikė, kad mokestinės paskolos sutarties nutraukimo diena yra termino, nuo kurio G. T. atsirado pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto, pradžia. Pirmosios instancijos teismas manė, kad vadovei pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo ne nuo 2017 m. gruodžio 12 d., o nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., kuomet teismine tvarka buvo išspręstas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo teisėtumo klausimas. Teismas nenurodė konkrečių motyvų, kas vedė prie tokios išvados, tačiau iš G. T. rašytinių paaiškinimų ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių teismo pripažintas termino, pareiškimui dėl įmonės bankroto paduoti, atskaitos taškas paremtas 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi. Šioje nustatyta, kad tarp UAB „FS“ ir VMI yra kilęs mokestinis ginčas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 1 dalimi – skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti. Teismas laikė, kad kilus mokestiniam ginčui, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra turi būti sustabdyta, todėl skundžiamame nutarime nurodė, kad vadovei pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo ne nuo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo, o nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. nuo 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo teismine tvarka buvo išspręstas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo teisėtumo klausimas, įsiteisėjimo dienos.
9.1. Teismas termino (pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo) pradžią nepagrįstai skaičiavo nuo 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2018 m. rugsėjo 11 d. (2018 m. rugsėjo 11 d. nėra tiksli nutarties įsiteisėjimo data, bet ši aplinkybė bus aptariama vėliau). Toks termino pradžios skaičiavimas yra klaidingas ir neatitinka įstatyminio reguliavimo. Tarp šalių kilęs ginčas nėra mokestinis, nes neatitinka MAĮ 2 straipsnyje nustatytos mokestinio ginčo sampratos. Mokestiniai ginčai, tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Tarp UAB „FS“ ir VMI kilęs ginčas susijęs su sprendimais nutraukti mokestinės paskolos sutartis. Tokio pobūdžio ginčas nėra ginčas dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamo ir nurodomo sumokėti mokesčio, mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), todėl negali būti laikomas mokestiniu. Kadangi tarp šalių nėra mokestinio ginčo, tai MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje reglamentuota nuostata dėl baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo sustabdymo negali būti taikoma. Taigi termino, pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdymas, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį, negali būti pateisinamas jokiu teisiniu reguliavimu. Įmonės vadovei pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo atsirado nepaisant to, kad buvo paduotas ir nagrinėjamas skundas dėl sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad G. T. nuo 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. nuo tada, kai buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis, per įstatyme nurodytus terminus (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji šios pareigos neįvykdė ir pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. G. T. pripažįstama kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
10. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo data yra 2018 m. rugsėjo 11 d. Apylinkės teismo manymu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. turėjo būti skaičiuojamas terminas kreipimuisi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta anksčiau, data, kuomet vadovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra 2017 m. gruodžio 12 d. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje Nr. I-1484-281/2018, 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 11 d., o ne rugsėjo 11 d. 2018 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teisme buvo priimta nutartis dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu ir 2018 m. liepos 10 d. sprendimo įsiteisėjimui jokios įtakos neturėjo. Net ir atveju, jei termino kreiptis dėl įmonės bankroto pradžios momentas būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (2018 m. rugpjūčio 11 d.), VMI kreipimasis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB „FS“ nebuvo pirmalaikis ir skubotas. VMI pareiškimas iškelti bankroto bylą teisme buvo gautas 2018 m. spalio 1 d., t. y. praėjus ĮBĮ 8 straipsnyje nurodytiems terminams (40 dienų + 5 dienos), per kuriuos įmonės vadovas turi savanoriškai įgyvendinti pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
11. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. G. T. pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo 2017 m. gruodžio 12 d., todėl 2 metų terminas nuobaudai paskirti dar nėra suėjęs. Teismas nenustatė G. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis G. T. 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu bausta už tokio paties pobūdžio nusižengimą (ANK 120 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį bei asmenybę, už administracinio nusižengimo padarymą G. T. skirtina bauda, kurios dydis artimas minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą.
G. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1600 eurų baudą.
Nutarimas neskundžiamas.