Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu:

pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 214 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir šios subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant su pagal BK 214 str. 1 d. bei 180 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo jo suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo V. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo M. L. 491 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Likusi ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 29 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, veikdamas kartu su ikiteisminiu tyrimu nenustatytais dviem asmenimis, kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, dėl to šiam nugriuvus ant žemės panaudodamas fizinį smurtą – sumušdamas nosį ir padarydamas dešinės akies apatiniame voke poodinę kraujosruvą atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir pagrobė jam priklausantį turtą: iš galinės kelnių kišenės 29 eurų (100 litų) vertės piniginę su joje buvusiais 87 eurais (300 litų), AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortele, nuo kaklo nutraukė 72 eurų (250 litų) vertės sidabrinę grandinėlę, nuo rankos nusegė 145 eurų (500 litų) vertės rankinį laikrodį „Larus“, iš kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su joje buvusia bendros 58 eurų (200 litų) vertės Sim kortele Ežys.

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su ikiteisminiu tyrimu nenustatytais dviem asmenimis, iš V. A. plėšimo metu pagrobtos piniginės 2014 m. spalio 29 d. apie 1 val. 20 min. paėmęs neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko „SEB bankas“ AB V. A. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir iki 2014 m. spalio 29 d. 1.26 val. neteisėtai ją laikė su savimi, turėdamas tikslą inicijuoti finansines operacijas bei apgaule užvaldyti svetimą turtą – pinigus.

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. spalio 29 d. 1.27 val., veikdamas su ikiteisminiu tyrimu nenustatytais dviem asmenimis, bankui „Swedbank“ AB priklausančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas iš nukentėjusiojo V. A. plėšimo metu pagrobtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko „Swedbank“ AB išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinkęs PIN kodą pateikė bankui melagingus duomenis, kad yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją, pasikėsino panaudoti pagrobtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule įgyti svetimus pinigus – 1 185,39 Eur (4 092,91 Lt ) tuo metu buvusius banko kortelės sąskaitoje, juos išgryninant, tačiau nusikaltimų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – neatitiko rinktas banko kortelės PIN kodas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo M. L. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde.

Nuteistasis M. L. savo kaltę dėl BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo neigia motyvuodamas apylinkės teismo netinkamu įrodymų vertinimu.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Įrodymai įvertinami kiekvienas atskirai ir įrodymų visuma, ko pasėkoje, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaromos nešališkos išvados. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad apylinkės teismas įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų ir pagrįstai pripažino M. L. kaltu dėl įvykdyto plėšimo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusiojo V. A. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi V. A. negali nurodyti tikslaus laiko, kada išėjo iš kazino, kada prie namo laiptinės buvo užpultas, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Vien tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada jis išėjo iš kazino, nėra pakankamas pagrindas jo parodymus vertinti kritiškai. Nors nukentėjusysis tiksliai nenurodė laiko, kada išėjo iš kazino, tačiau iš jo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jam išėjus iš kazino, jis pastebėjo, jog jį kažkas eidamas iš paskos seka, jis pradėjo bėgti, prie laiptinės jį pavertė ant žemės, jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, nutraukė grandinėlę, iš kišenės ištraukė piniginę, pagrobė laikrodį. Šiaip taip atsikėlęs parėjo namo iš karto iškvietė policiją. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis apie 1.00 val. buvo sumuštas ir iš jo pagrobti daiktai, patvirtina ne tik pats nukentėjusysis, bet ir Telšių AVPK Mažeikių rajono PK informacija, jog 2014-10-29 01.23 val. gautas S. A. pranešimas, kad jos vyrą V. A., prieš 20 minučių, prie namo laiptinės apiplėšė trys vyrai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad jis buvo apiplėštas 2014 m. spalio 29 d. apie 01.00 val. Šie parodymai atitinka anksčiau aptartas faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas neigia dalyvavęs apiplėšime, tvirtindamas, kad nukentėjusysis jo neatpažino. Nors nukentėjusysis V. A. parodė, kad jis nematė jį užpuolusių vaikinų, tačiau tuoj po įvykdyto apiplėšimo, 2014-10-29 01:26:59 val. M. L. užfiksuotas naudojant V. A. priklausančią mokėjimo kortelę bankomate Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė), kuris sekančią dieną po plėšimo buvo naudojamas pagrobtame telefone „Nokia“, priklauso M. L.. Aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo M. L. kaltė dėl plėšimo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.

M. L. keliama versija apie tai, kad nebuvo ieškoma asmenų, kurie 2014-10-29 apie 01.00 val. atėjo į jo namus, jog jie pasiūlė jam užsidirbti ir jis sutiko, t. y. jis sutiko nueiti iki bankomato ir paimti pinigus, priešingai nei teigia apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama, tačiau nepasitvirtino. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie apelianto teiginiai ne tik nelogiški, bet ir nepatvirtinti byloje surinktais duomenimis.

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad nebuvo apklausta jo sugyventinė G. G., kuri gali konkrečiai nurodyti kelintą valandą į jų namus atėjo vaikinas pravarde M. ir vaikinas vardu D., kiek laiko jie užtruko kalbėdamiesi, kelintą valandą jis išėjo iš namų su vaikinais, teisėjų kolegija pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu M. L. nepareiškė prašymo apklausti liudytoja G. G.. Šis nuteistojo prašymas išdėstytas tik apeliaciniame skunde, nurodant, kad G. G. nebuvo ieškoma, su ja nebuvo bandoma kontaktuoti, teisiamojo posėdžio metu R. G. apie dukros buvimo vietą neapklausta. Pažymima, kad pats nuteistasis laikydamas, jog šio asmens paaiškinimai gali būti reikšmingi sprendžiant jo kaltės klausimą, turėjo imtis didesnės asmeninės iniciatyvos išsiaiškinti G. G. buvimo vietą, taip pat teisiamojo posėdžio metu užduoti klausimus R. G. apie jos dukters gyvenamąją vietą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė informaciją (2 t. 66 b. l.), kad G. G. išvykusi į užsienį ir artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos duomenis nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, kadangi nuteistojo prašoma apklausti liudytoja G. G. yra išvykusi iš Lietuvos ir nėra galimybės jos iškviesti į posėdį. Be to, nuteistojo teigimu, liudytoja gali parodyti tokias aplinkybes, kurias teisėjų kolegija įvertinusi atmetė. Kitų svarbių aplinkybių, kokias gali parodyti liudytoja, nuteistasis nenurodė, todėl šis nuteistojo prašymas taip pat atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad apylinkės teismas jam išdėstytame kaltinime dėl BK 22 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., nurodė, kad M. L. panaudojo iš nukentėjusiojo V. A. plėšimo metu pagrobtą banko „Swedbank“ AB išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš nukentėjusiojo V. A. buvo pagrobta „SEB bankas“ AB išduota mokėjimo kortelė. Ši apylinkės teismo padaryta klaida nekeičia nuosprendžio esmės, todėl laikytina rašymo apsirikimu ir ištaisytina, nurodant, kad M. L. 2014 m. spalio 29 d. 1.27 val., veikdamas su ikiteisminiu tyrimu nenustatytais dviem asmenimis, bankui „Swedbank“ AB priklausančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas iš nukentėjusiojo V. A. plėšimo metu pagrobtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko „SEB bankas“ AB išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinkęs PIN kodą pateikė bankui melagingus duomenis, kad yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją, pasikėsino panaudoti pagrobtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule įgyti svetimus pinigus – 1 185,39 Eur ( 4 092,91 Lt ) tuo metu buvusius banko kortelės sąskaitoje, juos išgryninant, tačiau nusikaltimų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – neatitiko rinktas banko kortelės PIN kodas.

Apeliantas nesutinka su priteistu ieškiniu, teigdamas, kad daiktų nepagrobė, tik realiai matė „SEB bankas“ AB banko mokėjimo kortelę, jokio turto neįgijo, naudos neturėjo, mobilaus ryšio telefonas buvo grąžintas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis (civilinis ieškovas) V. A. pasinaudojo savo teise ir dėl nusikalstama veika padarytos žalos, prašė priteisti 503,19 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 24 b. l.).

Pažymėtina, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodytas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Nukentėjusysis V. A. nurodė, jog įvykio metu iš galinės jo kelnių kišenės buvo ištraukta jo piniginė 29 Eur vertės, piniginėje buvo 87 Eur, „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, nuo kaklo buvo nutraukta sidabrinė grandinėlė 72 Eur vertės, nuo rankos nusegtas rankinis laikrodis „Larus“ 145 Eur vertės, iš kelnių kišenės pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su joje buvusia SIM kortele „Ežys“ bendros 58 Eur vertės. Duomenų, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ buvo grąžintas nukentėjusiajam, byloje nėra. Tai, kad šie daiktai buvo pagrobti iš nukentėjusiojo įvykio metu, įvertinus nukentėjusiojo paaiškinimus, bylos medžiagą, abejonių nekyla. Nukentėjusiojo nurodyta pagrobto turto vertė – 391 Eur, teisėjų kolegijos nuomone yra reali, nėra aiškiai per didelė ar tokia, kad būtų rimtas pagrindas suabejoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą, t. y. į tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalota sveikata, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis be fizinio skausmo patyrė ir išgąstį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstai iš nuteistojo M. L. nukentėjusiajam V. A. priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius plėšimą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas pripažinęs M. L. kaltu iš jo nukentėjusiajam priteisė 391 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą išdėstytame kaltinime dėl BK 22 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., nurodant, kad M. L. 2014 m. spalio 29 d. 1.27 val., veikdamas su ikiteisminiu tyrimu nenustatytais dviem asmenimis, bankui „Swedbank“ AB priklausančiame bankomate Nr. H094, esančiame Skuodo g. 1, Mažeikiuose, panaudodamas iš nukentėjusiojo V. A. plėšimo metu pagrobtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko „SEB bankas“ AB išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinkęs PIN kodą pateikė bankui melagingus duomenis, kad yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją, pasikėsino panaudoti pagrobtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule įgyti svetimus pinigus – 1 185,39 Eur (4 092,91 Lt ) tuo metu buvusius banko kortelės sąskaitoje, juos išgryninant, tačiau nusikaltimų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – neatitiko rinktas banko kortelės PIN kodas.