Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ direktoriaus L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ direktoriaus L. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Psyops Constructions“ iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Valdela“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas pagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo priemonės yra realiai neįgyvendintinos. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad įmonė teiks automobilių bei pastolių nuomos paslaugas. Šios veiklos pradžiai bei vykdymui pagal restruktūrizavimo plano metmenis atsakovas turi įsigyti transporto priemonių, kurių bendra vertė 18 246,06 Eur, bei pastolių už 571 353,48 Lt (165 475,41 Eur). Ieškovas nei su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą, nei su atskiruoju skundu nepateikė AB „Medicinos bankas“ sutikimo suteikti kreditą nurodytai sumai. Pateiktas kredito unijos „Sostinės kreditas“ 2015 m. kovo 31 d. raštas nepatvirtina, kad atsakovui bus suteiktas kreditas transporto priemonėms ir pastoliams įsigyti, nepatvirtina, jog su nurodyta kredito įstaiga vyksta realios derybos dėl kredito suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kurie, anot apelianto, paneigia teismo padarytas išvadas dėl atsakovo veiklos nevykdymo, dėl AB firmos „VITI“ reikalavimo dydžio ir atsakovo galimybės gauti kreditą bei sudaro pagrindą spręsti apie teismo nutarties nepagrįstumą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokiu būdu siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tačiau pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pateiktais įrodymais kvestionuoja teismo išvadas, kad dalis dokumentų buvo sudaryti tik po teismo nutarties priėmimo, o dalies dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naujai pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikdamas naujus įrodymus apeliantas siekia įrodyti savo atskirojo skundo teiginius ir šia savo teise nepiktnaudžiauja, todėl naujai pateikti įrodymai priimtini.

Apeliantas taip pat prašo įslaptinti sąskaitose pateiktus duomenis ir juos laikyti ne viešus bei neleisti su jais susipažinti trečiosioms šalims, kadangi sąskaitose nurodoma ir pateikiama konfidenciali informacija, iš jų matyti darbų vykdymo kaina, objektas, bei kita konkurencinga informacija, kuri prilyginama komercinėms paslaptims ir kurios pagal sudarytą sutartį šalys pažadėjo neatskleisti ir laikyti konfidencialia. Pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose išrašytose UAB „Abastas“ suteiktų paslaugų ar parduotų prekių pavadinimas nenurodytas, o atliktų darbų aktuose perduotų paslaugų ar prekių kiekiai bei įkainiai taip pat nėra nurodyti, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad nurodytuose dokumentuose yra duomenys, laikytini komercine paslaptimi ir tai sąlygoja šios informacijos pripažinimą neviešais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų turinį bei į tai, kad iš šių dokumentų negalima nustatyti vertingos informacijos, kuri būtų prilyginama šalių komercinei paslapčiai, ieškovo prašymas šiuos dokumentus pripažinti neviešais, atmestinas.

Dėl teismo šališkumo

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Apelianto teigimu, teismas buvo šališkas, kadangi atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl iš anksto buvo neigiamai nusiteikęs prieš ieškovą, suinteresuotas tokia bylos baigtimi. Apeliantas iš esmės nurodo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Nuo šių apelianto argumentų pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, būtų pagrindas patikrinti apskųstos teismo nutarties dėl ginčo esmės teisėtumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, būtų pagrindas konstatuoti tinkamo proceso byloje nebuvimą, dėl to teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. CPK 65, 66 straipsnyje įtvirtinti pagrindai teisėjui nušalinti. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Apeliantas nenurodo nei vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Tai, kad teismas atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepripažino pakankamais konstatuoti metmenyse nurodyto plano realų įgyvendinimą, kad neiškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylos, nesudaro pagrindo spręsti apie teismo šališkumą, todėl apelianto argumentai, susiję su teismo šališkumu laikytini nepagrįstais.

CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustačius, nagrinėtinas faktinis ir teisinis atskirojo skundo pagrindas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl neturėjo galimybės išklausyti dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, tiesiogiai nustatyti ir patikslinti faktines aplinkybes ir įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad teismas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo spręsti apie netinkamą byloje esančių įrodymų įvertinimą ar teisingam klausimo išsprendimui nepakankamą byloje esančių duomenų kiekį. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriame išdėstė aplinkybes, sudarančias pagrindą iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Trečiasis asmuo pateikė nuomonę dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netikslingumo, o ieškovas atsikirsdamas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Taigi teismui buvo pateikta pakankamai duomenų bei išsakytos tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens pozicijos dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, leidžiančių teismui išsamiai išnagrinėti atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą.

Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą

Teismas atsisakė tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo konstatavęs, kad atsakovo finansiniai sunkumai nėra laikini, bendrovė yra nemoki, o galimybė įvykdyti verslo planą, atstatyti bendrovės mokumą bei sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai neįgyvendinta. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, neatsižvelgė į restruktūrizavimu siekiamus tikslus, teismo nurodomos aplinkybės yra neišsamios ir neištirtos, sudėtinga restruktūrizavimo byla išspręsta per 30 minučių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas įvertino atsakovo finansinę situaciją, restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimo galimybes ir atsakovo veiklos vykdymo realumą, todėl turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Pažymėtina, kad teismas bylų nagrinėjimui ruošiasi iš anksto, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad byla išnagrinėta per trisdešimt minučių.

ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Aiškinant restruktūrizavimo proceso paskirtį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad jo tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turimų finansinių sunkumų negalima pripažinti laikinais, kadangi atsakovo veikla nuostolinga jau nuo 2013 metų (patirti 166 600 Lt nuostoliai), 2014 metais nuostoliai išaugo iki 305 913 Lt (1 t., 14, 19 b. l.). Aplinkybė, kad įstatyme yra įtvirtinta įmonės restruktūrizavimo galimybė, nereiškia, kad visais atvejais ir visoms įmonėms yra keliama restruktūrizavimo byla. ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtintos restruktūrizavimo taikymo sąlygos. Viena iš jų – įmonė nėra nutraukusi veiklos (ĮRĮ 4str. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atitikimą šiai sąlygai, pažymėjo, kad teismui kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas šiuo metu vykdo realią ūkinę-komercinę veiklą, kadangi pagal 2015 m. kovo 31 d. Sodros duomenis, atsakovo bendrovėje dirba tik keturi darbuotojai – direktorius, buhalterė ir dar du darbuotojai. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė UAB „Abastas“ už atsakovo atliktus darbus išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, kurie, anot ieškovo, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas vykdo veiklą ir jos nėra nutraukęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje pateikti įrodymai apie atsakovo vykdomas sutartis, tačiau abejonės dėl atsakovo veiklos tęstinumo nėra pašalintos. 2015 m. spalio 22 d. Sodros duomenimis, atsakovo bendrovėje apdraustų asmenų skaičius yra du. Taigi atsakovas sumažino darbuotojų skaičių, todėl negalima daryti išvados apie atsakovo realiai vykdomą statybos veiklą ar kitus atliekamus darbus bei teikiamas paslaugas. Dėl šių priežasčių teismo abejonės dėl atsakovo veiklos vykdymo nėra paneigtos.

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo atsakovo nemokumą, kaip vieną iš ĮRĮ nurodytų atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų. Pagal atsakovo 2014 m. spalio 22 d. balansą teismas nustatė, kad atsakovo turto vertė sudaro 223 006 Eur (769 996 Lt), trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 215 070 Eur (742 595 Lt). Iš patikslintų metmenų teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai, neįskaičiuojant su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, sudaro 484 140 Eur, o su įsiskolinimu darbuotojams bendra pradelstų įsipareigojimų suma siekia 491 111,74 Eur. Ši aplinkybė leido teismui spręsti apie atsakovo nemokumą.

Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Valdela“ pateiktais skaičiavimais, kadangi juose nurodyta žymiai didesnė pradelstų finansinių įsipareigojimų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Valdela“ neteikė nei atsakovo finansinių duomenų, nei skaičiavimų. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktu balansu, pelno (nuostolių) ataskaitomis bei patikslintais restruktūrizavimo plano metmenimis. Pats ieškovas kreditorių suvestinėje nurodė, kad kreditoriaus AB–firmos „VITI“ reikalavimas yra 396 632,81 Eur. Ieškovo teigimu, patikslintuose metmenyse jis per klaidą į kreditorių sąrašą su 396 632,81 Eur reikalavimu įtraukė AB – firmą „VITI“, nors tokio pradelsto kreditorinio reikalavimo atsakovas iš viso neturi. Lyginant ieškovo pateiktus pradinius metmenis ir patikslintus, kreditorių sąraše išties nebuvo nurodytas kreditorius AB – firma „VITI“ su 396 632,81 Eur reikalavimu. Iš ieškovo pateiktų AB firmos „VITI“ išrašytas PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų apyvartos išrašų matyti, kad atsakovo skola šiam kreditoriui yra 14 132,80 Lt (4 093,14 Eur). Ieškovo pateikti kreditorių sąrašai leidžia spręsti, kad patikslintuose metmenyse kreditorius Nr. 45 yra nurodytas per klaidą, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas vadovaudamasis klaidingais metmenų duomenimis, neteisingai nustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą. Vis dėl to, ieškovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie atsakovo kreditorių sąrašus su pradelstais ir nepradelstais mokėjimais bei atsakovo finansiniai duomenys neleidžia paneigti teismo išvados dėl atsakovo nemokumo.

Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė kreditorių, kuriems įsipareigojimai yra pradelsti, sąrašą. Jame nurodyta, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudaro 67 349,30 Eur (232 543,63 Lt). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šio sąrašo duomenys yra nurodyti 2014 m. spalio 22 d. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2014 m. spalio 22 d. kreditorių, kuriems nesuėję mokėjimo terminai, reikalavimo suma yra 204 841,69 Eur (707 277,37 Lt). Šioje lentelėje nenurodyti apmokėjimo terminai, todėl teismas negali nustatyti reikalavimų dalies, kuriai yra suėjęs įvykdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014 m. spalio 22 d. balansą atsakovo turto vertė siekia 769 996 Lt (223 006,26 Eur), kad beveik visą šį turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos (767 940 Lt) (222 410,80 Eur), o atsakovo įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 742 596 Lt (215 070,67 Eyr), kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai siekia 232 543,63 Lt (67 349,30 Eur), ir dar yra 204 841,69 Eur (707 277,37 Lt) įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai teismui nenurodyti, yra pagrindas abejoti atsakovo mokumu.

Ieškovo teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas vykdo veiklą, gauna pajamas ir atsiskaito su kreditoriais. Minėta, kad pagal Sodros duomenis, atsakovo bendrovėje dirba vos du darbuotojai, todėl visiškai nėra aišku, kokiu būdu bendrovė vykdo statybos darbus. Tokiu atveju teismo abejonės dėl vykdomos veiklos yra pagrįstos, ir jų nepašalina atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktai. Ieškovas pateikė duomenis, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. išrašė UAB „Abastas“ PVM sąskaitų faktūrų, kurių suma – 120 502,16 Eur. Pagal atsakovo kreditorių sąrašus UAB „Abastas“ yra vienas didžiausių atsakovo kreditorių, kurio reikalavimas siekia 128 271,69 Eur, o byloje nesant duomenų apie UAB „Abastas“ atsiskaitymą su atsakovu už atsakovo suteiktas paslaugas, UAB „Abastas“ realus įsipareigojimų vykdymas atsakovui nėra patvirtintas. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus atsakovas iš UAB „Abastas“ gavo 120 502,16 Eur pajamų, tačiau skoloms padengti skyrė vos daugiau nei 6 000 Eur. Abejonių dėl ieškovo pateiktų duomenų tikrumo kelia ir ta aplinkybė, kad tiek atsakovo, tiek UAB „Abastas“ vadovas yra vienas ir tas pats asmuo – L. J. (2 t., 25-27 b. l.).

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas pateikė prašymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl VSD įmokų ir delspinigių atidėjimo. Teismas šią aplinkybę įvertino. Teismas konstatavo, kad skola atsakovui nėra nei atidėta, nei išdėstyta, įsiskolinimas Sodros biudžetui yra išaugęs. Viešai prieinamais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išaugo iki 24 038,16 Eur, o mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 37 596,80 Eur.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas sprendė, jog dėl atsakovui iškeltos bankroto bylos turi būti atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą. Vertindamas atsakovo finansinę padėtį, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ši aplinkybė nebuvo ta, kuri sąlygojo teismo atsisakymą iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Minėta, kad atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą teismas motyvavo keliais pagrindais – abejonėmis dėl atsakovo realiai vykdomos veiklos, atsakovo nemokumu bei atsakovo mokumo atkūrimo plano nerealumu, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas prioritetą suteikė bankroto bylos iškėlimui, o ne atsakovo restruktūrizavimo procesui.

Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu atsakovui iš UAB „Mitnija“ priteisti 67 132,57 Eur. Teismas nurodė, jog ši aplinkybė atsakovo turto sudėties nekeičia, kadangi ši suma yra įtraukta į atsakovo debitorių sąrašus ir į atsakovo turto sudėtį. Ieškovas nepateikė duomenų, jog kiti atsakovo sąraše nurodyti debitorių reikalavimai yra patvirtinti teismo sprendimais ir yra realios skolų išieškojimo galimybės.

Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Taigi įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, kartu apsaugant tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus. Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo metmenyse nurodytas planas atsakovo mokumui atkurti realiai nebus įgyvendintas. Teismas atsižvelgė į praėjusių metų rodiklius, iš kurių nustatė, jog atsakovas veikė nuostolingai, todėl pažymėjo, kad atsakovas ketina tęsti nuostolingą veiklą bei pradėti papildomą veiklą – užsiimti fasadinių pastolių ir autotransporto nuoma. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas turto neturi, išskyrus debitorinius reikalavimus, o duomenų, kad atsakovui bus suteiktas kreditas nepateikta. Ieškovas pateikė duomenis, kad kreipėsi į kredito uniją „Sostinės kreditas“ dėl 194 755,99 Eur kredito penkerių metų laikotarpiui suteikimo. Kredito unijos rašte nurodyta, kad kredito suteikimo galimybė bus svarstoma atsakovui pateiktus visus dokumentus ir informaciją, reikalingus įmonės finansinei būklei bei finansuojamam projektui įvertinti. Šis raštas rodo, kad atsakovas kreipėsi dėl kredito suteikimo, tačiau kredito įstaigai nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, finansuojamą projektą, todėl nei kreipimosi, nei atsakymo negalima vertinti kaip įrodymų, patvirtinančių atsakovo realias galimybes įgyvendinti metmenyse nurodytus ir siekiamus tikslus mokumui atkurti.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino ĮRĮ 4 straipsnį bei 7 straipsnio 5 dalį, todėl pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą ir dėl to nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str., 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.