Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-08 · Byla Nr. N-444-730-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
N-444-730-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-00399-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-730/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-00399-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimu E. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 27 d., apie 22 val. 30 min., vairuodamas automobilį „Honda Civic“ ir važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, kliudė stovintį automobilį „Rover 420“ ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai. E. J. pirminį aiškinimą, kad jis atsitrenkė į akmenį ir nejuto, jog atsitrenkė į automobilį, bei aiškinimą teisme, kad ant jo automobilio jokių naujų apgadinimų nebuvo, teismas vertino kritiškai, nurodęs, jog pagal eismo įvykio situaciją nepajusti smūgio į kitą automobilį asmuo negalėjo.

II.

Apeliaciniu skundu E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmasis teismo posėdis įvyko 2010 m. sausio 27 d., tačiau posėdžio protokolas nebuvo rašomas ir todėl nėra galimybės patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų. Pažymi, kad 2010 m. vasario 25 d. teismo posėdyje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 5 dalį, liudytojai nebuvo pašalinti iš posėdžių salės ir galėjo girdėti vieni kitų parodymus. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 33 straipsnio reikalavimą už kiekvieną pažeidimą administracines nuobaudas skirti atskirai. Pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė tyčia. Mano, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta visapusiškai, nes nebuvo apklaustas eismo įvykio vietos schemą nubraižęs policijos pareigūnas. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimus, nepasisakė dėl jo ir jo atstovo nurodytų aplinkybių dėl byloje esančių prieštaravimų, susijusių su automobilių apgadinimais bei su J. K. prieštaringais parodymais. Mano, kad pirmosios instancijos eismas nepagrįstai atsisakė skirti cheminę ekspertizę tam, jog būtų nustatyta, ar nuo automobilio „Rover 420“ paimti dažai priklauso jo vairuotam automobiliui „Honda Civic“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, t. y. dėl to, kad vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko atsitrenkė ir apgadino automobilį „Rover 42“, bei pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamoje byloje įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos. Tai, kad E. J., 2009 m. lapkričio 27 d., apie 22 val. 30 min., vairuodamas automobilį „Honda Civic“ ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė bei apgadino automobilį „Rover 420“, taip padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodo byloje esanti eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), nukentėjusiosios J. K. rašytinis paaiškinimas ir parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 5, 25), kad šalia jos pastatyto automobilio stovėjo automobilis „Honda Civic“ raudonos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kad vėliau grįžusi prie automobilio, jį rado apgadintą bei su likusiais kito automobilio raudonos spalvos dažais, taip pat paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinis paaiškinimas, jog išvažinėdamas iš stovėjimo vietos jis pajautė nestiprų smūgį ir sekančią dieną pastebėjo automobilio nubrėžtus dažus (b. l. 10), automobilių „Honda Civic“ ir „Rover 420“ fotonuotraukos (b. l. 12-13) bei pareigūno A. M., atlikusio automobilių „Honda Civic“ ir „Rover 420“ matavimus, paaiškinimai (b. l. 26). Iš E. J. rašytinio paaiškinimo ir paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat matyti, jog apeliantas, vairuodamas automobilį atbuline eiga pajuto smūgį (b. l. 10, 24), tačiau iš eismo įvykio vietos sąmoningai, t. y. tyčia nuvažiavo, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomos ekspertizės pagrindo skirti nebuvo, kadangi įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą užtenka byloje esančios medžiagos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymo liudytoju apklausti eismo įvykio vietos schemą braižiusį policijos pareigūną. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, toks apelianto atstovo prašymas buvo motyvuojamas tuo, jog prieš tai apklausti policijos pareigūnai nekompetentingi, negali atsakyti į klausimus ir nežino įstatymų (b. l. 28). Taigi ginčas dėl eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų aplinkybių nebuvo kilęs, todėl pagrindo apklausti schemą braižiusi pareigūną nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų – tiek iš eismo įvykio vietos schemos ir tarnybinio pranešimo, tiek ir iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilių „Honda Civic“ ir „Rover 420“ apgadinimai yra maždaug 60 cm aukštyje (b. l. 3, 4, 12, 13). Be to, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nuketėjusioji proceso metu nuosekliai tvirtino, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas jos vairuoto automobilio prekinis sparnas (b. l.5, 24).

Apeliantas teigia, kad 2010 m. sausio 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas, taip pat kad 2010 m. vasario 25 d. teismo posėdyje liudytojai nebuvo pašalinti iš posėdžių salės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas procesinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas naikinti priimtą sprendimą, o tik toks, kuris sąlygojo iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar apelianto nurodyti procesiniai pažeidimai yra esminiai, t. y. ar dėl tokių procesinių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis). E. J. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus įrodyta byloje surinktais įrodymais, apeliantas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių savo kaltę, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jo atžvilgiu priimto nutarimo pagrįstumu. Be to, pastebėtina, kad 2010 m. sausio 27 d. teismo posėdyje liudytojai nebuvo apklausti, o ginčo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų 2010 m. sausio 27 d. teismo posėdyje nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl 2010 m. vasario 25 d. teismo posėdyje duotų liudytojų parodymų, kurie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodyti procesiniai teisės pažeidimai nepripažintini esminiais, galinčiais sudaryti pakankamą pagrindą nutarimui panaikinti.

Tad, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus. E. J. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai.

Pirmosios instancijos teismo nutarimu skirta tik subendrinta nuobauda, nepaisant ATPK 33 straipsnio reikalavimo, t. y. kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Šie netikslumai nesudaro pagrindo abejoti teismo nutarimo teisėtumu, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimo rezoliucinė dalis atitinkamai taisytina ir keistina.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dispozicijoje numatytų veikų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. Iš čia matyti, kad pirmosios instancijos teismas, 2010 m. kovo 1 d. nutarimu paskirdamas apeliantui subendrintą nuobaudą, t. y. 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, iš esmės laikėsi ATPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, numatant, jog E. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 100 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu nuobaudas subendrinus, E. J. skirtina galutinė administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„E. J. pripažinti kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skirti 100 Lt baudą;

E. J. pripažinti kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skirti 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracines nuobaudas subendrinti ir E. J. skirti galutinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.“

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius