Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

kaltinamojo A. S. atstovei pagal įstatymą R. S. ir kaltinamojo gynėjui advokatui Arvydui Milučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinamajam A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), romui, Lietuvos Respublikos piliečiui, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos moksleiviui, anksčiau teistam tris kartus, nurodančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta prie Vilniaus miesto savivaldybės),

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. (A. S.), negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl elgesio sutrikimų ir vidutinio protinio atsilikimo, 2016 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 11:00 val. iki 14:45, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., turėdami tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, nukentėjusiajam S. K. priklausantį auksinį žiedą, pasiūlė jam parodyti automobilį, bet užėjus į nuošalią vietą, M. S. sudavus nukentėjusiajam S. K. vieną smūgį ranka į galvą, o nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, jis spyrė dar vieną smūgį koja nukentėjusiajam į kūną, tokiu būdu, panaudojo nukentėjusiojo S. K. atžvilgiu fizinį smurtą ir padarė poodinę kraujosruvą kaktoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip atėmė galimybę priešintis, bei po to, iš nukentėjusiojo pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. K. priklausantį auksinį žiedą - 400 € vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. 400 eurų dydžio turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad kaltinamasis A. S. negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu ir padarė išvadą, jog kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje negalimas, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinamajam A. S. klausimas buvo nagrinėjamas nedalyvaujant kaltinamajam (BPK 399 straipsnis).

Kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtinama šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo posėdžio metu patikrintais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S., duodamas parodymus apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (T. 2., b.l. 64-65, 70), savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino ir paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, bet tai galėjo būti kovo 26 diena, jie kartu su pusbroliu M., apie 16:00 val., atėjo į Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, esančią parduotuvę, prie lošimo automatų, kur pamatė ten stovinti girtą nepažįstamą vyriškį. Jie buvo dviese, alkoholio nevartojo, buvo blaivūs. Tas vyriškis priėjo prie jų ir paprašė padėti surasti jo automobilį. Vyriškis buvo vienas, svirduliavo į šonus ir kalbėjo labai nerišliai. Jis pasakė, kad jei jie padės jam surasti automobilį, jis už tai sumokės jiems lygtai 100 eurų. Jis su M. sutiko. M. dar pasakė, kad pas tą vyriškį yra auksinis žiedas. Jie ėjo priekyje, tas vyriškis ėjo iš paskos. Kur eiti ir ieškoti automobilio, rodė jie. Automobilio ieškojo apie valandą, nei jis, nei M. nežinojo, kur gali būti to vyriškio automobilis. Jie nuėjo link Fino gatvėje esančių garažų, į nuošalią vietą. Kai atėjo prie garažų, M. alkūne sudavė tam vyriškiui per galvą, vyriškis nugriuvo ant žemės. M. tada pasakė, kad „imam žiedą“, po to jis priėjo prie vyriškio ir jam spyrė koja. Tas vyriškis nesipriešino, gulėjo ant žemės. M. tada nuo jo piršto numovė žiedą ir jie pabėgo. Vyriškis bandė atsikelti, atrodo, kad jis nuėjo į kitą pusę. Jis su M. nuvažiavo į Vilniaus stotį. Ten M. nuėjo į lombardą, nes norėjo priduoti žiedą. Jis į lombardą nėjo. Išėjęs iš lombardo, M. pasakė, kad už žiedą gavo apie 78 eurus. Tuos pinigus jie pasidalino ir išleido savo reikmėms. Jis supranta, kad tokiu būdu kartu su M. įvykdė plėšimą. Iš to vyriškio pagrobė tik auksinį žiedą, telefonų ir pinigų nepagrobė. Apie to vyriškio automobilio pagrobimo aplinkybes nieko nežino ir pasakyti negali. Nežino, kas galėjo pavogti jo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis A. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 2., b.l. 72-78).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertė R. D. konstatavo, kad nors kaltinamasis A. S. negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, o jo dalyvavimas teismo posėdyje nerekomenduojamas, nes jis dėl psichikos sutrikimų šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau jis, pagal savo psichikos būklę, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, suvokė tam tikras įvykio aplinkybes ir galėjo jas atpasakoti nuosekliai, ir taip, kaip jos vyko tikrovėje.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertės R. D. paaiškinimus dėl kaltinamojo A. S. parodymų, taip pat į tai, kad analogiškai įvykio, per kurį buvo apiplėštas nukentėjusysis S. K., aplinkybes, nurodė ir pats nukentėjusysis S. K. (T. 1., b.l. 31, 42-44, 54, 56) bei įtariamasis M. S. (T. 1., b.l. 156-157, 165), teismas konstatuoja, kad šių aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą manyti, jog A. S. pakankamai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu papasakojo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis S. K. atpažino tiek kaltinamąjį A. S. (T. 1., b.l. 45-46), tiek ir įtariamąjį M. S. (T. 1., b. l. 47-48), kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad S. K. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-03-26), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, kuris nebūdingas griuvimui ar savigynai. Sužalojimas galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (T. 1., b.l. 40). Taigi, specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam S. K., pagal savo pobūdį ir padarymo mechanizmą, atitinka tiek kaltinamojo A. S., tiek ir įtariamojo M. S. bei nukentėjusiojo S. K. parodymuose užfiksuotoms faktinėms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, todėl vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo S. K. ir įtariamojo M. S. nurodytos įvykio aplinkybės, o būtent tai, kad nukentėjusiojo S. K. apiplėšime dalyvavo ir kaltinamasis A. S., nekelia abejonių, todėl teismas konstatuoja, jog teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė, kurią atlikę teismo ekspertai padarė išvadą, kad:

