- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- eII-25-1157/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01566-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Pažeidėjas
- S. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22529-2025 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22529-2025 (toliau – ir Nutarimas) S. K. buvo nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą 85 Eur bauda ir jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams dėl to, kad ji 2025 m. rugpjūčio 16 d. 14 val. 16 min. Vilniuje, Naugarduko g., vairuodama automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tuo S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 20 punktą.
Šalies argumentai
Skundu S. K. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti Nutarimo dalį, kuria jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, palikti galioti 2025 m. rugpjūčio 16 d. protokolu paskirtą baudą, kuri jau yra apmokėta, bei grąžinti jai teisę vairuoti transporto priemones. Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kai su vaiku grįžo iš ligoninės. Tuo metu buvo pavargusi ir emociškai išsekusi. Pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 60 Eur baudą. Baudą ji sumokėjo, nors dėl finansinių sunkumų – šiek tiek pavėluotai. 2025 m. rugsėjo 17 d. jai priimtas naujas nutarimas, kuriuo papildomai paskirta 85 Eur bauda ir 2 mėnesių teisės vairuoti atėmimas. Šis sprendimas, jos nuomone, buvo priimtas nepagrįstai, nes tuo metu policijos sistemoje dar nebuvo užfiksuotas jos atliktas mokėjimas už pirmąjį pažeidimą. Tai nėra pakartotinis nusižengimas, o tik techninė situacija dėl pavėluoto apmokėjimo, todėl papildomos sankcijos skyrimas yra neproporcingas.
Taip pat pareiškėja skunde paaiškino, jog rugpjūčio 16 d., sustabdymo metu neturėjo mobiliojo telefono rankoje ir juo nesinaudojo – telefonas gulėjo ant sėdynės, ką bandė parodyti policijos pareigūnams. Tuo metu rankoje laikė Aiqos įrenginį, todėl fiziškai negalėjo laikyti telefono. Be to, jos vaikas serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas. Po kelių dienų praleistų ligoninėje (duomenys neskelbtini) vėl teko keliauti į polikliniką. Teisės vairavimo atėmimas trukdytų užtikrinti būtinas keliones dėl vaiko sveikatos. Be to, (duomenys neskelbtini) jai paskirta asmeninė reabilitacija, į kurią turės važinėti kasdien. Teisės vairavimo atėmimas sukeltų didelius sunkumus – negalėtų vykti į gydymo įstaigą ir tvarkyti kasdienių reikalų.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti, o Nutarimą palikti galioti nepakeistą. Institucija nurodė, jog pareiškėjos padarytą pažeidimą nustatė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus moto patruliai, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas 2025 m. rugpjūčio 16 d. 15 val. 19 min., buvo išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Už padarytą nusižengimą jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pasiūlyta įvykdyti administracinį nurodymą – per nustatytą terminą sumokėti 60 Eur baudą. Kadangi administracinis nurodymas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, byla, vadovaujantis ANK 610 ir 616 straipsniais, pagrįstai perduota nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nutarimu pareiškėja pripažinta kalta pagal 417 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 85 Eur bauda bei 2 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Institucija nurodo, jog pareiškėja pripažįsta padariusi pažeidimą ir faktiškai sumokėjo 60 Eur baudą. Institucijos vertinimu, skundo argumentai, susiję su pavėluotu baudos apmokėjimu ir asmeninėmis aplinkybėmis – vaiko sveikatos būkle bei (duomenys neskelbtini) poreikiu, nereikšmingi. Remdamasi ANK 610 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Institucija nurodė, jog kadangi pareiškėja laiku nesumokėjo administraciniu nurodymu siūlytos baudos, administracinis nurodymas neteko galios, o byla pagrįstai tęsta bendrąja tvarka. Nors pareiškėja faktiškai sumokėjo 60 Eur baudą, nurodytą administraciniame nurodyme, tai buvo padaryta pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, todėl šis mokėjimas nelaikytinas administracinio nurodymo įvykdymu. Pavėluotas baudos sumokėjimas neturi teisinės reikšmės priimto Nutarimo teisėtumui ir negali būti pagrindas keisti ar panaikinti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
Taip pat Institucija, remdamasi ANK 40 straipsniu, nurodo, jog Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja per trumpą laiką buvo bausta už analogišką nusižengimą, todėl jos veika pagrįstai vertinta kaip pakartotinė. Administracinio nurodymo neįvykdymas per nustatytą terminą lemia bylos nagrinėjimą bendrąja tvarka, o teisės vairuoti atėmimo priemonės taikymas laikytinas teisėtu ir proporcingu. Proporcingumo principas gali būti taikomas tik esant išimtinėms aplinkybėms, tačiau pareiškėjos nurodytos aplinkybės – šeiminė, darbinė ar finansinė padėtis – tokio pobūdžio nelaikytinos.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ji iš pradžių nebuvau sutikusi su pareigūnu, kai ją sustabdė, kad ji laikė telefoną, nes turėjo iqos. Nurodė, jog buvo trys paros be miego, nes vaikas (duomenys neskelbtini) gulėjo, išleido jas, skubėjo labai namo, ji nenorėjo ginčytis. Ji iš pradžių sakė, kad nelaikė, telefonas gulėjo ant sėdynės, rankoje laikė iqos. Po to sutiko, nes jai reikėjo vaikui leisti vaistus pagal laiką, nes buvo iš (duomenys neskelbtini) išleisti su ta sąlyga, kad keturis kartus į dieną pagal tam tikrą laiką leis tuos vaistus. Nurodė, jog pripažįsta, kad pavėluotai sumokėjo, bet sumokėjo tą pačią dieną, kai įkrito pinigai, bet tą pačią dieną ten pas juos ir teismas įvyko. Ji iš ryto padarė pavedimą, o teismas buvo po dviejų valandų kai apmokėjo, jie nespėjo pamatyti tų pinigų, taip ir gavosi, kad ją nubaudė tiems dviem mėnesiams.
Taip pat pareiškėja nurodė, jog norėtų pamatyti vaizdo įrašus, kadangi gali dvejoti, nes tris paras buvo be miego už vairo, susikaupimas buvo visai kitoks. Ji gal važiuodama ir padėjo tą telefoną, vaikas gal padavė ir ji padėjo. Paaiškino, jog ji jau turėjo tą patirtį be teisės – ilgą tarpą buvo be teisių, 9 mėnesius, ji tikrai padarė išvadas, ji to telefono nelietė, bet nesiginčijo ir su pareigūnu. Kad kalbėti, ji tikrai nekalbėjo. Pareiškėja nurodė, jog pareigūnai buvo su motociklais, jie gali būti, kad pamatė, kad pas ją kažkas rankoje yra, nes tuo momentu kai ją sustabdė rankoje laikė iqos. Ji nesako, kad yra šventas žmogus, daro klaidas, bet su telefonu pasimokė, ypač kai gyvena kaime ir vaikas yra sirgalius, tai tikrai sudaro labai sudėtingas sąlygas. Be to, dabar vaikų varžybos, važiuoja į Latviją, pas gydytojus jai reikės, nes pasitvirtino (duomenys neskelbtini) šiandien, tai jai visur reikės važinėti. Neturi pas ką net paprašyti, kad ją pavežiotų, nėra galimybės, kad atidėti.
Taip pat pareiškėja nurodė nesutinkanti su pareigūnais, kad pažeidimas pakartotinis, nes jie pasiima iš praeitų įvykių, juos sudeda, o ji bausmę atliko jau. Baudą jai skyrė už tai, kad neteisingai pastatė mašiną, ne už telefoną, nes tai buvo 2023 m., o už tai, kad buvo be teisių. Akcentavo, jog teisė vairuoti jai būtina dėl pastovių važinėjimų į ligoninę.
Dėl paties įvykio nurodė, jog važiavo iš ligoninės. Ją su vaiku paleido, praleido (duomenys neskelbtini) tris paras, paleido su sąlyga, nes pas ją dar vienas vaikas yra, jis buvo pas giminaičius, tai ji susitarė, kad visą tą sunkų momentą nuėmė, ji visus aparatus turi namuose, prašė gydytojų, kad paleistų namo dėl kito vaiko, kurio tris dienas nematė. Jas paleido, važiavo namo, ji tiksliai nepamena to momento – gal jai padavė tą telefoną, nesakys, nes nepamena. Kad kalbėti, ji tikrai nekalbėjo, juo labiau, kad su vaiku važiuoja. Jeigu viena, nu, gerai, jeigu labai reikėtų pakeltų, bet pas ją yra visi tie aparatai pakabinti, kad kalbėti. Ji žino, kad kai ją stabdė, ji laikė telefoną, bet kalbėti ji tikrai nekalbėjo. Jos dar su vaiku kalbėjo, kad reikia važiuoti, nes ji (duomenys neskelbtini), sakė, kad pakentėtų, 10 minučių liko, nu ir kažkaip su ja kalbėjo, kad ją atitraukti nuo tos minties, kad jai (duomenys neskelbtini). Kai ją sustabdė, telefonas buvo ant sėdynės, ji taip ir aiškino. Tas aparatas pas ją rankoje buvo, kai sustabdė, jį laikė rankoje, jis toks didokas, iš tolo gali atrodyti kaip telefonas. Bandė paaiškinti, kad tikrai nelaikė, rodė, kad telefonas voliojasi ant sėdynės, o rankoje buvo iqos, bet vėliau nebesiginčijo, nes reikėjo važiuoti namo, laikas spaudė, nes apie 15:00 val. jai reikėjo leisti vaistus. Tada jau galvojo, gerai, aš sutiksiu, nes jei pradėsiu ginčytis, nieko aš neįrodysiu prieš pareigūnus. Tai sutiko, jie nufotografavo teises. Sutiko, nes jai namo reikėjo važiuoti, tris paras nemiegojusi, (duomenys neskelbtini) neprigulsi, nu ir viskas, galvojo, važiuos namo. Ji net pas vaiką klausė, ar turėjo tą telefoną rankoje ir tas tarpas, tarkim 20 minučių nuo to posūkio, į kurį pasuko, kai pasiėmė iqos ir ten ją sustabdė už kokio kilometro nuo tos vietos, kai pasėmė iqos, po tiltu. Nuo to posūkio iki tilto gal koks kilometras. Nu, maždaug, nes tarpas nuo ten iki ten, bet nežino, kur tiksli vieta Naugarduko g. Kodėl ji pamena tą posūkį su iqos, tai dėl to, kad jis jai iškrito, ji jį pakėlė, jai žalia užsidegė tuo metu kai pasilenkė pasiimti. Tai jai tas įstrigo, kad jis pas ją buvo rankoje nuo tos sankryžos, visą kitą laiką ji nepamena tikrai, negali pakomentuoti. Nurodė, jog tikrai negali atgaminti aplinkybių. Pamena, kaip jos atsisėdome į mašiną, pas ją viskas buvo rankose, atsisėdo, viską numetė ant sėdynės ir bevažiuojant ji jo tikrai nelietė. Vaikui ji irgi nedavė telefono, nes jai atrodo ji buvo su savo planšetu, nes gydytojai vėliau leido. Gali būti, kad ji pati sau sugalvojo, kad galėjo pasiimti. Kai atsisėdo į mašiną, visus daiktus sumetė ant sėdynės, tą patį ir rodė pareigūnui. Gal darė sau tokią prielaidą, nemoka meluoti, sako kaip yra, galėjo būti. Ji bandė pareigūnui įrodyti, kad pas ją nėra nei vieno priimto skambučio ar, kad ji kažkam skambintų, bet jis nesutiko. Pas ją (duomenys neskelbtini). Tikrai pareigūnams sakė, „Jūs pasižiūrėkite, kad tikrai nekalbėjau telefonu, visas žinutes“, tikrai atsimena tą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos (duomenys neskelbtini) A. S. parodė, jog dirba lengvuoju automobiliu. Yra buvę, kad patruliavo motociklu. 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 14.16 val. Naugarduko g. patruliavo su motociklu. Liudytojo teigimu, tarnybinį pranešimą rašo tik tuo atveju, kai pažeidėjas nesutinka su pažeidimu. Nurodė, jog pareiškėjos nelabai atsimena. Nelabai atsimena, ar stabdė Hondą. Liudytojas paaiškino, jog patruliuodamas motociklu gali atskirti, kada asmuo už vairo rūko ar naudoja telefoną. Privažiavus pusės metro atstumu, galima pamatyti. Liudytojo nuomone, Dėl Iqos neįmanoma suklysti – privažiuoji, įsitikini ir tik tada stabdai. Taip pat liudytojas nurodė, jog mobiliojo telefono laikymas rankoje jau yra naudojimasis telefonu. Jei privažiuoji ir žmogus jau nebesinaudoja telefonu, bet matei, kad naudojosi, tai fiksuoji kaip faktą. Pašaliniai veiksmai yra jau nusižengimas. Tuo konkrečiu atveju greičiausiai taip ir buvo. Taip pat, pasisakydamas dėl protokolo surašymo tvarkos, liudytojas paaiškino, jog kai asmuo sutinka su nusižengimu, protokolą iš karto įteikia, bet kartais būna, kad sistema neveikia ir asmuo neparašo, kad sutinka, tai tada išsiunčia e. paštu. Jei parašą uždeda ranka, bet paaiškinimo nerašo, bet dažniausi pažeidėjas parašo sutinka arba nesutinka. Liudytojas negalėjo atsiminti, ar važiavo, ar stovėjo. Kai važinėja motociklu, kompiuterį, skanerį laiko daiktadėžėje. Taip pat paaiškindamas apie galimybę matyti vairuotojo veiksmus automobilyje Honda (duomenys neskelbtini), liudytojas nurodė, jog iš galo kažkiek gali matyti vairuotojo veiksmus, bet dažniausia prasilenkia, turi privažiuot ir įsitikinti. Liudytojo teigimu, jie nepropaguoja to, kad pamatę iš galo privažiuoja, o asmuo jau rankose neturi nieko.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos (duomenys neskelbtini) M. M. nurodė, jog patruliuoja lengvom transporto priemonėm, keturratėmis, būna ir motociklu. Liudytojo teigimu, jam sudėtinga prisiminti atvejį, kai patruliavo motociklu – į metus 300 kartų gali būti, kai fiksavo nusižengimą naudojantis telefonu. Negali detalizuoti, kai vairuoja motociklu ir mato automobilio vairuotoją naudojantis telefonu. Esminis dalykas, kad po įvykio praėjo ilgas laiko tarpas. Sunku prisiminti. Patruliuodamas motociklu fiksuoja ir nusprendžia, kad asmuo naudojasi mobiliuoju telefonu, todėl arba sustoja šalikelėje esančioje aikštelėje, arba sraute pastebi asmenį. Tada įjungia švyturėlius ir informuoja vairuotoją, kad sustotų ir tada yra išrašomas protokolas. Švyturėlius įjungia individualiai. Stengiasi, kad būtų saugu. Esminis dalykas yra, kai yra dvi eismo juostos, motociklu važiuoji per vidurį. Naugarduko g. irgi yra dvi eismo juostos. Sunku kažką pasakyti, kai neatsimeni atvejo. Būną atvejų, kai netamsinti langai ir važiuoji iš galo ir matai, kai naršo telefone. Arba iš šono privažiuoji ir matai, kad naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis. Liudytojas nurodė, kad visą laiką jie vadovaujasi sąžine. Jei nėra pažeidimo, nerašo protokolo, bet jeigu yra pažeidimas, surašo protokolą. Liudytojo teigimu, jis žino, kaip Iqos atrodo dėžutė. Liudytojo manymu, važiuojant iš galo, įmanoma supainioti, ar asmuo laiko Iqos, ar mobiliojo ryšio telefoną. Automobilis Honda (duomenys neskelbtini), jeigu nesimatytų, nestabdytuų. Jei mato, kad naudojasi telefonu, tai sustabdo ir surašo protokolą. Turi 100 % įsitikinti ir tada priimti sprendimą. Yra tokių atvejų, kai nėra rašomas protokolas vietoje ir asmuo informuojamas, kad bus surašytas protokolas. Paimami duomenis, kur galima būtų išsiųsti protokolą. Paimamas e. pašto adresas, asmens kodas, kiti duomenys. Surašomas protokolas ir, iš anksto informavus asmenį apie numatomą atsakomybę, protokolas jam išsiunčiamas. Surašius protokolą atsispausdina ir pasirašome parašu popieriniu. Esminis yra, kai žmogus pasako sutinka ar nesutinka su pažeidimu. Jei žmogus sutinka su pažeidimu, kūno kameros įraše matoma, kad jis sutinka su pažeidimu, tai jie patys parašo, kad asmuo sutinka. Parašo ties paaiškinimu. Gal būt šitas atvejis yra kitoks, nėra parašyta paaiškinimo. Liudytojas patvirtino, kad protokolas jo pasirašytas. Liudytojo teigimu, neužfiksuoja žmogaus paaiškinimų, kai žmogus... Iš esmės, tai visą laiką užfiksuoja. Kai yra surašomas protokolas nedalyvaujant, esminis dalykas yra, kad žmogus yra įspėjamas. Jei jis sutinka su pažeidimu, parašai protokolą ir išsiunti paštu. Jei rašo asmeniui nedalyvaujant, tai paaiškinimų nefiksuoja. Jei asmuo pasako, kad nesutinka su pažeidimu, tai vietoj turi surašyti protokolą. Žmogus parašo paaiškinimą. Tada žmogui paaiškini administracinio nagrinėjimo tvarką, kur kreiptis ir ką daryti, jei jis nesutinka su pažeidimu. Šiuo atveju vadinasi vairuotoja sutiko su pažeidimu. Buvo paaiškinta, kad bus išsiųstas protokolas. Sunku pasakyti, ar tuo laikotarpiu asmuo telefoną laikė rankoje, tačiau juo nei kalbėjo, nei naršė, ar jį paėmė iš kito asmens, ar numetė. Yra įvairių situacijų. Jei asmuo laiko telefoną rankoje, bet į jį nežiūri, tokiu atveju nerašo protokolo. Atsakydamas į pareiškėjos klausimus, liudytojas paaiškino, jog stovi stovėjimo aikštelėje, yra dvi važiavimo dalys, leistinas greitis 50 km/h. Gali pastebėti, nes akys pripratusios. Matosi, kad naudojasi, kai pravažiuoja, matosi, ar žmogus naršo telefone. Mano, kad gali atskirti, koks konkretus daiktas yra rankoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo <...> naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 8 dalis numato, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
Pareiškėja S. K. skundžiamu nutarimu pripažinta padariusi ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi ji pažeidė KET 20 punkto nuostatas.
KET 20 punktas įtvirtina taisyklę, jog transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje ginčijama, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y., vairuodama automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu, tuo pažeisdama KET 20 punkto nuostatas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog S. K. vairuodama automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu. Pareiškėja tiek skunde, tiek duodama parodymus teisme, teigė, kad ji mobiliuoju telefonu nesinaudojo, o rankoje laikė rūkymui skirtą aparatą Iqos. Taip pat teigė, jog tą dieną ji vyko iš ligoninės su vaiku, praleidusi gydymo įstaigoje keletą parų, praktiškai nemiegojusi, jos būsena buvo tokia, jog ji apskritai nepamena, kas vyko su jos telefonu (ar buvo padavusi vaikui ir vėliau jai vaikas padavė, ar tiesiog buvo numetusi ant sėdynės po išėjimo iš ligoninės su pilnomis rankomis daiktų). Pareigūnams teigė iš karto aiškinusi, jog telefonu nesinaudojo, o tik laikė Iqos, tuo tarpu telefonas buvo numestas ant sėdynės. Taip pat teigė, jog pareigūnams sakė, jog gali peržiūrėti jos telefono skambučius, žinutes – jog jokių veiksmų telefone nebuvo atlikta. Galiausiai nusileido pareigūnams, kadangi artėjo laikas, kai dukrai namuose turėjo atlikti procedūrą.
Pažymėtina, jog į bylą pareiškėjos pateikti dokumentai iš gydymo įstaigos patvirtina, jog iš tiesų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos dukra buvo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriuje, vaikų (duomenys neskelbtini) ir galiausiai – vaikų ligų skyriuje, kas iš esmės patvirtina pareiškėjos teiginius dėl jos galimai buvusios būsenos tuo metu, kai pareigūnai ją sustabdė. Taip pat iš medicininiuose dokumentuose įrašytų rekomendacijų matyti, jog dukrai po išleidimo iš gydymo įstaigos iš tiesų turėjo būti atliekamos skirtingos procedūros po kelis kartus per dieną. Ši informacija taip pat atitinka ir pareiškėjos teiginius, susijusius su tuo, jog ji skubėjo namo. Tuo pačiu tai iš esmės pagrindžia pareiškėjos išsakytus teiginius, jog ji, siekdama kuo greičiau važiuoti namo, sutiko pripažinti padariusi nusižengimą, kad būtų kuo greičiau paleista.
Teismui pabandžius surinkti papildomus duomenis iš Institucijos, nebuvo gauta nei vaizdo įrašų, nei papildomos medžiagos (tarnybinių pranešimų). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareiškėją sustabdę pareigūnai negalėjo prisiminti konkrečiai šio įvykio. Tačiau pareigūnų pozicija dėl to, ar buvo galima suklysti, jei vairuotojas rankoje laikė Iqos, o ne telefoną, išsiskyrė – liudytojas A. S. nurodė, kad šių įrenginių nesumaišytų, tuo tarpu liudytojas M. M. nurodė, jog gali būti, jog Iqos gali būti sumaišytas su telefono aparatu. Pažymėtina, jog dėl praėjusio ilgo laiko tarpo liudytojai negalėjo prisiminti, kur buvo telefonas pareiškėją sustabdžius – apskritai jie jos netgi neprisiminė. Taip pat pažymėtina, jog patys pareigūnai nurodė skirtingas pozicijas dėl to, kas laikoma atsakomybę užtraukiančiu naudojimusi telefonu – liudytojas A. S. teigė, jog pakanka tiesiog rankoje laikyti telefoną, kad būtų konstatuotas pažeidimas, tuo tarpu liudytojo M. M. teigimu – asmuo turi juo naudotis – į jį žiūrėti, tik tuomet fiksuojamas pažeidimas.
Kita vertus, pareiškėja teismui pateikė ryšio operatoriaus suformuotą detalią išklotinę telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2026 m. rugpjūčio 16 d. 13:49:39 val. iki 14:58:21 val. šio numerio abonementas nesinaudojo nei mobiliuoju internetu, nei skambučiais, nei SMS. Pažymėtina, jog Nutarime nurodoma, jog pareiškėja telefonu naudojosi 2025 m. rugpjūčio 16 d. 14 val. 16 min., tuo tarpu iš naudojimosi telefonu išklotinės matyti, kad telefonu nebuvo atliekami jokie veiksmai beveik 27 min. iki nurodyto laiko ir dar 42 minutes po to.
Sistemiškai įvertinus visus surinktus įrodymus, matyti, jog iš esmės pareiškėjos nurodytos aplinkybės (tiek su gydymo įstaigoje su dukra praleistu laiku, tiek su telefono naudojimusi, tiek su ta aplinkybe, jog ji buvo suinteresuota kuo greičiau grįžti namo, kad galėtų dukrai atlikti procedūrą, susijusią su jos sveikatos būkle) yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu aplinkybės, kad Nutarime nurodytu metu pareiškėja rankoje laikė telefoną, pagrindžiančių neabejotinų įrodymų nėra – pareigūnai šios situacijos neatsiminė, be to, vienas pareigūnas patvirtino, jog yra įmanoma situacija, kad pareigūnai gali sumaišyti telefoną su Iqos aparatu. Šių neaiškumų dėl praėjusio laikotarpio pašalinti galimybės nebėra (pareigūnų kūno kamerų įrašai neišsaugoti, tarnybiniai pranešimai nebuvo rašyti, patys pareigūnai situacijos neatsimena). Kita vertus, byloje esant pateiktam įrodymui, kad Nutarime nurodytu laiku pareiškėjos telefonas nebuvo naudojamas tuo aspektu, kad juo būtų buvę skambinama, rašoma ar jame naršoma (nebuvo nei įeinančių, nei išeinančių skambučių, SMS, nenaudoti interneto duomenys), negalima daryti išvados, jog pareiškėja telefonu naudojosi pažeisdama KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad patys pareigūnai nebuvo nuoseklūs, pasisakydami dėl to, kas turėtų būti laikoma naudojimusi telefonu. Teismo vertinimu, vien pats telefono įrenginio laikymas (jei tai būtų buvę įrodyta) rankoje, tačiau realiai juo nesinaudojant, t. y. nesant nukreiptam dėmesiui į su vairavimu nesuderinamą veiklą, negali užtraukti atsakomybės.
Teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, kad S. K. 2025 m. rugpjūčio 16 d. 14 val. 16 min. vairuodama automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu. Pažymėtina, jog administracinėje teisėje turi būti laikomasi to paties principo kaip ir baudžiamojoje, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi teismo vertinimu, S. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymio – neteisėtos veikos, o tuo pačiu – ir visos administracinio nusižengimo sudėties.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, pareiškėjos skundas tenkintinas, Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla S. K. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje nutrauktina, nenustačius šio nusižengimo sudėties jos veiksmuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
S. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 17 d. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22529-2025, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes S. K. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktas).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.