- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2-1422/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Suinteresuotas asmuo
- I. B.
- Pareiškėjas
- L. S.
- Ieškovas
- J. B., V. G.
- Atsakovas
- A. B., I. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos L. S. prašymas ir pakeistas išieškotojas vykdymo procese, pradėtame išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir V. G. ieškinį solidarioms atsakovėms A. B. ir I. B. dėl sumokėto avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl išieškotojo pakeitimo galimybės vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovų J. B. ir V. G. ieškinį - priteisė ieškovams iš solidarių atsakovių A. B. ir I. B. lygiomis dalimis 36 000 Lt avanso ir 872,30 Lt žyminio mokesčio bei atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui J. B. iš solidarių atsakovių A. B. ir I. B. 200 000 Lt priemokos.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą - panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovo J. B. ieškinio dalis dėl 200 000 Lt priemokos priteisimo iš atsakovių A. B. ir I. B. buvo atmesta ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. S. pateikė teismui prašymą pakeisti pradinį išieškotoją J. B. nauja išieškotoja L. S. (CPK 48 str., 596 str.). Nurodė, kad 2014 m. balandžio 7 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 2014/04/07-01 J. B. perleido L. S. reikalavimo teisę I. B. ir A. B. atžvilgiu. Pažymėjo, kad skolininkės yra informuotos apie reikalavimo teisės perleidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjos L. S. prašymą ir pakeitė vykdymo procese pradinį išieškotoją J. B. naująja išieškotoja L. S.. Teismas nusprendė pakeisti išieškotoją, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovių ieškovams buvo priteista iš viso 36 872,30 Lt, yra įsiteisėjusi ir vykdytina bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovas J. B. perleido savo reikalavimo dalį (18 426,15 Lt) pareiškėjai L. S. (CK 6.101 str. 1 d., CPK 596 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį. Nurodo, jog nuo teismo buvo nuslėpta, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo skolininkė I. B. jau buvo įvykdžiusi teismo sprendimą išieškotojo J. B. naudai ir pastarajam apie tai buvo žinoma. Teigia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui skolininkė kreipėsi į išieškotoją J. B., prašydama nurodyti sąskaitą, į kurią galėtų sumokėti teismo priteistas lėšas, tačiau pastarasis nurodė kitus asmenis (iš pradžių V. G., advokatų profesinę bendriją „JurisConsultus“, o vėliau – L. S. pagal 2014 m. balandžio 7 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį), kuriems turėtų būti sumokėta skola. Suinteresuotas asmuo 2014 m. balandžio 15 d. pavedimu sumokėjo skolą į antstolių kontoros sąskaitą. Be to, J. B. tokiu būdu siekia nesąžiningai išvengti prievolių vykdymo kitiems kreditoriams. Antstolio sąskaitoje esančios lėšos yra areštuotos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad reikalavimo sutartis yra galiojanti, nepažeidžianti skolininko interesų bei sudaranti pagrindą pakeisti išieškotoją. Skolininkei nevykdžius išieškotojo prašymo sumokėti skolą išieškotojo atstovams ir vėliau – naujai išieškotojai, buvo kreiptasi į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.
Pareiškėja L. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą. Papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia klausimo dėl materialinių subjektinių teisių perėmėjo teisėtumo. Pažymi, kad skolininkė elgėsi nesąžiningai, kuomet žinodama apie reikalavimo teisės perleidimą, prievolę įvykdė pradiniam kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją, reikalavimo perleidimo atveju. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo pareiškėja L. S., CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra sprendžiamas klausimas, ar materialinių subjektinių teisių perėjimas yra teisėtas, o vien tik atlikus formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą, nustatoma, ar kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent jų perėjimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Tačiau nepaisant to, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, atlieka tik formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą, tai neeliminuoja teismo pareigos savo iniciatyva (ex officio) tikrinti, ar sandoris, kurio pagrindu įvyko teisių perėmimas (pavyzdžiui, reikalavimo teisės perleidimo sutartis), nėra niekinis ir negaliojantis (CK 1.78 str. 1 d. ir 5 d.). Teismui nustačius, kad sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei), teismas tokio sandorio sudarymo faktą ir teisines pasekmes turi konstatuoti savo iniciatyva (ex officio) (CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.80-1.81 str.). Vadinasi, teismui savo iniciatyva (ex officio) nustačius, kad reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas prašo pakeisti išieškotoją vykdymo procese, yra niekinė ir negaliojanti, pradinis išieškotojas negali būti keičiamas naujuoju išieškotoju.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. S. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pakeisti vykdymo procese pradinį išieškotoją J. B. į naująją išieškotoją L. S.. Kaip procesinių teisių perėjimo pagrindas buvo nurodyta 2014 m. balandžio 7 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014/04/07-01, pagal kurią pradinis išieškotojas J. B. perleido naujai išieškotojai L. S. reikalavimo teisę į skolininkes I. B. ir A. B. dėl 18 426,15 Lt sumos sumokėjimo (b.l. 99-101). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis išieškotojas kelių dienų laikotarpyje reikalavimo teisę perleido net 3 kartus (b.l. 88-93). Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pradinio išieškotojo J. B. atžvilgiu yra vykdoma eilė vykdomųjų bylų dėl įvairių sumų išieškojimo (b.l. 104-114). Kai kurios iš šių sumų išieškomos valstybės ar jos institucijų (VMI, VSDFV) naudai, kas suponuoja teismo procesinį aktyvumą (CPK 179 str. 2 d.). Lietuvos apeliaciniam teismui patikrinus Turto arešto aktų registro duomenis nustatyta, kad nuo 2010 m. išieškotojo J. B. turtui yra pritaikyta nemažai areštų, siekiant išieškoti įvairias didelio masto sumas (CPK 179 str. 3 d.). Nustatytos faktinės aplinkybes kelia pagrįstų abejonių, ar 2014 m. balandžio 7 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2014/04/07-01 sudarymo momentu nebuvo areštuotos išieškotojo J. B. turtinės teisės, kas reikštų, jog tokia reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, draudžiančioms perleisti areštuotą turtą, ar/ir prieštaravimo viešajai tvarkai, kuomet byloje yra akivaizdžių duomenų apie asmens sąmoningą vengimą vykdyti didelio masto įsipareigojimus kitiems kreditoriams (CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.80 str., Turto arešto aktų registro 2 str. 4 d. ir 7 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino įstatymo leidėjo jam suteiktą prerogatyvą savo iniciatyva (ex officio) spręsti dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties kaip niekinio sandorio fakto konstatavimo ir teisinių pasekmių taikymo. Dėl šios priežasties sutiktina su suinteresuoto asmens I. B. atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino teismui prieinamų ir galimų išsireikalauti duomenų apie pradinio išieškotojo turto ir turtinių teisių areštus, jų taikymo momentą ir galiojimo laiką.
Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, kai antstoliui tampa žinoma, jog pakeitus vieną išieškotoją kitu, pirmasis išieškotojas tampa nemokus ir yra tikimybė, kad nebus galima patenkinti jo kreditorių reikalavimų kitose antstolio turimose ar jam žinomose kitose vykdomosiose bylose, antstolis turi informuoti jo žinioje esančių vykdomųjų bylų kreditorius bei antstolius, kurių žinioje yra kitų išieškotojo kreditorių prašymais pradėtos vykdomosios bylos, apie teisme sprendžiamą klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir kreditorių teisę reikšti ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str., CPK 634 str. 2-3 d.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai atmestini kaip nedarantys įtakos šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui.
Apeliacine tvarka išnagrinėjus suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė imperatyvias teisės normas, įpareigojančias teismą savo iniciatyva (ex officio) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti teisines pasekmes, jei (byloje esamų ir iš registrų surinktų) įrodymų visetas leidžia daryti tokią išvadą. Dėl šios priežasties skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį.
Perduoti klausimą dėl pradinio išieškotojo J. B. pakeitimo vykdymo procese pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.