1) A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai;

2) A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje;

3) A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

4) A. S. šiuo metu konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, dėl kurių jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdžiuose;

5) A. S. yra socialiai pavojingas, todėl jam reikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (T. 2., b.l. 56-59).

Teismas neturi pagrindo abejoti kompleksinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertų išvadomis, kad kaltinamasis A. S. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo ir kitų elgesio sutrikimų, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, ir kad jam reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

BPK 392 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamų veikų padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, o šį asmenį pripažinus nepakaltinamu, jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, tačiau jo atžvilgiu gali būti taikomos BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 17 straipsnis).

Taigi, šios bylos teisminio nagrinėjimo metu yra neabejotinai nustatyta, kad A. S., darydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl vidutinio protinio atsilikimo ir kitų elgesio sutrikimų, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis turi būti pripažintas nepakaltinamu ir jis negali atsakyti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau yra pagrindas kaltinamajam A. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje. Teismo psichiatrijos ekspertai siūlo kaltinamajam A. S. taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Kaltinamasis A. S. padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, tačiau jo vaidmuo bendrininkų padarytame nusikaltime, buvo antraeilis, o teismo posėdyje dalyvavusios teismo psichiatrijos ekspertės R. D. teigimu, vidutinis protinis atsilikimas nėra pagydomas, tačiau vartodamas vaistus, jis po truputį gali suvokti savo poelgių pavojingumą ir pradėti vertinti tokių poelgių pasekmes, todėl teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertės R. D. nurodytas aplinkybes, ir kaltinamojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, daro išvadą, kad A. S. turi būti taikomas ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3000 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 58), o Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 73,81 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti nukentėjusiojo S. K. gydymo išlaidas (T. 1., b.l. 81-82).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. A. S. įstatymais nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas nepakaltinamas, t.y. nesuprasdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti, todėl už žalą, padarytą civiliniams ieškovams – nukentėjusiajam S. K. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai, A. S. neatsako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 ir 401 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 3 punktu, bei 404 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti, kad A. S. (A. S.) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir taikyti A. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti jo motinai R. S., panaikinti.

Nukentėjusiojo S. K. pareikštą 3000 € dydžio ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 73,81 € dydžio civilinius ieškinius atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.