Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-821-899/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
1-821-899/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20164-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
G. B.
Nukentėjusysis
K. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-821-899/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20164-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.8; 1.2.23.1.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,kaltinamajam G. B.,jo gynėjai advokatei S. K.,nukentėjusiajam K. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 3 kartus: 1) 2016-06-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2) 2016-11-15 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 258 str. 2 d., galutinė bausmė – laisvės apribojimas 3 mėn. 13 dienų ir 6 MGL (225,96 Eur) bauda; 3) 2016-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. galutine bausmė - 9 mėn. laisvės atėmimo ir 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, bausmės vykdymas, remiantis LR BK 75 str., atidėtas 1 metams, laisvės atėmimo bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 312 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2017-04-26, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse, pečiu nuversdamas, spardydamas ir mesdamas stiklinį blokelį, taip tyčia suniokojo keturis – J., D., J. ir K. šeimoms priklausančius paminklus ir išniekino minėtus kapus.

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną pas K. B. stipriai išgėrė. Po to dar ėjo gėrimų. Ryte tik sužinojo kas įvyko, jam K. B. viską papasakojo. Tai buvo balandžio 26 dieną (duomenys neskelbtini) prie kapinių, (duomenys neskelbtini). Nežino kodėl ėjo per kapines, buvo girtas. Konkrečių savo veiksmų nepamena. Praėjęs kapines, būtų ėjęs namo. Nesuvokė savo elgesio. Iki įvykio kapinėse buvo pas K. B., ten sugriovė tualetą. Įvykį pamena iš K. B. pasakojimo. Pripažįsta kaltę dėl visų 4 paminklų. Su K. B. duotais parodymais sutinka. K. B. niokojant kapines nematė. Piktumo prieš žmones neturėjo, buvo girtas ir piktas, sudaužė tualetą ir suniokojo kapines. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su K. B. po įvykio kalbėjo, klausė jo „ką prikalbėjai?“. Pretenzijos K. B. buvo todėl, kad jį dėl šio įvykio išdavė, pyko ant K. B.. K. B. sakė „nieko neįdaviau“. Sutinka, kad suniokojo 4 paminklus, galėjo spirti, mesti, nuversti pečiais. Savo elgesį vertina blogai. Išvadas padarė, pasižada mažiau vartoti alkoholį, žalą atlygins. Paskirtos 6 MGL baudos nesumokėjo. Baudų už padarytus administracinius nusižengimus nemoka. Narkotines medžiagas vartojo pirmą kartą, alkoholį vartoja retsykiais. Nedirba, nes neranda darbo. Darbo biržoje buvo registruotas, bet jį išmetė. Jam gėda dėl savo tokio elgesio.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes G. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be G. B. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

- 2017-04-27 apžiūros protokolas, kuriame aprašyta apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-24);

- nukentėjusiojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse yra palaidota jo motina E. B., dėdė A. J., seneliai K. G. ir K., O. Š.. Jis prižiūri šį kapą, jį tvarko. Balandžio mėnesį jam pasakė kaimynai, kad kapinėse yra išvartyti paminklai, jis buvo nuėjęs apžiūrėti ir pamatė, kad jo prižiūrimo kapo paminklas buvo nugriautas, tačiau vėl atstatytas į vietą. Paminklas laikėsi tik ant armatūros. Jis samdė žmones ir pirko cemento, kad sutvarkytų paminklą. Jam paminklo sutvarkymas kainavo 60 eurų. Nėra išsaugojęs jokių čekių, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 49, 55);

- liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad K. kapas esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam, nes jis jį tvarko ir prižiūri. Šiame kape yra palaidoti jo tėvai. 2017 m., gegužės mėnesį paskambino giminaičiai ir pasakė, kad jo tėvų paminklas yra nuvirtęs. Atvykus kapines pamatė, kad paminklas yra nuvirtęs, jis jį susitvarkė. Jokių pažeidimų paminklo nebuvo, jis taip pat galėjo nugriūti ir dėl senumo. Jis niekam jokių pretenzijų neturi. Jam žala dėl kapo nepadaryta. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo jo nepripažinti nukentėjusiuoju, nes toks nėra (b. l. 67);

- liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti šių metų balandžio mėnesio pabaigoje, galbūt 2017-04-26 apie 16.00 val. jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), pas jį atėjo pažįstamas G. B., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, (duomenys neskelbtini). Jis atsinešė 2 vnt. vieno litro talpos butelius „Kapitono“ 7,5 proc. stiprumo alaus. Kiek pastebėjo atėjo jau būdamas neblaivus. Jo atsineštus butelius alaus išgėrė pas jį. Tuomet G. B. pasiūlė nueiti pas jo močiutę gyvenančią tame pačiame kaime, paaiškino, kad gali būti, kad išeis dar iš močiutės gauti pinigų alaus pakuotei nusipirkti. Kol jis rengėsi drabužius, G. B. išėjo į lauko tualetą. Kai išėjo į kiemą pamatė, kad G. B. stovėjo prie išspardyto lauko tualeto. Kažkas iš kaimynų dar jam šūktelėjo, kad žiūrėtų, ką jo draugas daro. Kaip suprato G. B. buvo išspardęs lauko tualetą, o būtent įspyrė į vidų tualeto duris, išspyrė vieną šoninę lentą. Tai pamatęs jis jį pavadino eiti į šalį ir nusitempė. Buvo gal kažkur apie17.00 val., kai jie pro Žarėnų kaimo kapinaites ėjo link tos vietos, kur gyvena G. B. močiutė. Kai priėjo kapines, G. B. pradėjo erzinti, kad reikia pavogti praardytą kapinių tvorą. Kiek suprato, juokavo. Tuomet G. B. įlindo į kapines pro praardytą tvorą ir tik pralindęs savo pečiu užkliuvo už prie pat nuardytos tvoros buvusio antkapio. Tuomet ėjo pro kapines šūkaudamas, o priėjęs prie vieno antkapio spyrė koja į jį. Antkapis nuo G. B. spyrio nukrito ant žemės. Tai pamatęs jis įbėgo iš paskos į kapines ir puolė jį tempti lauk. Jis nesutiko išeiti, ėjo toliau per kapines. Jis išėjęs pro kapinių vartus pamatė, kad G. B. paėmęs stiklinį blokelį metė į kitą antkapį ar kryžių, dabar tiksliai neatsimena. Tuomet vėl įbėgo pro vartus ir ištempė jį pro pagrindinį kapinių įėjimą. Po to, šiaip taip įkalbino, kad nueitų ir pakeltų nuverstą antkapį. Tuomet dviese nuėjo ir vos pakėlę antkapį pastatė jį. G. B. visas svirduliavo todėl neišėjo gražiai sutvarkyti. Toliau, jis pamatęs ką G. B. pridarė, jam pasakė, kad niekur su juo daugiau neis. Jie išsiskirstė prie kapinių ant kelio. Jis grįžo namo, o G. B., kaip suprato, išėjo pas močiutę. Kai grįžo į namų kiemą kažkam iš kaimynų pranešė, ką G. B. pridarė. Kiek žino vėliau apie tai, kas buvo rasta kapinėse buvo pranešta policijai. G. B. sugadino kiek jis pastebėjo tai mažiausiai tris antkapius, tiksliai nežino, galbūt galėjo ir daugiau (b. l. 42-43);

- J. J.elektroniniu paštu informavo, kad dėl suniokoto J. kapo pretenzijų neturi, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia, prašo nukentėjusiuoju nepripažinti (b. l. 62);

- L. S. elektroniniu paštu informavo, kad dėl suniokoto D. kapo pretenzijų neturi, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia, prašo nukentėjusiąja nepripažinti (b. l. 63).

Pagal LR BK 312 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą. Šios nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra visuomenės dorovė, taip pat susiklostę papročiai, tradicijos, susijusios su mirusiuoju, jo atminimu, pagarba laidojimo vietai, o dalykas – mirusiojo laidojimo vieta, ant kapo esantys paminklai ar kiti įrengimai. Nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais sunaikinama ar išdarkoma laidojimo vieta, sužalojami ar sunaikinami ant kapo esantys paminklai ar kiti įrenginiai ir tuo padaroma fizinė bei moralinė žala. Kapo išniekinimu laikomi bet kokie veiksmai, kuriais suardomas kapas, tvorelė, ar kiti daiktai: veja ant kapo, gėlės, apšvietimas, kiti įrenginiai, skirti mirusiojo atminimui pagerbti, o taip pat veiksmai, kuriais suniokojamas paminklas. Kapo išniekinimu taip pat gali būti įvairių įžeidžiančių užrašų užrašymas ant paminklo, kuriais tyčiojamasi iš mirusiojo ar jo artimųjų, paminklo ar kitų įrenginių užpylimas dažais, įvairių daiktų, rodančių nepagarbą mirusiajam ar jo artimiesiems, primėtymas. Kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad išniekina kapą ir to siekia, t.y. jis suvokia, kad kėsinasi į kapą ar ant jo esantį paminklą, kitokį įrenginį ar daiktus, ir to nori.

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad G. B. įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Tokią išvadą teismui leidžia daryti 2017-04-27 apžiūros protokolas, nukentėjusiojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų V. K., K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat ir pozicija, kurią išreiškė pats G. B. ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. liepos 28 d. apklausos metu (antroje apklausoje įtariamasis parodė: „pirmoje apklausoje (2017 m. birželio 29 d.) neprisipažinau padaręs nusikaltimo, nes bijojau“; „pripažįstu, kad išniekinau J., D., J. ir K. kapus“, gailiuosi labai dėl savo elgesio“ ir kt.), bei ta pozicija, kuri buvo išreikšta teisiamojo posėdžio metu – būtent, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, išdėstė paaiškinimus apie padarytą nusikaltimą, t. y. kad 2017-04-26 (duomenys neskelbtini). esančiose kapinėse, pečiu nuversdamas, spardydamas ir mesdamas stiklinį blokelį, taip tyčia suniokojo keturis – J., D., J. ir K. šeimoms priklausančius paminklus ir išniekino minėtus kapus. Kilusios pasekmės aiškiai fiksuotos bylos medžiaga, jų neginčija ir pats G. B., nurodydamas, jog sutinka su liudytojo K. B. parodymais, kaip teisingais, taip pat paminėdamas, jog pyko ant K. B. dėl to, jog K. B. jį dėl šio įvykio išdavė. Dalies aplinkybių dėl girtumo G. B. neprisiminė, tačiau iš esmės neneigė savo kaltės. Jo tokie nehumaniški veiksmai buvo tolimesnė įvykių tąsa po to, kai tą dieną G. B. suspardė lauko tualeto duris. Gi K. B. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai išsamūs, detalizuoti, sutampantys su kitais byloje esančiais įrodymais. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Veika, atsižvelgus į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (tyčiniai asmens veiksmai, nukreipti net kelių paminklų/ kapų atžvilgiu), teisingai kvalifikuota pagal LR BK 312 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas G. B. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 12 str.), veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistu, teistumui neišnykus (b. l. 96-100, 102-120), todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 132-140), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. B., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, vedančiam netinkamą gyvenimo būdą, už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima įstatyme numatytos bausmės vidurkiui, šiek tiek mažesnė už jį.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrintina su 2016-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. paskirtomis bausmėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti LR BK 75 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į LR BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–77/2013, Nr. 2K-62/2013).

Teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios pagal LR BK 75 str. 1 d. leistinos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų kategorijomis ir paskirta galutine bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias LR BK 75 str. 1 d. taikymo sąlygas.

Tačiau, kaip minėta, LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad G. B. gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, yra jauno amžiaus, kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. Kaip jau minėta, G. B. iki tol teistas jau tris kartus, nusikaltimus, už kuriuo buvo nuteistas, įvykdė per neilgą laiko tarpą. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jo atžvilgiu 2017 m. spalio mėn. yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52225-17 pagal LR BK 294 str. 2 d., jame G. B. pripažįsta 2017 m. spalio 8 d. vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nusikaltimas galimai įvykdytas bendrininkų grupėje. Yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, taigi neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, piktnaudžiaujantis alkoholiu (nors jam probacijos laikotarpiu yra nustatyta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų), dažnai darantis administracinius nusižengimus, dėl ko probacijos tarnyba 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagal 2016-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį. Nemokantis jam paskirtų piniginių baudų. Taip pat vartojantis narkotines medžiagas. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis G. B. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad G. B. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, dar kartą atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Teismas pastebi, kad vien tik kaltinamojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-74) – panaikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- gipso išlieja ir daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsakais, saugomi Šiaulių AVPK (b. l.33), - sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę G. B. nustatyti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir visiško sudėjimo būdu su nesumokėta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda ir G. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę G. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. B. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus:

- gipso išlieją ir daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsakais, saugomus Šiaulių AVPK, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas