Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-278-393/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e1-278-393/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42564-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-278-393/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42564-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji R. S. 2020 m. spalio 23 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kilusio konflikto metu mušdama, tai yra ranka sudavusi vieną smūgį nukentėjusiajam V. O. į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. S., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 23 val. savo gyvenamojo namo kambaryje kilusio konflikto metu su V. O. dėl jos anūkės buvimo vietos per vaikų rudens atostogas, susinervinusi sudavė kairės rankos delnu jam per veidą. Smūgis buvo stiprus, todėl V. O. galėjo jausti fizinį skausmą. Jai tai bus pamoka, kad konfliktus reikia spręsti be smurto. Apgailestauja dėl savo poelgio, įvykio metu buvo blaivi. Sutinka, kad procesas pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 134–135, 139–140, 149–150).

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 1), iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 23 val. adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, R. S. delnu trenkė vieną kartą V. O. į veidą, po suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 19–25), kuriame užfiksuota įvykio vieta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje;

- kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 30–33), iš kurio matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2020 m. spalio 23 d. 19.15 val. gautas V. O. pranešimas, kad be jo sutikimo R. S. išsivežė jo vaiką; 2020 m. spalio 23 d. 21.06 val. gautas R. S. pranešimas, kad atvažiavo anūkės tėvas ir prie jos namų kelia triukšmą;

- daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 38–39), iš kurio matyti, kad R. S. susirašinėjo su V. O. dėl anūkės pasiėmimo per rudens atostogas;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 50), kuriame nurodo, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, paimti du vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų naudotų „Body“ kamerų, įforminant V. O. pranešimą apie jo sumušimą;

- apžiūros protokolu (1 t., b. l. 42–43, 55–56), iš kurio matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams V. O. nurodė, kad jam kambaryje trenkė; R. S. nurodė, kad prisipažįsta, jog pasielgė negerai;

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 58, 66), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 23 val. adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, R. S. delnu vieną kartą trenkė V. O. į veidą; po suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą. Ant sumušto veido nebuvo jokių sužalojimų, medikų pagalbos atsisakė. Nukentėjusysis nenuvyko pas teismo medicinos ekspertą, todėl specialisto išvada dėl sužalojimo nebuvo surašyta;

- nukentėjusiojo V. O. parodymais (1 t., b. l. 70–71, 75–76, 81–82), iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 17.30 val., jam būnant darbe, paskambino R. S. ir pasakė, kad pasiima jo nepilnametę dukrą A. iš jo namų. Jis neleido išsivežti dukros, tačiau ji ją išsivežė. R. S. yra A. mamos motina. Po darbo jis nuvažiavo pasiimti dukros pas R. S. į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Važiuodamas paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Atvykus pas R. į namus, policija dar buvo neatvažiavusi. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, jie nuėjo į namo vidų, vėliau atvyko vaiko teisių apsaugos specialistai. Užėjus į namo vidų, atsisėdo prie kambaryje buvusio stalo, bendravo su vaiko teisių apsaugos specialistais. Sėdint ant kėdės į kambarį atėjo R. S., kuri griebė už rankos ir liepė dingti iš namų, trenkė vieną kartą su delnu jam į veidą, sukeldama fizinį skausmą. Smūgis buvo stiprus. Kadangi buvo svetimuose namuose, neturėjo galimybės apžiūrėti sumuštos vietos, ar ji paraudusi. Jis, kaip vyras, tvardėsi ir neparodė savo skausmo. Skausmą jautė apie 1 val., jau kitą dieną skausmas praėjo. Įvykį matė policijos pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Įvykio metu buvo blaivus, blaivi buvo ir R. S.;

- policijos pareigūno G. S. parodymais (1 t., b. l. 97–98, 102, 107), iš kurių matyti, kad tarnybos metu 2020 m. spalio 23 d. gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, jis buvo namo viduje kartu su dviem vaiko teisių apsaugos specialistais, V. O.. V. sėdėjo kambaryje ant kėdės ir bendravo su vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais, kai staiga į namus įėjo R. S. ir nuėjusi prie V. liepė jam eiti iš jos namų. Ji sudavė V. vieną smūgį delnu į veido sritį. Po suduoto smūgio V. išėjo į kiemą. Mano, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, ar po smūgio veidas buvo paraudęs, nematė, nes kambaryje degė šviesa, kuri nebuvo labai ryški. Po suduoto smūgio per veidą O. išliko ramus, nesakė, kad jam skauda, nebuvo susiėmęs už sumuštos veido vietos;

- Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiųjų specialistų D. G. ir A. D. parodymais (1 t., b. l. 112–113, 116–117), iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 21 val. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur juos kvietė R. S., kadangi nesutarė su savo buvusiu žentu dėl anūkės buvimo vietos. Konfliktas vyko tarp R. S. ir V. O., abu buvo blaivūs. Apie 23.30 val. būnant R. S. gyvenamojo namo kambaryje, V. O. rašė pareiškimą. Tuomet R. S. pradėjo plūstis ir priėjusi prie sėdinčio V., visų kambaryje buvusių žmonių akivaizdoje, kairės rankos delnu sudavė per dešinį skruostą. Po suduoto smūgio V. nesakė, kad jam skauda sumuštą vietą, nesusiėmė už sumuštos vietos, tik pasakė, kad rašys pareiškimą. Kadangi kambarys buvo prastai apšviestas, nebuvo matyti, kad V. veidas būtų paraudęs;

- liudytojos M. G. parodymais (1 t., b. l. 122–123), iš kurių matyti, kad R. S. yra jos mama. 2020 m. spalio 23 d., dienos metu, paskambino mama ir pasakė, kad šiandien važiuos pasiimti anūkės, t. y. jos sesers V. dukros A., nes nori parsivežti ją į savo namus, kad per vaikų rudens atostogas pabūtų pas močiutę. Po 17 val. ji susitiko su A., paskambino V. O., norėdama informuoti, kad A. sutinka ir važiuos į jos namus. Pokalbio metu V. O. nesutiko, pradėjo šaukti, mamą vadinti negražiais žodžiais. Tą pačią dieną, apie 24 val. paskambinusi mama papasakojo, kas vyko namuose, sakė, kad į jos namus atvyko du policijos ekipažai, vaiko teisių apsaugos specialistai. V. O. jos mama gyvenamojo namo kambaryje sudavė ranka per veidą.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamoji smurtavo prieš nukentėjusįjį; tarnybiniai pranešimai dėl V. O. sumušimo. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad R. S. smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majai viešųjų darbų bausmę. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžia­muoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 23–25, 27).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji R. S. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuome­nei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsako­mybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Kaltinamoji neteista (2 t., b. l. 7); bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 8–9); nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 10, 13); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų ar neigiamų atsiliepimų dėl R. S. elgesio iš gyventojų negauta (2 t., b. l. 16); Priklausomybės ligų registre neįrašyta; Psichikos ligų registre įrašyta, pas psichiatrą lankosi nuo 2009 m. (2 t., b. l. 20).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, R. S. skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripa­žintina, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamai kaltinamajai bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, – laikmenos su garso ir vaizdo įrašais – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajai išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasi­žadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, – laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. S., kad dėl objektyvių priežasčių jai negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali ją atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. S., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė