- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 1-238-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42212-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- T. A.
- Nukentėjusysis
- M. B., I. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. A. 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 22.43 val., būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,80 promilių etilo alkoholio, vairuodamas transporto priemonę - automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. B., Rumšiškių g. ties namu Nr. 15 , Pravieniškių k. Kaišiadorių r., pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t. y., Kelių eismo taisyklių 9 p., nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 14 p., nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems; 119 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ko pasėkoje kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu "BMW" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu I. V.. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio "BMW" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. V., kuriam dėl dešinės plaštakos III delnakaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
T. A. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas. Parodė, kad ryte, kai su V. U. išvažiavo, dar buvo blaivus. Automobilį vairavo pats. Nuvažiavę prie parduotuvės išgėrė alaus su R. S. ir M. Š.. Po to visi nuvažiavo prie ežero išsimaudyti. Vairavo vėl pats. V. U. paleido prie namų. Po maudynių paėmė M. Š. dviratį ir išvažiavo į Pravieniškes. Kartu tuo metu automobilyje buvo R. S. ir M. Š.. Priekyje sėdėjo R. S., o gale M. Š.. M. Š. buvo labai girtas ir todėl paprašė parvežti jį namo. Važiuojant į Pravieniškes automobilį vėl vairavo pats, o šalia keleivio vietoje priekyje sėdėjo R. S.. M. Š. sėdėjo gale. Nuvažiavus į Pravieniškes iki M. Š. namų, jis išsiėmė dviratį, kartu dar atsigėrė alaus. Neatsimena, ar po to M. Š. vėl važiavo į kaimą su jais ar ne, tačiau nusprendė važiuoti namo į Pašulių kaimą. Buvo labai girtas, todėl neatsimena, kaip važiavo ir kas kur automobilyje sėdėjo. Vairavo vėl jis pats. Atsimena, kaip vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu buvo išlipęs prie automobilio. Kartu buvo ir R. S.. Automobilį vairavo pats, nes gal buvo mažiausiai iš visų išgėręs. Automobilį įvykio metu jau buvo pardavęs M. B., kuris tuo metu sėdėjo uždarytas parų. Dėl to automobilį laikė pas jį. Paties eismo įvykio nelabai atsimena, nes buvo labai girtas. Po įvykio siūlė nukentėjusiajam I. V. apmokėti žąlą, tačiau jis nesutiko. Iš draudimo atėjo pretenzija. Kol kas draudimui pagal pretenziją nėra sumokėjęs. Visus ieškinius pripažįsta ir sutinka atlyginti žąlą. Teisės vairuoti automobilio įvykio metu neturėjo, nes buvo praradęs ją prieš 5-6 metus, kai buvo nubaustas administracine tvarka. Vėliau neperlaikė ir jos neteko. Savo elgesį vertina blogai.
Motyvuojamoji dalis
Be T. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas, yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis M. B. parodė, kad iš T. A. nusipirko automobilį „Opel Vectra“, bet už poros dienų nuo automobilio pirkimo buvo nubaustas kalėti 30 parų. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos sužinojo, kad su jo automobiliu buvo padaryta avarija. Kai pirko automobilį, tai buvo sugalvojęs jį išardyti. Negalvojo, kad su jo automobiliu gali būti sukeltas eismo įvykis, nes žinojo, kad kaltinamasis iš viso neturi teisės vairuoti. Automobilio neturėjo kur dėti, todėl buvo palikęs saugoti pas kaltinamąjį. Ieškinio dėl automobilio nereiškia, nes automobilis buvo blogos būklės, o T. A. žalą, kiek jis reikalavo, jau atlygino.
Nukentėjusysis I. V. parodė, kad važiavo iš Kauno su drauge B. R.. Buvo nuvažiavę į Pravieniškių k. Važiuodami atgal ties kelio vingiu pastebėjo, kad iš priekio atvažiuoja automobilis „Opel Vectra“. Į posūkį jis lyg normaliai įvažiavo, bet paskui kažkas atsitiko ir tas automobilis staiga išvažiavo į priešingą eismo juostą. Išvengti susidūrimo nebuvo galimybės, nes dešinėje pusėje buvo kelio atitvaras. Po susidūrimo, kiek atsimena, visi buvo išlipę. Kartu su juo automobilyje dar važiavo A. R. ir minėta B. R.. Išlipęs iš savo automobilio lauke iš karto pastebėjo tik vieną asmenį, tai yra kito automobilio keleivį. Vėliau pastebėjo, kad to kito automobilio vairuotojas yra kaltinamasis T. A.. Jis būtent išlipo iš vairuotojo pusės. Kitas asmuo buvo atėjęs iš keleivio pusės. Vairuotojas T. A. tada pasiūlė 1000 eurų žalai atlyginti ir išsiskirti be pretenzijų. Kadangi jau buvo iškviesti policijos pareigūnai, tai jam pasakė, kad nereikia pinigų. Matė, kad tame kitame automobilyje buvo du asmenys. Kiek atsimena, kažkas minėjo, kad buvo ir trečias asmuo, bet jo nematė. Draudimas išmokėjo kompensaciją dėl šio įvykio, o iš Sodros dėl buvusio nedarbingumo gavo nedarbingumo pašalpą.
Nukentėjusiojo L. V. teisiamojo posėdžio metu apklausti nebuvo galimybės dėl jo buvimo užsienyje, todėl byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis L. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo vardu yra registruotas automobilis "BMW 530" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu naudojasi jis bei jo šeimos nariai, tarp jų ir sūnus I. V.. Š. m. rugpjūčio 31 d. naktį jam paskambino sūnus ir pasakė, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis, sakė, kad yra į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Jis suprato, kad įvykis įvyko Kaišiadorių rajone, tačiau tikslios vietos nežino. Jis tuo metu buvo Vokietijoje, kur gyvena ir dirba. Į Lietuvą grįžta maždaug kartą į du mėnesius. Š. m. spalio mėn. pradžioje grįžęs į Lietuvą pamatė, kad jam priklausantis automobilis yra apgadintas, t. y. ,apgadinta priekinė bei kairė jo dalis. Automobilis yra draustas kasko draudimu, tačiau už apgadintą automobilį draudimas jam ne viską apmokėjo ( 1 t., b. l. 37).
Liudytojas R. S. paaiškino, kad jis su M. Š., T. A., V. U. iš Pašulių kaimo važiavo į Livintų kaimą išsimaudyti. Ten išgėrė alaus, po ko į Pravieniškes namo nuvežė M. Š.. V. U. jau pakeliui važiuodami paliko namuose. Pravieniškėse pas M. Š. kieme dar išgėrė alaus. Kai įsėdo į automobilį, tai užmigo jame ir atsikėlė tik po smūgio. Vairavo tada automobilį T. A.. Matė, kad po smūgio iššovė vairo pagalvė, automobilyje buvo pilna dulkių. Iš automobilio jis pats išlipo paskutinis. Kiek žino, tai automobilį vairavęs T. A. įvykio metu teisės vairuoti automobilį neturėjo. Žinojo, kad įvykio metu T. A. buvo išgėręs alaus. Po smūgio nubudęs suprato, kad kažkur atsitrenkė, ir tik išlipęs pamatė, kad atsitrenkė į automobilį.
Liudytojas M. Š. paaiškino, kad su R. S. sėdėjo ir gėrė alų, kai atvažiavo T. A. su draugais ir pasiūlė važiuoti maudytis į tvenkinį. Po maudynių grįžo prie parduotuvės, vėliau jie pasiūlė jį parvežti namo. Tuomet įdėjo jo dviratį į automobilio bagažinę ir vežė jį namo. Automobilį vairavo T. A.. Kartu važiavo dar R. S., V. U. ir jis pats. Važiavo link Pravieniškių. Jį parvežė iki namų, kur jis paliko savo dviratį. Tada dar jam pasiūlė nuvažiuoti kartu iki draugų Pravieniškėse ir jis sutiko, todėl toliau vėl nuvažiavo kartu. Važiuojant link pervažos posūkyje ir įvyko avarija. Įvykus avarijai jis ir V. U. nuėjo namo. Todėl, kas vyko toliau, nematė.
Liudytojas A. R. parodė, kad jis įvykio metu sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, todėl nematė, kaip įvyko eismo įvykis. Važiavo su nukentėjusiuoju I. V., kuris ir vairavo automobilį. Dar automobilyje buvo B. R.. Po įvykusio eismo įvykio, kito automobilio keleiviai, kaip dabar žino, T. A. ir R. S. pradėjo ginčytis. Jie vienas kitą kaltino dėl to, kas iš jų vairavo automobilį. Be jų dar buvo ir trečias asmuo, bet jis pabėgo. T. A., kai pripažino, kad jis vairavo, pradėjo siūlyti pinigų, kad galima būtų susitarti. I. V. nepriėmė pinigų. Toliau jie išsikvietė policiją.
