- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-11
- Bylos Nr.
- A-180-264-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės, Kazlų Rūdos savivaldybei, Marijampolės, Kazlų Rūdos savivaldybių bendrai komisijai
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Medžiotojų būrelio ,,Žaltytis“ – Juozui Antanui Žilinskui, J. M. individualaus medžiotojų ploto vieneto – J. M. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų būrelio ,,Žaltytis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo ,,Vinčai“ skundą atsakovams Marijampolės savivaldybei, Kazlų Rūdos savivaldybei, Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendrai komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M. individualiam medžioklės ploto vienetui, medžiotojų klubui ,,Šilas“, medžiotojų būreliui ,,Žaltytis“, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės rajono aplinkos apsaugos departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendros komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau – ir Komisija) 2005 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 5, kuriuo medžiotojų klubo ,,Vinčai“ prašymas naudojamus medžioklės plotus pripažinti medžioklės plotų vienetu patenkintas iš dalies, suformuotas individualus J. M. medžioklės ploto vienetas, Mikalavo miško 5-11 kvartalai pripažinti laisvais medžioklės plotais, taip pat prašė įpareigoti Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendrą komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti medžiotojų klubo ,,Vinčai“ naudotus medžioklės plotus pripažinti medžioklės plotų vienetu pagal medžiotojų klubo ,,Vinčai“ pateiktą planą. Nurodė, kad 2003 m. gruodžio 8 d. sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas įpareigojo Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pripažinti jo naudojamus medžioklės plotus medžioklės plotų vienetu pagal pareiškėjo pateiktą medžioklės ploto vienetą. Šiuo sprendimu teismas taip pat panaikino pareiškėjo ginčytus Marijampolės savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti 2003 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 7, Kazlų Rūdos savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti 2003 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 4. Teismo sprendime buvo konstatuota, kad padalinus medžiotojų klubo ,,Vinčai“ teisėtai naudojamus medžioklės plotus kitiems medžioklės plotų naudotojams ir medžiotojų klubui ,,Vinčai“ nustačius mažesnes medžioklės plotų ribas nei klubas teisėtai naudojo, buvo pažeisti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 2 dalies reikalavimai. 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi Lietuvos Vyriausias administracinis teismas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2005 m. kovo 4 d. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendra komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, nevertindama įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų, priėmė analogišką panaikintiems sprendimą, kuriuo suformavo tuos pačius medžioklės ploto vienetus. Pareiškėjo teigimu, faktai, nustatyti įsiteisėjusius teismo sprendimu, nagrinėjant šią bylą nebeįrodinėtini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.). Medžiotojų klubas „Vinčai“ nuo 1963 m. teisėtai naudoja medžioklės plotus, kuriuos prašo pripažinti medžioklės ploto vienetu, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo pateiktomis nuomos sutartimis, nesvarstė galimybės sujungti teisėtai pareiškėjo naudojamus medžioklės plotus, pažeidė tęstinumo principą, neteisėtai suformavo J. M. individualų medžioklės ploto vienetą, paliko laisvais medžioklės plotais Mikalavo miško, kuriame pareiškėjas medžiojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos, priėmusios ginčijamą sprendimą, du nariai yra asmenys, priklausantys medžiotojų klubui ,,Šilas“, kuris pretenduoja į pareiškėjo teisėtai naudotus medžioklės plotus.
Atsakovas Marijampolės savivaldybė su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas suformuoti jo valdomą medžioklės ploto vienetą, nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis turi nuomos sutartis su visų laukų, skiriančių Varnabūdės ir Mikalavo miškus, savininkais. Medžiotojų būrelis „Žaltytis“ ir J. M. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jie teisėtai medžiojo dalyje minėtų laukų. Kadangi pagal pateiktus prašymus gretimų medžioklės plotų ribos persidengė, besąlygiškas pareiškėjo prašymo tenkinimas prieštarautų Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktams. Komisija, formuodama medžioklės ploto vienetus, privalėjo atsižvelgti į Medžioklės įstatymo 8 straipsnio l dalyje nustatytus tikslus. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, tinkamiausias medžioklės plotų vienetų patvirtinimo būdas būtų suinteresuotų šalių susitarimas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teisės į Mikalavo mišką jis neginčija, tačiau, kadangi pareiškėjo prašomas medžioklės plotas apima ir teritorijas, kurioms pareiškėjas neturi nuomos sutarčių, jo prašymas gali būti tenkinamas tik iš dalies, t.y. pareiškėjo medžioklės ploto vienetas gali būti patvirtintas, įtraukiant Mikalavo ir Varnabūdės miškus bei aplink esančius laukus, kuriuos pareiškėjas nuomoja pagal galiojančias nuomos sutartis. Marijampolės savivaldybė taip pat teigė, kad savivaldybė nėra tinkamas atsakovas administracinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybė pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad palei Varnabūdės mišką automagistrale „Via Baltica“ yra užtverta ištisinė vielos tvora, kuri suardo pareiškėjo medžioklės ploto vieneto vientisumą. Mikalavo miško 5-11 kvartalais pagal nuomos sutartis gali naudotis pareiškėjas, tačiau aplink mišką medžioja medžiotojų būrelis ,,Žaltytis“. Tokiu būdu, Mikalavo miško 5-11 kvartalai nesusijungia su kitais medžiotojų klubo ,,Vinčai“ plotais. Tiek pareiškėjo, tiek J. M. medžioklės ploto vieneto medžioklės ploto vienetai suformuoti pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kolegialiu sprendimu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė grafinės medžiagos, iš kurios būtų matyti, kur yra 1 200 ha Smilgių žemės ūkio bendrovės nuomojamos žemės, taigi negalima nustatyti, kur konkrečiai ši žemė yra.
Atsakovas Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendra komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Mikalavo miškas yra visiškai atskiras plotas, nesusijungiantis su likusiais medžiotojų klubo „Vinčai“ plotais. Tenkinant pareiškėjo prašymą pripažinti naudojamus medžioklės plotus pagal jų pateiktą planą, kuris nepagrįstas Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais dokumentais, būtų pažeisti šio įstatymo 8 straipsnio l ir 6 dalių, 22 straipsnio 6 dalies reikalavimai. J. M. individualus medžioklės plotų vienetas suformuotas remiantis Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamente registruotomis medžioklės nuomos sutartimis su privačių žemių ir miškų savininkais bei medžioklės plotų ribų suderinimo protokolais su medžiotojų klubais „Šilas“, „Girinis“, medžiotojų būreliu „Žaltytis“ taip, kaip nurodyta Medžioklės įstatyme.
Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija bylą prašė išspręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendros komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimas, ginčijamas pareiškėjo, prieštarauja 2003 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytiems faktams, todėl nebuvo patvirtintas Marijampolės apskrities viršininko administracijoje.
Tretieji suinteresuoti asmenys medžiotojų klubas ,,Žaltytis“, J. M. individualus medžioklės ploto vienetas pareiškėjo skundą prašė atmesti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 24 d. sprendimu panaikino Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendros komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2005 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 5, kuriuo nustatytos J. M. individualaus medžioklės ploto vieneto ir medžiotojų klubo „Vinčai“ medžioklės plotų vienetų ribos bei Mikalavo miško kvartalai palikti kaip laisvi medžioklės plotai, įpareigojo Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendrą komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimti naują sprendimą dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės ploto vienetu medžiotojų klubui „Vinčai“.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 2003 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjo klubo „Vinčai“ skundą atsakovams Marijampolės bei Kazlų Rūdos savivaldybėms ir Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl sprendimų, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo naudotus medžioklės ploto vienetus pripažinti medžioklės ploto vienetu, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Sprendimu teismas konstatavo esminius procedūrinius pažeidimus, kuriais buvo pažeista medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jų ribų keitimo tvarka, taip pat kitus Medžioklės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. 2004 m. gegužės 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2005 m. kovo 4 d. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendra komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, ištaisė teismo sprendime įvardintus esminius procedūrinius pažeidimus, tačiau visiškai neanalizavo bei nevertino teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių visumos, nepaneigė nustatytų faktų naujai ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis, įgalinančiomis kitaip traktuoti teismo sprendimu nustatytus faktus ir priėmė identišką sprendimą, nors nei faktinės aplinkybės, nei įstatymai sprendimo priėmimo metu pasikeitę nebuvo. 2002 m. rugsėjo 23 d. aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.2 punkte nustatyta, kad Komisija ne tik priima pateikiamą informaciją, bet ir savo iniciatyva renka teisinę, grafinę, ekologinę ir kitą informaciją apie medžioklės plotus, kuriuose siūloma sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas, bei analizuoja šią informaciją. Taip pat Komisija klausimams, reikalaujantiems specialių žinių, gali kviesti tam tikrų sričių ekspertus iškilusioms problemoms išsiaiškinti (Nuostatų 19.3 punktas). Komisija šių pareigų neatliko, nepadėjo įgyvendinti medžioklės plotų vienetų suformavimu suinteresuotiems asmenims jų teisių, siūlydama kompromisinius sprendimus. Pareiškėjo Komisijai pateikti dokumentai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina visų pareiškėjo nurodytų plotų, kuriuos jis prašo pripažinti medžioklės ploto vienetu, naudojimo teisėtumo. Taigi Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, neprivalėjo nustatyti medžiotojų klubui „Vinčai“ medžioklės plotų vieneto ribų tiksliai pagal šio klubo pateiktame prašyme nurodytas pageidaujamas medžioklės plotų ribas, tačiau turėjo įvertinti įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimu nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes.
Dėl J. M. medžioklės ploto vieneto suformavimo teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 8 d. teismo sprendime nurodyta, kad komisijos parengtas J. M. individualus medžioklės ploto vieneto projektas neatitiko Medžioklės įstatymo įtvirtinto medžioklės plotų vieneto ir dydžio kriterijų, nes patvirtintas medžioklės ploto vienetas apėmė mažesnį nei 1 000 ha plotą. Ginčijamame komisijos sprendime šis teismo nustatytas faktas nebuvo vertintas ir paneigtas. Komisija, pakartotinai tvirtindama J. M. individualaus medžioklės ploto vienetą, iš dalies suformuotą medžiotojų klubo „Vinčai“ naudotuose medžioklės plotuose, vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, taip pat tinkamai neįvertino aplinkybės, kad net 14 nuomos sutarčių, pateiktų J. M. individualaus medžioklės ploto vieneto dėl 141,47 ha plotų nuomojamos žemės, yra sudarytos po 2001 m. gruodžio 29 d. Komisija, įvertinusi, kad suinteresuoti asmenys ginčo plotų pripažinimą medžioklės ploto vienetais grindė nuomos sutartimis, tačiau tiek J. M. individualaus medžioklės ploto vieneto, tiek ir pareiškėjo pateiktos nuomos sutartys patvirtina teisę tik į dalį ginčijamų medžioklės plotų, spręsdama ginčijamus klausimus privalėjo vadovautis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio l dalyje numatytais tikslais.
Iš Komisijos protokolo taip pat matyti, kad nebuvo svarstytas bei vertintas pareiškėjo naudotų medžioklės plotų, kuriuos skiria magistralė „Via Baltica“, sujungimo tikslingumas, nors tokia galimybė buvo ir Komisijos nariai tokius siūlymus teikė. Komisija, pateiktų nuomos sutarčių pagrindu apibrėždama medžioklės plotų vienetų ribas, nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad, pasikeitus žemės ploto savininkui, medžioklės plotų nuomos sutartis galioja naujajam savininkui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pagal galiojančias nuomos sutartis nuomoja Mikalavo ir Varnabūdės miškus bei dalį aplink juos esančių laukų. Medžioklės įstatymas, nustatydamas medžioklės plotų vieneto sudarymą, jų ribų keitimą, naujus reikalavimus medžioklės plotų riboms, įtvirtino esminį ir pagrindinį principą – medžioklės plotų naudojimo tęstinumą (Medžioklės įstatymo 5 str.). Formuojant pareiškėjui medžioklės plotų vienetą bei nusprendžiant Mikalavo miško 5-11 kvartalus palikti laisvais medžioklės plotais, šį pamatinį principą Komisija ignoravo ir pažeidė medžiotojų klubo „Vinčai“ teises į naudotų medžioklės plotų naudojimo tęstinumą.
Įvertinęs Nuostatų 3 punkte įtvirtintus reikalavimus komisijų medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nariams, tai, kad Komisijos, kurios sprendimą ginčija pareiškėjas, nariais yra ginčijamų klausimų atitinkama baigtimi suinteresuoti asmenys J. M. bei J. D. (medžiotojų klubas „Šilas“), teismas nurodė, kad, siekiant objektyvaus ir teisėto sprendimo priėmimo, vadovaujantis Nuostatų 4 punktu, turėtų būti svarstomas naujos komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sudarymo ar atskirų Komisijos narių pakeitimo kitais asmenimis klausimas.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pareiškėjo ginčijamą Komisijos sprendimą panaikino, įpareigodamas Komisiją priimti naują sprendimą. Teismas nurodė, kad jis neturi įstatymu suteiktų viešojo administravimo teisių įgyvendinti vykdomosios valdžios funkcijas, taip pat neturi galimybės tik pagal esamą medžiagą objektyviai nustatyti konkrečių medžioklės ploto vieneto ribų, todėl negali įpareigoti Komisijos priimti konkretaus sprendimo dėl pareiškėjo medžioklės ploto vieneto.
III.
Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo medžiotojų būrelis ,,Žaltytis“ prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pareiškėjo atstovui apie ginčijamą sprendimą tapo žinoma 2005 m. birželio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje, kai minimas dokumentas buvo prijungtas prie nagrinėjamos civilinės bylos. Skaičiuojant nuo nurodytos datos, pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą su skundu kreiptis į administracinį teismą. Nenustačius svarbių termino parleidimo priežasčių, terminas pareiškėjui nepagrįstai atnaujintas. Apelianto įsitikinimu, pareiškėjo teisė teisme negalėjo būti ginama.
2) Pareiškėjas turi nuomos sutartį dėl Mikalavo miško 5-11 kvartalų, tačiau aplink mišką yra apelianto medžiojami plotai. Taigi Mikalavo miško 5-11 kvartalai (463 ha) yra visiškai atskiras plotas, nesusijungiantis su likusiais medžiotojų klubo ,,Vinčai“ plotais, todėl jų sujungimas prieštarautų privalomam medžioklės plotų vientisumo principui. Pareiškėjas taip pat nepateikė grafinės medžiagos apie 1 200 ha iš Smilgių žemės ūkio bendrovės nuomojamas žemes. Tokiu būdu, negalima tiksliai nustatyti, kur šie plotai yra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Marijampolės savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pareiškėjui ginčijamas Komisijos sprendimas nebuvo įteiktas, todėl terminas skundui paduoti nepraleistas.
2) Pirmosios instancijos teismas sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, atsakovo nuomone, priėmė atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, kurios nurodomos ir apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde remtis šiais argumentais, siekiant, kad teismo sprendimas būtų panaikintas, nėra pagrindo.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Kazlų Rūdos savivaldybė bei Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių bendra medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisija prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – medžiotojų būrelio ,,Žaltytis“ skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pareiškėjui nepagrįstai atnaujintas terminas skundui paduoti.
2) Į Komisijos sudėtį įeina asmenys, kurių kompetencija nėra pagrindo abejoti. Be to, pagal Nuostatų 4 ir 20.3 punktus suinteresuoti asmenys galėjo apskųsti Komisijos ar atskirų jos narių veiksmus savivaldybė merui ar regiono aplinkos apsaugos departamentui, tačiau tai nebuvo padaryta.
3) J. M. individualaus medžioklės ploto vieneto suformavimas nedaro jokios įtakos Mikalavo miško 5-11 kvartalų sujungimui su likusiais MK „Vinčai“ medžioklės plotais, nes yra ne tarp šių plotų, o šalia jų.
4) Komisija nagrinėjo galimybę sujungti ne siauresniu kaip 300 m koridoriumi Mikalavo miško 5-11 kvartalus su likusiais medžiotojų klubo ,,Vinčai“ medžioklės plotais, tačiau tokiu atveju reikėtų paimti iš medžiotojų būrelio „Žaltytis“ ne tik koridoriui reikalingą žemės plotą (30 ha) , bet, vadovaujantis medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijais ir reikalavimais, ir aplink Mikalavo miško 5-11 kvartalus gamtinėmis ribomis dar apie 600 ha žemės plotą. Tokiam sprendimui nėra teisinio pagrindo. Įgyvendinti šį sumanymą trukdo ir automagistralė „Via Baltica“, kurios didelė dalis užtverta ištisine tvora, kas suardo medžioklės ploto vieneto vientisumą.
5) J. M. , kaip Komisijos narys ir kaip VĮ „Marijampolės miškų urėdija“ urėdo pavaduotojas, turėjo teisę teikti Komisijai paaiškinimus, tačiau šis asmuo sprendimo priėmime nedalyvavo. J. D. pripažinti suinteresuotu asmeniu taip pat negalima, nes tarp medžiotojų klubo „Šilas“, kurio narys jis yra, ir medžiotojų klubo ,,Vinčai“ pasirašytas medžioklės plotų vienetų ribų suderinimo protokolas ir klubai vienas kitam neturi jokių pretenzijų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 514 „Dėl medžioklės plotų vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti patvirtinimo“ 13 punktu, medžioklės plotų vienete ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis ne arčiau kaip 200 m nuo miško, todėl buvusi pareiškėjo medžioklės plotų vieneto dalis apie Mikalavo mišką oficialiai būtų ne 463 ha, o apie 650 ha. Įvertinus tai, kad medžiotojų būrelis ,,Žaltytis“ Komisijai nėra pateikęs galiojančių sutarčių dėl nuomojamų laukų apie Mikalavo mišką ir tai, kad didžioji dalis gyvūnų gyvena miške, o ne laukuose, būtų tikslinga medžiotojų klubo „Vinčai“ medžioklės plotų vienetą formuoti sujungiant Mikalavo ir Varnabūdės miškus. Tokia galimybė yra, kadangi vieline tvora yra atitvertas tik miškas, tačiau šalia miško esančiuose laukuose, kurie yra prie kelio „Via Baltica“, tvoros nėra. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Smilgių žemės ūkio bendrovės ribos (grafinė medžiaga) yra žinomos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija prašo sprendimą ar nutartį dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.
Apeliacinės instancijos teisme apelianto atstovas palaikė apeliacinį skundą. Trečiojo suinteresuoto asmens J. M. individualaus medžioklės ploto vieneto atstovas pritarė apelianto pozicijai.
Atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovas prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teisingai: tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 57, 81, 86-87 str.).
Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl dviejų aplinkybių: praleisto ir nepagrįstai atnaujinto termino skundui pirmosios instancijos teismui paduoti ir neteisingai įvertintų faktinių bylos aplinkybių,
Dėl termino skundui paduoti
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato dvi faktines aplinkybes, nuo kurių pradedama termino skundui paduoti atskaita. Tai – skundžiamo akto paskelbimas arba individualaus akto įteikimas suinteresuotai šaliai. Įstatymas nenustato kaip turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, kai toks individualus aktas neįteikiamas ar jo (individualaus akto) įteikimas neprivalomas, tačiau asmuo mano, kad toks aktas, nors ir skirtas kitam asmeniui, pažeidžia jo teises. Administracinių teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tokiu atveju suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą per 30 dienų, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šio akto turinį ir juo pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 4 str. 6 d.). Iš pareiškėjo skundžiamo individualaus administracinio akto turinio akivaizdu, kad jis turėjo būti įteiktas pareiškėjui, tačiau, kaip nustatyta byloje, tai nebuvo padaryta, todėl sprendžiant, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą laiku, būtina nustatyti, kada jis objektyviai sužinojo ar turėjo sužinoti apie prašomą panaikinti administracinį aktą ir juo pažeidžiamas pareiškėjo teises. Skundžiamas aktas priimtas 2005 m. kovo 4 d., todėl, jei jis (aktas) būtų įteiktas pareiškėjui laiku, skundas dėl jo galėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2005 m. balandžio 4 d. Iš byloje esančių duomenų (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-732-199/2006) matyti, kad su ginčijamu aktu pareiškėjo atstovas susipažino tik nagrinėjant civilinę bylą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2003 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto byloje tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko (medžioklės plotų vienetų suformavimo) įvykdymo, 2005 m. birželio 1 d., todėl skundas teismui dėl šio akto turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2005 m. liepos 4 d., tačiau jis (skundas) paduotas tik 2005 m. spalio 4 d., t.y. praleidus terminą skundui paduoti. Įstatymas leidžia teismui atnaujinti praleistą terminą, esant tokioms sąlygoms: nustačius svarbias priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas ir esant pareiškėjo prašymui atnaujinti terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą ginčijamam aktui apskųsti, nurodydamas tokio neveikimo priežastis. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-732-199/2006 esančius dokumentus, prieina prie išvados, kad delsimą skųsti ginčijamą individualų administracinį aktą nulėmė teismo procesas civilinėje byloje dėl priverstinio 2003 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymo, kurio metu, iškilus problemai dėl į bylą pateikto Komisijos 2005 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 5, atkūrusio padėtį, buvusią iki minėto Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, vertinimo ir konstatavimo, kad teismo sprendimas įvykdytas ar neįvykdytas, buvo kreiptasi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl 2003 m. gruodžio 8 d. sprendimo išaiškinimo. 2005 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartyje, priimtoje dėl jo minėto kreipimosi išaiškinti teismo sprendimą, buvo nurodyta, kad toks 2005 m. kovo 4 d. priimtas Komisijos individualus administracinis aktas yra savarankiškas administracinis aktas, kuris gali būti nuginčytas tik teismine tvarka. Iš bylos matyti, kad po šio teismo sprendimo pareiškėjas, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nedelsė ir ėmėsi operatyviai ginti savo tariamai pažeistas teises. Pareiškėjui neįteiktas ginčijamas individualus aktas ir neaiškumai civilinio proceso metu dėl teismo sprendimo įvykdymo, kolegijos nuomone, yra objektyvios priežastys, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti. Apelianto teiginiai dėl nepagrįsto praleisto termino atnaujinimo – nepagrįsti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato įsiteisėjusių teismo sprendimų visuotinį privalomumą ir vykdymą. Tam, kad būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, nepakanka priimti tik atitinkamos formos aktą. Būtina, kad tokio administracinio akto turinys atitiktų ir vykdomo teismo sprendimo nustatytus reikalavimus, ir būtų priimtas griežtai laikantis tokio administracinio akto priėmimą reglamentuojančių teisės normų.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias medžioklės plotų vienetų nustatymą (2002 m. birželio 22 d. Medžioklės įstatymą, 2002 m. rugsėjo 23 d. aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus, 2002 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymą Nr. 514 ,,Dėl medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti patvirtinimo“), teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d., 81 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas (Marijampolės ir Kazlų Rūdos bendra komisija), priimtu ginčijamu sprendimu (vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2003 m. gruodžio 8 d. sprendimą), visiškai neanalizavo ir nevertino teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių viseto, šių faktų nepaneigė naujai nustatytomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių įsiteisėjusio teismo sprendimu nustatytus faktus galima būtų vertinti kitaip. Pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė ir dėl Komisijos kompetencijos, pažymėdamas jos (Komisijos) pareigą būti aktyvia renkant ir vertinat įrodymus (Aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų 7.2, 19.3 p.).
Kolegija prieina prie išvados, kad ginčijamas aktas panaikintas pagrįstai, įpareigojant ginčijamą klausimą, vykdant teismo nurodymus, svarstyti iš naujo.
Apeliaciniame skunde apeliantas, nesutikdamas su teismo pozicija, pateikia savo subjektyvų bylos įrodymų vertinimą. Kolegija pažymi, kad kiekviena bylos ir proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime (ABTĮ 53 str.), tačiau pareiga vertinti įrodymus, priimant byloje sprendimą, nustatyta tik teismui. Šalių ar jų atstovų nuomonė dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma (ABTĮ 57 str. 6 d.). Kolegija jau pasisakė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir neturi pagrindo įrodymų vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.