- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-22
- Bylos Nr.
- AN2-354-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01946-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį L. S. atžvilgiu nutraukta, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. kovo 27 d., 9.00 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų ir nepateikė tyrimui reikalingų dokumentų, nurodytu laiku dėl nežinomų priežasčių neatvyko į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių.
2. Tokiais savo veiksmais L. S. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nesant L. S. veikoje administracinio nusižengimo požymių. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 18 d. L. S. buvo surašyti nurodymai atvykti ir pateikti paaiškinimus. Institucija šiuos nurodymus L. S. siuntė paprastu paštu žinomais L. S. gyvenamosios vietos ir darboviečių adresais, taip pat žinomais elektroninio pašto adresais, su juo buvo bendrauta telefonu. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad paštu siųsti nurodymai L. S. būtų įteikti ar, kad jis juos būtų atsiėmęs pašte. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad el. paštu siųstus nurodymus L. S. būtų gavęs ir apie juos žinotų, būtų šiuos laiškus perskaitęs, nes neatsakė nei į vieną iš jų (taip pat nepateiktas ir automatinis patvirtinimas apie siųsto laiško perskaitymą, nors tokia funkcija technologiškai galima).
4. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - pripažinti L. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam sankcijos vidurkio dydžio baudą.
Šalies argumentai
5. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir darant prielaidą, jog L. S. žinojo, kad yra ieškomas Valstybinės darbo inspekcijos, tačiau byloje nepakanka įrodymų, kad jis gavo bent vieną nurodymą. Teismas netinkamai vertino ir pritaikė ANK bei akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bei neatsižvelgė į galiojančius teisės aktų reikalavimus, todėl priėmė neteisėtą nutarimą.
6. Valstybinė darbo inspekcija, siekdama atlikti tyrimą, atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau šiuo adresu įmonė nerasta. 2019 m. vasario 7 d, buvo išsiųstas nurodymas pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus bei paaiškinimus, tačiau L. S. jų neatsiėmė. 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 6 d. bei 2019 m. kovo 18 d. visais VDI turimais adresais buvo išsiųsti pakartotiniai nurodymai, tačiau jie nebuvo įvykdyti.
7. Teismas pripažino faktą, kad VDI siuntė nurodymus visais oficialiais žinomais L. S. adresais tiek paprastu, tiek elektroniniu paštu. Taip pat pats L. S. posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad jo gyvenamosios vietos adresu yra siunčiami laiškai, tačiau jis dėl užimtumo negalėjo nuvykti į paštą jų atsiimti. Nepagrįstai tokį L. S. paaiškinimą teismas įvertino kaip tinkamą priežastį, dėl kurios L. S. jam siunčiamų laiškų neatsiėmė. L. S. gyvenamąją teritoriją aptarnauja Vilniaus 16-asis paštas, kuris darbo dienomis dirba nuo 10.00 val. iki 19.00 val., o šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 16.00 val. Taigi, L. S. turėjo visas galimybes atsiimti jam siunčiamą korespondenciją.
8. VDI inspektorius telefoninio pokalbio su L. S. (ką teismo posėdžio metu patvirtino ir L. S., nurodydamas, kad tiesiog pamiršo atvykti į VDI) metu, suderino pastarajam tinkamą datą atvykti į VDI, bei papildomai išsiuntė nurodymą atvykti ir pateikti tyrimui reikalingus paaiškinimus ir dokumentus, tačiau L. S. nurodymo neįvykdė. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik L. S. paaiškinimais ir jais vadovaujantis vertino, kad jis negavo jam siunčiamų elektroninių laiškų, nors nurodymai jam buvo išsiųsti VĮ „Registrų centras“ nurodytu oficialiu el. pašto bei gyvenamosios vietos adresu. Apelianto atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir 12 dalies 1 punktu bendrovės vadovas, organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o to nepadarius privalo prisiimti kylančias pasekmes, tačiau, teismas į tai visiškai neatsižvelgė.
9. Nurodymai L. S., tuo metu dirbusiam UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, buvo siunčiami ir į jo darbovietę. Byloje yra neginčijami duomenys, kad 2018 m. kovo 18 d. VDI nurodymas buvo išsiųstas registruotu paštu L. S. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši siunta AB „Lietuvos paštas“ internetinės svetainės www.post.lt/siuntu-sekimas duomenimis, 2019 m. kovo 19 d. buvo įteikta gavėjui. ANK 573 straipsnis nurodo, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu asmuo registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie amenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, laikytina, kad nurodymas L. S. įteiktas 2019 m,. kovo 19 d., tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių šios aplinkybės nevertino, todėl priėmė neteisėtą nutarimą.
10. Šių aplinkybių visuma patvirtina tai, kad L. S., nepriimdamas jam adresuotų laiškų nevykdė VDI pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų, nepateikė pareigūnams informacijos ir dokumentų, vengė atvykti, duoti paaiškinimus ir tokiu savo neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems VDI pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas. Pirmosios instancijos teismas šiuo nutarimu formuoja ypač ydingą teisminę praktiką, kadangi asmenims sudaroma galimybė nevykdyti jiems privalomų kompetentingų institucijų reikalavimų, neatsiimant siunčiamos korespondencijos ar teigiant, kad jos negavo, atlikti įvarius veiksmus ir sandorius ir už juos išvengti atsakomybės. Be to, 2019 m. birželio 3 d., teismo metu, L. S. pasirašytinai buvo įteiktas nurodymas pateikti dokumentus, tačiau L. S. jo iki šiol neįvykdė.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
12. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas L. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo pagal padarė neteisingas išvadas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo.
14. ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
15. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. L. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2019 m. kovo 27 d., 9.00 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų ir nepateikė tyrimui reikalingų dokumentų, nurodytu laiku dėl nežinomų priežasčių neatvyko į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
16. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
17. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad L. S. siųsti nurodymai jam būtų įteikti ar, kad jis juos būtų atsiėmęs pašte, taip pat nėra jokių duomenų, kad el. paštu siųstus nurodymus L. S. būtų gavęs ir apie juos žinotų, būtų šiuos laiškus perskaitęs, nes neatsakė nei į vieną iš jų, taip pat nepateiktas ir automatinis patvirtinimas apie siųsto laiško perskaitymą, nors tokia funkcija technologiškai galima.
18. Apygardos teismo vertinimu, tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia rašytiniai bylos duomenys, be to, tokią išvadą paneigia iš dalies ir paties L. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog jis žinojo, kad jo gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami laiškai. Apygardos teismas sutinka su Institucijos skundo argumentais, jog Valstybinė darbo inspekcija, siekdama atlikti tyrimą, atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau šiuo adresu įmonė nerasta. 2019 m. vasario 7 d, buvo išsiųstas nurodymas pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus bei paaiškinimus, tačiau L. S. jų neatsiėmė. 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 6 d. bei 2019 m. kovo 18 d. visais VDI turimais adresais buvo išsiųsti pakartotiniai nurodymai, tačiau jie nebuvo įvykdyti.
19. Nurodymai L. S., tuo metu dirbusiam UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, buvo siunčiami ir į jo darbovietę. Byloje yra duomenys, kad 2018 m. kovo 18 d. VDI nurodymas buvo išsiųstas registruotu paštu L. S. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši siunta AB „Lietuvos paštas“ internetinės svetainės www.post.lt/siuntu-sekimas duomenimis, 2019 m. kovo 19 d. buvo įteikta gavėjui. ANK 573 straipsnis nurodo, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę. Iš liudytoju apklausto UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. E. parodymų matyti, kad bendrovėje iš valstybinės darbo inspekcijos buvo gauti dokumentai juos persiųsti L. S.. Dokumentus elektroniniu paštu persiuntė pats. Siuntė UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu ir L. S. elektroninio pašto adresu, adreso neprisimena – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelntini) (b.l. 35-37). Liudytojas nenurodė, jog jo siųsti elektroniniai laiškai būtų grąžinti atgal dėl nesančių ar neveikiančių elektroninio pašto adresų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats L. S., elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra veikiantis, todėl teigti, kad bendrovės vadovas oficialiai skelbiamu bendrovės elektroninio pašto adresu negauna korespondencijos, nėra jokio pagrindo.
20. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinė darbo inspekcija siuntė nurodymus visais oficialiais žinomais bendrovės, taip pat L. S. gyvenamosios vietos adresais tiek paprastu, tiek elektroniniu paštu. L. S. posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad jo gyvenamosios vietos adresu siunčiamus laiškai, nurodydamas, kad dėl užimtumo negalėjo nuvykti į paštą jų atsiimti. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad nepagrįstai tokį L. S. paaiškinimą teismas įvertino kaip pateisinamą priežastį, dėl kurios L. S. jam siunčiamų laiškų neatsiėmė. L. S. gyvenamąją teritoriją aptarnauja Vilniaus 16-asis paštas, kuris darbo dienomis dirba nuo 10.00 val. iki 19.00 val., šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 16.00 val. Taigi, L. S. turėjo visas galimybes atsiimti jam siunčiamą korespondenciją, tačiau, žinodamas kokio pobūdžio korespondencija siunčiama, jos neatsiimdavo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teigti, jog jis dėl svarbių priežasčių negavo Valstybinės darbo inspekcijos nurodymo, nėra jokio pagrindo. Nurodymai L. S. buvo išsiųsti VĮ „Registrų centras“ nurodytu oficialiu el. pašto bei gyvenamosios vietos adresu.
22. L. S. teismo posėdžio metu, atsakydamas į Valstybinės darbo inspekcijos atstovo klausimus nurodė, kad bendravo telefonu su Valstybinės darbo inspekcijos atstovu ir pasakė, kad išvyksta į Ukrainą ir atvykimo laiką suderino po 3 savaičių (b.l. 35-37). Tokiu būdu, Valstybinės darbo inspekcijos atstovas suderino L. S. tinkamą datą atvykti į VDI, bei, kaip teigia atstovas, papildomai išsiuntė nurodymą atvykti ir pateikti tyrimui reikalingus paaiškinimus ir dokumentus, tačiau L. S. nurodymo neįvykdė. Teismo posėdžio metu L. S. nurodė, kad neturi tikslo neatvykti į inspekciją, tačiau, kaip matyti iš apelianto skunde nurodytų aplinkybių, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, L. S. buvo pasirašytinai įteiktas nurodymas, kuris taip pat nėra įvykdytas.
19. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad L. S. 2019 m. kovo 27 d., 9.00 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų ir nepateikė tyrimui reikalingų dokumentų, nurodytu laiku dėl nežinomų priežasčių neatvyko į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
20. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
22. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nenustatyta L. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad L. S. būtų anksčiau baustas už analogiškus administracinius nusižengimus. L. S. per 3 metų laikotarpį už transporto priemonių vairavimo taisyklių pažeidimus administracine tvarka yra baustas 7 kartus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 21-24). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. S. skirtina bauda, artimesnė minimaliam ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam baudos dydžiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.
Pripažinti L. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 400 Eur (keturi šimtai Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti L. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.