Liudytoja B. R. parodė, kad rugpjūčio 31 d. važiavo su BMW automobiliu, kurį vairavo I. V., Kartu dar važiavo A. R.. Kiek pamena, į juos dideliu greičiu įvažiavo kitas automobilis „Opel Vectra“. Išlipo po avarijos šoko būsenoje ir nematė, kas vairavo tą kitą automobilį. Jame buvo trys asmenys, kurių vienas kažkur dingo. Likę du asmenys bandė aiškintis tarpusavyje, kas jį vairavo. Prieš atvažiuojant policijos pareigūnams kaltinamasis T. A. prisipažino, kad jis vairavo. Įvykio metu traumą patyrė I. V., kuriam buvo sulaužyta ranka.
Liudytojas M. A. parodė, kad atsimena, kad T. A. ir R. S. buvo išlipę prie automobilio. BMW vairuotojas buvo taip pat išlipęs. Kitas pareigūnas Vaidas Parniauskas daugiau bendravo su nukentėjusiais, o jis su T. A. ir R. S.. Nukentėjusysis I. V. apibūdino, kuris asmuo galimai išlipo iš vairuotojo vietos, o kuris iš keleivio. Nurodė, kad tamsesnių plaukų išlipo iš vairuotojo pusės, o šviesesnių plaukų išlipo iš keleivio. T. A. ir R. S. vienas kitą kaltino vairavus automobilį. Jie buvo abu neblaivūs. Jiems iš karto nustatė girtumą ir išsikvietė kitą ekipažą. Kas vairavo „Opel“ automobilį tą kartą nustatė iš eismo įvykyje nukentėjusiųjų paaiškinimų. Buvo nustatyta, kad tai T. A.. Taip pat buvo nustatyta, kad dar vienas keleivis išlipo ir pasišalino iš įvykio vietos.
Liudytojas V. U. parodė, kad kai su T. A. vairuojamu automobiliu atvažiavo prie parduotuvės, tai ten buvo M. Š. ir R. S.. Jie gėrė alkoholį, todėl prisijungė prie jų. Vėliau sugalvojo išsimaudyti. T. A. vairuotas automobilis, su kuriuo atvažiavo, buvo M. B.. Jis tą dieną buvo uždarytas į areštinę. Išsimaudę visi dar išgėrė ir tada jį parvežė namo. Todėl kaip viskas vyko toliau, nežino, nes liko namuose Kieliškių kaime. Kai atvežė jį namo, tai automobilį vairavo T. A.. Palikę jį namie, toliau nuvažiavo trise – T. A., R. S. ir M. Š.. T. A. sakė, kad važiuos namo. Paskui vėliau po kelių dienų sužinojo, kad įvyko avarija.
Specialisto išvadoje Nr. G 2916/2018(02) nurodyta, kad I. V. dėl dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 27).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis I. V. atpažino R. S., kaip vyriškį siūliusį įvykio vietoje išgerti alaus, sakiusį, kad ne jis vairavo "Opel" automobilį ( 1 t., b. l. 30-32).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis I. V. atpažino T. A., kuris ir vairavo automobilį "Opel" (1 t., b. l. 33-35).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas M. Š. atpažino T. A., vairavusį automobilį "Opel" (1 t., b. l. 54-56).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. R. atpažino T. A., kaip tamsų vyriškį, kuris tai atsisėsdavo už automobilio "Opel" vairo, tai išlipdavo, kuris siūlė I. V. susitarti, kad nebūtų kviečiami pareigūnai (1 t., b. l. 62-63).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja B. R. atpažino T. A., kaip asmenį vairavusį automobilį "Opel" (1 t., b. l. 76-78).
Iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. T. A. pardavė M. B. automobilį „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 80 eurų (1 t., b. l. 120).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 31 min. T. A. nustatytas 2,80 promilių girtumas, I. V. - 0,0 promilių ( 1 t., b. l. 178).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8936/2018(01) nurodyta, kad T. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,80 promilių etilo alkoholio (1 t., b. l. 184).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad nustatyti šie automobilio "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės ratas, kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, priekiniai posūkių žibintai, išsiskleidusi oro pagalvė (1 t., b. l. 123-129).
Iš Transporto priemonės techninės apžiūros 2018 m. rugsėjo 1 d. akto matyti, kad nustatyti automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šie apgadinimai: sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratas, priekinės kairės pusės durelės, automobilio priekinis stiklas, variklio dangtis, išsiskleidę abi oro pagalvės (1 t., b. l. 121).
Iš Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašto matyti, kad automobilio "Opel Vectra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 840 eurų (1 t., b. l. 115).
Išanalizavus ištirtus įrodymus matyti, kad jie neabejotinai patvirtina, kad eismo įvykio, kilusio 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 22.43 val., Rumšiškių g. ties namu Nr. 15 , Pravieniškių k. Kaišiadorių r., transporto priemonę - automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. B., vairavo T. A.. Nors pats kaltinamasis tiksliai negalėjo atpasakoti įvykio aplinkybių, kaip įvyko susidūrimas, nes buvo neblaivus, tačiau tą aplinkybę, kad jis vairavo automobilį pripažino teisiamajame posėdyje tiek jis pats, tiek patvirtino ir kartu su juo automobilyje važiavę R. S. ir M. Š.. Iš jų parodymų, taip pat liudytojo V. U. parodymų matyti, kad įvykio dieną T. A. visą laiką ir vairavo automobilį „Opel Vectra“, kuris įvykio metu jam jau nebepriklausė, o buvo parduotas M. B.. Šis apie T. A. daromą nusikaltimą, tai yra vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nežinojo ir negalėjo žinoti, nes tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. Taigi, automobilis buvo paimtas ir naudojamas jam nežinant. Tai, kad ne kas kitas, o T. A. vairavo „Opel Vectra“ automobilį, patvirtino ir nukentėjusysis I. V., liudytojai B. R., A. R., kurie iš jiems parodytų atpažinti asmenų nuotraukose atpažino T. A. kaip asmenį, vairavusį automobilį, kuris atsitrenkė į jų automobilį. Šiuos parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas policijos pareigūnas M. A. parodė, kad jau įvykio vietoje pagal nukentėjusiojo bei kartu su juo važiavusių asmenų paaiškinimus buvo nustatyta būtent tai, kad įvykio kaltininkas yra „Opel Vectra“ vairavęs T. A..
Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, T. A. įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 2,8 promilių neblaivumas, o jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu nukentėjusiojo I. V. vairuotu automobiliu BMW. Taip vairuodamas automobilį T. A. neabejotinai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat pažeidė 14 punkto nuostatas, numatančias, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems ar apsvaigusiems nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neturintiems šios teisės, bei 119 punkto reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Dėl to, kaip nustatyta specialisto išvada, įvykus eismo įvykiui, jo metu nukentėjusiajam I. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra atsirado BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai.
Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis suvokė, kad įvykio metu yra neblaivus, neturi iš viso teisės vairuoti, ir dėl to negali vairuoti automobilio. Tačiau nežiūrint to, įvykio metu vairavo jau anksčiau kitam asmeniui parduotą, bet jo žinioje paliktą saugojimui M. B. priklausantį automobilį. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinime T. A. buvo inkriminuojamas ir Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimas. Pagal nurodytą taisyklių punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tačiau nagrinėjamu atveju ištirtais įrodymais nėra nustatyta, kad t. A. būtų viršijęs leistiną greitį ar nepasirinkęs toje situacijoje saugaus greičio, todėl šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas laikomas neįrodytu. Teismo vertinimu, ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad pagrindine nustatytų padarinių priežastimi buvo būtent T. A. neblaivumas ir tai, kad jis išvažiavo į priešingos eismo krypties juosta, dėl to sukėlė kliūtį ir aiškų pavojų nukentėjusiajam I. V. ir kitiems jo vairuojamo automobilio keleiviams, dėl ko ir įvyko eismo įvykis susidūrus automobiliams. Dėl šios priežasties, nors tai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis savo veika pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
Kaip matyti iš kaltinamojo akto, kaltinamojo T. A. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota iš idealiosios sutapties pagal du BK straipsnius – pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Lyginant šių dviejų aprašytų nusikalstamų veikų sudėtis pagal minėtų BK normų dispozicijas matyti, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, o BK 281 straipsnio 2 dalyje – už vairavimą esant neblaiviam, kai pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Abiejų nusikaltimų sudėtys, kaip matyti, numato tą patį požymį – vairavimą esant neblaiviam, tokiu atveju reikia išspręsti, ar toks T. A. veiksmų kvalifikavimas yra teisingas.
Vertinant šiame kontekste byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje T. A. veiksmai, kaip minėta, buvo kvalifikuoti kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalį. Tokia kvalifikacija, šia bylą nagrinėjančio teismo nuomone, yra teisinga. Tokia išvada daroma visų pirma įvertinant šių nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius: nesutampa šių nusikalstamų veikų darymo pradžios momentas - asmuo pradeda daryti tyčinę nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio) ir tik po to dėl jo veiksmų kyla kiti padariniai - šiuo konkrečiu atveju numatyti BK 281 straipsnio 2 dalyje (sukeliamas eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdoma kito asmens sveikata); skiriasi šių nusikalstamų veikų, kaltės formos – BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, tuo tarpu BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargiai. Kvalifikuojant T. A. veiksmus šiuo atveju tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jis būtų nuteisiamas tik už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą, o atsakomybė už tyčinę nusikalstamą veiką tokiu atveju būtų panaikinta. Toks teisės aiškinimas prieštarautų ir įstatymo leidėjo ketinimams, kuris kriminalizavo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytus požymius atitinkančią veiką, nepaisant to, kad ja nebuvo sukelti jokie padariniai.
Dėl šios priežasties konstatuotina, kad T. A. padaryta veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota iš idealiosios nusikalstamų veikų sutapties pagal BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalis. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas T. A. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) ir vieną neatsargų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 7 dalių sankcijose numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui. Kadangi byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrindo sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę ne tik, kad būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, bet ir neturėdamas šios teisės, nes ji anksčiau jau jam buvo atimta, bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas trumpesnis nei maksimalus 3 metams.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas trumpesnis nei maksimalus (3 metams).
Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. A. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam anksčiau priklausiusį, tačiau dar iki įvykio M. B. parduotą automobilį. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.
Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju T. A. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam T. A. nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais, kaip minėta, nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė jau ne pačiam kaltininkui T. A., o kitam asmeniui – M. B., ką patvirtina ir judviejų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Iš jos nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. T. A. pardavė M. B. automobilį „OPEL VECTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 80 eurų (1 t., b. l. 120). Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad M. B. nebuvo leidęs T. A. važiuoti jam priklausančiu automobiliu esant neblaiviam, nežinojo, kad įvykio dieną jis yra pavartojęs alkoholio, ir iš viso to net negalėjo žinoti, nes įvykio dieną buvo uždarytas į areštinę.
Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko T. A. konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 840 eurų (1 t., b. l. 115), tai iš T. A. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 840 eurų.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 127,31 eurų civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo I. V. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 88-89), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 1512,41 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo I. V. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam priskaičiuotų ir išmokėtų ligos išmokų (2 t., b. l. 36-52).
Teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindė I. V. paskirtos ligos išmokos mokėjimu jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, ką patvirtino pridėtais prie ieškinio dokumentais. Iš jų matyti, kad I. V. už tą laikotarpį, kai jis dėl T. A. nusikalstama veika patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas, jam buvo išmokėta 1512,41 eurų ligos išmoka. Taigi, ieškovo patirtos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su T. A. nusikalstama veika I. V. atžvilgiu, todėl tuo pagrindu reiškiamas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti turi būti patenkintas visiškai.
Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindė gydymo išlaidomis, kurias patyrė dėl nukentėjusiojo I. V. gydymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir VšĮ Jonavos ligoninėje, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų išrašas. Iš jo matyti, kad patirtas gydymo apmokėjimui išlaidas sudaro 127,31 Eur. Taigi, ir šio ieškovo patirtos išlaidos yra priežastiniame ryšyje su T. A. nusikalstama veika I. V. atžvilgiu, todėl tuo pagrindu reiškiamas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti taip pat turi būti patenkintas visiškai.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (3000 Eur) dydžio baudą.
T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 51 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimti švelnesnę, ir T. A. paskirti galutinę subendrintą 60 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. A. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d., šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 4 MGL baudai ir nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 56 MGL (2800 Eur) dydžio bauda.
Paskirti T. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui. (BK 68 straipsnis).
Išieškoti valstybės naudai iš T. A. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 840 eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).
Automobilį ""Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti M. B. disponuoti savo nuožiūra.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą T. A. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.
Išaiškinti T. A., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš T. A. 127,31 Eur. turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. A. 1512,41 Eur. turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.