- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-27-44/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Rimantas Brazys, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- D. S. L.
- Ieškovas
- Z. P.
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas, Irina Petkienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Petro Rimanto Brazio, Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-178-772/2008 pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei D. S. L. dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje naudojimosi tvarkos pastatu ir žemės sklypu nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 4, b.l. 19-20) kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai paskiriant ūkinių pastatų 30,07 kv.m. ir žemės sklypo 429,5 arus, išeinančius į (duomenys neskelbtini) g., o atsakovei D.E. L. – ūkinių pastatų 13,36 kv.m. ir žemės sklypo 429,5 arus, išeinančius į (duomenys neskelbtini) g. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra bendraturtės ūkinių pastatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė valdo 2/3 ūkinių pastatų ir ½ dalį žemės sklypo, o atsakovė yra 1/3 ūkinių pastatų ir ½ žemės sklypo savininkė. Ūkinių pastatų bendras plotas 47,10 kv.m., o žemės sklypo - 858 kv.m. Tarpusavio santykiai su atsakove blogi, todėl gera valia atsidalinti turto nėra jokių galimybių. Ieškovė sutinka atsakovei duoti vertingesnę ūkinio pastato dalį, o sau pasilikti ūkinio pastato dalį jai priklausančio žemės sklypo ribose. Atidalinus ūkinius pastatus ir žemę pagal ieškovės pateiktą planą projektą, atsakovei tektų įsirengti vartelius, todėl kaip kompensaciją ieškovė jai siūlo vertingesnę ūkinio pastato dalį.
Atsakovė D.S. L. papildomu patikslintu priešieškiniu (t.4, b.l. 14-16) prašė priteisti jai 1/3 dalį ūkinio pastato, t.y. 4,84 kv.m. ilgio patalpą per visą ūkinio pastato plotį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės bei stoginę 6,5 m ilgio, esančią prie ūkinio pastato nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Ieškovei Z. P. priteisti 2/3 dalis ūkinio pastato, t.y. 9,68 kv.m. ilgio patalpą per visą ūkio pastato plotį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Nustatyti tarp šalių naudojimosi žemės sklypu tvarką: atsakovei paskiriant sklypą Nr. 1 162 kv.m. ir 230 kv.m., iš viso 392 kv.m., plane pažymėtus mėlyna spalva, ieškovei Z. P. paskirti naudotis sklypus Nr. 2 210 kv.m. ir 183 kv.m., iš viso 393 kv.m, plane pažymėtus raudona spalva. Bendram naudojimuisi paskirti kiemą, plane pažymėtą žalia spalva. Atsakovė nurodė, kad pagal jos pateiktą planą, šalys turėtų priėjimą prie ūkinių pastatų ir gyvenamojo pastato nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o ieškovė turėtų dar ir antrą priėjimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Taip padalijus ūkinius pastatus, šalys į juos patektų per bendrą kiemą. Projektavimo sąlygų sąvade, išduotame Z. P., nurodytas esamas įėjimas ir įvažiavimas, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tai šis įvažiavimas būtų truputį toliau nuo esamo įvažiavimo, t.y. jis būtų Z. P. sklypo dalyje ir ji turėtų įsirengti naują įėjimą ir įvažiavimą, nes kaip nurodo ieškovė, esamas dabartinis kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra bevertis. Ieškovės pateiktas projektas yra tik galima sakyti schema, jis nėra matininko suprojektuotas, priėjimai prie pastatų nelygiaverčiai, neproporcingi atstumai patekti iki pastato, vienai – 18 m., kitai - 30 metrų. Plano, kur matytųsi ūkinių pastatų padalijimas, ieškovė nėra pateikusi.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-10-10 sprendimu (t.4, b.l. 145-159) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovei Z. P. ir atsakovei D. S. L., priklausančio žemės sklypo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal Antano Savickio individualios įmonės parengtą žemės sklypo paskirstymo planą, priskiriant ieškovei Z. P. asmeninei nuosavybei atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą žalia spalva, o atsakovei D. S. L. asmeninei nuosavybei atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą raudona spalva ir pagal šį planą, priskiriant ieškovei Z. P. naudotis 2/3 dalimis ūkinio pastato nuo(duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o atsakovei D. S. L. priskiriant naudotis 1/3 dalimi ūkinio pastato nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bei kitus kiemo statinius ir įrenginius, paliekant bendram naudojimui. Teismas nurodė, kad A. Savickio individualios įmonės parengtas žemės valdos paskirstymo planas tarp bendraturčių Z. P. ir D. S. L. yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis. Teismas nurodė, kad notarinės formos mainų 2002-04-30 sutarties pagrindu ieškovė ir atsakovė tapo gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo įrenginių, statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtėmis. Pagal šią sutartį minėtus nekilnojamuosius daiktus bendraturtės valdo idealiomis dalimis, ieškovei priklauso 2/3 dalys ūkinio pastato ir 1/2 dalis žemės sklypo, o atsakovė valdo 1/3 dalį ūkinio pastato ir 1/2 dalį žemės sklypo. Šiaulių m. apylinkės teismo 2005-12-23 sprendimu tarp šalių yra atidalintas gyvenamasis namas. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės parengtame žemės valdos paskirstymo plane, skirtingais principais siekiama padalinti (atidalinti) žemės sklypą, išskyrus ūkinį pastatą. Pagal ieškovės pasiūlymą siekiama žemės sklypo ir ūkinio pastato atidalijimo tik iš dalies, o pagal atsakovės tik padalijimo. Taip pat pateiktuose planuose skirtingai formuojamas bendraturčių priėjimas prie bendro naudojimo kiemo statinio – lauko tualeto. Ieškovės planas savo esme labai skiriasi nuo atsakovės plano, tačiau jame tik iš dalies atsispindi nekilnojamųjų daiktų atidalijimui keliami reikalavimai. Tarp šalių vyksta principinis ginčas jau labai seniai, praktiškai nuo 2002 metų gegužės mėnesio.
Teismas pripažino, kad pagal ieškovės prašymą atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra tiek teisiškai, tiek faktiškai yra neįmanoma, nes ir tokiu būdu paliekama šalims dalis bendro naudojimo statinių ir įrangos.
Teismas vertindamas šalių pateiktus – žemės valdos atidalijimo ir padalinimo planus, vertino eilę aplinkybių – pirma, kokia buvo nusistovėjusi žemės sklypu naudojimosi tvarka, ar planuose atspindi kiekvieno bendraturčio priėjimas prie jam tenkančios ne tik gyvenamojo namo, bet ir ūkinio pastato dalies bei kiemo statinių, ar išlaikytos išorinės sklypo ribos, į šalių tarpusavio santykius ir pan. Žemės sklypas turi būti formuojamas kuo praktiškiau, todėl palyginus abiejų šalių pateiktus žemės valdos planus matyti, kad juose išreikšta iš dalies – abiejų šalių valia. Atsižvelgiant į nesibaigiantį šalių ginčą, teismo iniciatyva buvo parengtas analogiškas planas į šalių pateiktus planus, toje pačioje įmonėje. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, specialisto išvadų ir liudytojų parodymų bei ištyręs rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad šiuo metu geriausiai naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka užtikrins trečiasis projektinis siūlymas, kuris leis bent minimaliai sumažinti tarp šalių kylančius konfliktus dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos. Tokią išvadą teismas grindė ir 2007-11-14 vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, kada buvo nustatyta, jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti atskirą įvažiavimą praktiškai neįmanoma, o be to, tai vienai iš bendraturčių būtų susiję su papildomomis išlaidomis, kuomet kitas bendraturtis dėl to nesiūlė jokios kompensacijos. Teismas nurodė, kad sklypo valdoje esantis ūkinis pastatas Nekilnojamojo turto registro įmonėje įregistruotas kaip vienas objektas, o iš ieškovės pateikto žemės valdos atidalijimo projekto negalima daryti išvados, kad tokiu būdu jis gali būti atidalintas, kadangi jame šalys įrengė pertvaras, kurios kaip jau minėta registre nėra nurodytos. Į bendraturčių valdą yra įrengtas įvažiavimas į kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir iš tos pačios pusės įrengtos komunikacijos į gyvenamąjį namą. Teismas konstatavo, kad šalių interesus geriausiai atitinka teismo siūlomas bendraturčiams naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, įrenginiais tvarkos projektas (t. 4, b. l. 75). Vertinant šiuos įrodymus lygiagrečiai su ginčo šalių paaiškinimais, teismas pripažino, jog iš dalies konkretesni ir patikimesni naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais pasiūlymai yra nurodyti atsakovės D. S. L. plane, kurie nedaug skiriasi nuo trečiojo varianto, bet ir iš dalies atitinka jau aptartą rašytinę bylos medžiagą. Tokios teismo išvados nepaneigia ir ieškovės siūlomas planas, kuriame ji siekia sau palankesnių turto atidalijimo sąlygų. Vertinant šalių pateiktus žemės valdų planus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal atsakovės planą ieškovės teisės būtų mažiau pažeistos, nei pagal pastarosios planą yra pažeidžiamos atsakovės teisės. Teismas nurodė, kad atsakovės parengtas planas išimtinai minimaliai galėtų tenkinti tik jos pačios interesus, nes sugretinus jos pateiktą planą su trečiuoju variantu ir atlikus aritmetinius apskaičiavimus matyti, kad tokiu atveju tiek atsakovės, tiek ieškovės atskirai interesus labiau užtikrina pastarasis. Tik tokia situacija gali būti pripažinta objektyviai teisinga ir sąžininga, trečiojo projekto plano variantas labiau ir objektyviau teisingai atspindi visų bendraturčių interesus bei patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl žemės atidalijimo ar naudojimosi daiktais tvarkos nustatymo (LR CPK 178 str., CK 1.5 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo iniciatyva buvo parengtas analogiškas planas į šalių pateiktus planus, toje pačioje įmonėje. Pagal tą planą teismas išsprendė šalių ginčą. Jokia šalis teismui nesuteikė galios ir teisės išreikšti šalių valią. Tokiu būdu teismas pažeidė esminius proceso principus, nustatančius, kad procesą inicijuoja šalys. Byla išspręsta akivaizdžiai neteisingai, todėl teismo sprendimas naikintinas.
2. Byla išspręsta neteisingai iš esmės, nes pažeistos materialinės teisės normos. Ieškovės padalinimo projektas numatė, kad šalys gauna po sklypą, kurių abiejų dydis yra 4,3 arai. Esminė žemės sklypo savybė – galimybė pastatyti ant jo namą. Sklype statyti namą galima tuo atveju, jeigu žemės sklypas yra ne mažesnis nei 4 arai. Teismas savo iniciatyva visiškai panaikino žemės sklypų naudingąją savybę - abu jie mažesni nei 4 arai, tokių sklypų neįmanoma parduoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4, b.l. 162-164) atsakovė D.S. L. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Kadangi ieškovės visi ankstesni žemės valdos brėžiniai neatitiko reikalavimų, o su atsakovės pasiūlymais ieškovė nesutiko, teismas pasiūlė abiems, kad žemės valdos sklypo paskirstymo plano brėžinius paruoš matininkas – žemėtvarkininkas, kuriam už atliktą darbą sumokės abi bendraturtės po lygiai. Abi bendraturtės su šiuo pasiūlymu sutiko. Teismas parinko patį optimaliausią žemės sklypo padalinimo variantą, todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai.
2. Šalys gali reikšti savo reikalavimus ir jie turi atitikti galiojančius įstatymus, tačiau kaip tik apeliantės reikalavimai prieštarauja įstatymams dėl žemės sklypo ir ūkinio pastato atidalijimo. Žemės valdos sklypo negalima atidalinti į du savarankiškus objektus, kadangi nei namas, nei ūkiniai pastatai nėra atidalinti į du savarankiškus funkcionuojančius objektus. Vadovaujantis ieškovės pasiūlytais brėžiniais, būtų buvę pažeisti įstatymų reikalavimai ir atsakovės, kaip bendraturtės, teisės, nes ji negalėtų patekti į savo valdos dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4, b.l. 161) Šiaulių apskrities viršininko administracija nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu susipažino, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1d.). 2005 metų gruodžio 23 d. sprendimu iš bendrosios dalinės nuosavybės tarp šalių buvo atidalintas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. P. ir atsakovei D.S. L. pagal ieškovės pateiktą planą (t. 2, b.l. 151-154). Iš bylos medžiagos matyti, kad Mainų sutarties pagrindu ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturtės, ieškovei priklauso 2/3 dalys ūkinio pastato ir ½ dalis žemės sklypo, atsakovei – 1/3 dalis ūkinio pastato ir ½ dalis žemės sklypo. Patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu šalys prašė atidalinti (padalinti) ūkinius pastatus ir žemės sklypą. LR CK 4.80 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (1d.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (2d.). Pagal minėtą teisės normą atidalijimas natūra yra galimas tik tuomet, kai nelieka bendro naudojimo pastato dalių, įrengimų ir kt., o atsidalinęs iš bendro turto, savininkas gali laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti jam tekusio pastato ar žemės dalimi. Tuo tarpu šalių nei gyvenamasis namas, nei ūkiniai pastatai nėra atidalinti į du savarankiškai funkcionuojančius objektus, todėl atidalinti žemės sklypo taip pat nėra galimybės. Nebuvimą galimybės atidalinti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės patvirtina ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 raštas Nr. S-3185-11 (t.4,b.l. 42-44), kuriame nurodyta, jog žemės sklypą tikslinga yra padalinti naudojimuisi, pritariant UAB „Altagis“ parengtai žemės sklypo ir pagalbinių pastatų padalinimo schemai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2008-05-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įrengti antrą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip siūlo ieškovė, galima tik nedidelių gabaritų automobiliams, gaisrinės tarnybos transportui įvažiuoti ir apsisukti nebūtų galimybės (t.4, b.l. 74). Tos pačios institucijos 2008-05-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotu ieškovei Z. P. informuojama, kad adresas yra suteikiamas atskirai suformuotai namų valdai, o valda formuojama detaliuoju planu dalijant sklypą. Prašymą detaliajam planui rengti turi pateikti visi sklypo bendraturčiai (t.4, b.l. 93). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atidalijimas pagal ieškovės pateiktą planą negalimas. Tačiau teismas nurodė, kad ir pagal atsakovės pateiktą planą padalinti turtą negalima, nes šis planas apsunkina tiek pačios atsakovės, tiek ir ieškovės naudojimąsi bendrąją daline nuosavybe. Iš bylos duomenų matyti, kad geriausiai šalių interesus atitinka teismo pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais ir įrenginiais tvarkos projektas (t.4, b.l. 75). LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, bei nustatyti faktines bylos aplinkybes, surengė vietos apžiūrą ir nustatė, kad įrengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės praktiškai neįmanoma. Atskiro įvažiavimo įrengimas būtų susijęs su papildomomis išlaidomis, o papildomų išlaidų kompensavimo nesiūlo kitas bendraturtis. Į bendraturčių valdą yra įrengtas įvažiavimas, o taip pat ir visos komunikacijos į namą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ūkinis pastatas faktiškai yra padalintas, nors nekilnojamojo turto registre jis nurodytas kaip vienas objektas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad konkretesni ir patikimesni naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais yra nurodyti atsakovės D.S. L. plane, kurie nedaug skiriasi nuo teismo pateikto trečiojo varianto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant faktines bylos aplinkybes ir konstatuojant, jog geriausiai šalių interesus gina teismo pasiūlytas trečiasis variantas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės šioje byloje negalimas, o padalindamas nekilnojamąjį turtą, tinkamai taikė teisės normas, todėl padarė teisiškai pagrįstas išvadas.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė esminius proceso principus, jog, kad procesą inicijuoja šalys, pažymėtina, kad šalims buvo žinoma apie teismo kreipimąsi į Antano Savickio individualią įmonę ir šalys sutiko su tokiu teismo pasiūlymu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimą nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš apeliantės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( LR CPK 88 str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u taria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Z. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 10 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.