- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- I-4658-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03912-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Jurijui Kovalenkai ir D. P., atsakovės atstovui Alfredui Bulotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) skundą atsakovei Teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindamas bei galutinai formuluodama skundo reikalavimus prašė įpareigoti Teisingumo ministeriją: 1) panaikinti Teisingumo ministerijos 2014-07-28 raštą (sprendimą); 2) išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą (b. l. 1–4, 10–13).
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2014-07-07 Teisingumo ministerijai pateikė skundą dėl antstolės B. P. kontoros padėjėjos Z. L. 2014-05-19 patvarkymo Nr. B-227833 ir antstolės B. P. 2014-06-17 patvarkymo Nr. B-237104 vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00599/LYD/V.
Pažymėjo, kad pareiškėjas ir jo brolis E. P. (P.) yra mirusios motinos paveldėtojai. R. P. savo dalį paveldėto turto priėmė, o jo brolis 2012-10-10 mirė. Po pastarojo mirties, jo turtą paveldėjo vaikai D. P. ir R. P.-Žukovska, kurie paveldimą turtą priėmė pagal 2012-12-17 apyrašą. 2013-01-17 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi D. P. ir R. P.-Ž. paveldėjimo teises padovanojo R. P.. Priimdamas paveldėjimo teises, pastarasis apie brolio skolas nieko nežinojo, nes tos pačios datos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu jis buvo apdovanotas tik 26/100 buto dalimi. Brolis jam apie skolas nieko nesakė, o 2013-01-17 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje teigiama, kad jokių apribojimų šiai teisei nėra. Paveldėjimo ir dovanojimo dokumentus įformino notaras A. R. ir antstolė B. P.. 2014-05-23 gautas antstolės B. P. kontoros antstolės padėjėjos raštas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/00599/LYD/V su priedais, tarp kurių 2014-05-19 patvarkymas Nr. B-227833, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartimi Nr. 2-37994-734/2013 skolininkas E. P. pakeičiamas jo teisių perėmėju R. P.. Šiuo patvarkymu R. P. įpareigotas per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolių kontorą ir raštu pateikti detalią informaciją apie paveldėtą ir jam priklausantį turtą – butą, esantį Ligoninės g. 4-10, Vilniuje.
Patvarkymą pareiškėjo atstovė apskundė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau 2014-06-17 patvarkymu antstolė B. P. atsisakė nagrinėti 2014-06-09 skundą ir jį grąžino.
Tvirtina, kad antstolė B. P. neįvykdė įstatymų reikalavimų ir prisiėmė sau teismo funkcijas, o patvarkymą priėmė nesilaikydama Civilinio proceso kodekso 510 str. nustatyto penkių darbo dienų termino. Antstolė, palikusi skundą nenagrinėtą, privalėjo jį persiųsti teismui, tačiau, nepaisydama įstatymo reikalavimo, savavališkai to nepadariusi, sąmoningai pažeidė teisės aktus ir viršijo savo įgaliojimus.
Skunde tvirtina, kad 2014-05-23 gautas antstolės padėjėjos Z. L. 2014-05-19 patvarkymas Nr. 227833 dėl šalies pakeitimo vykdymo byloje Nr. 0I71/10/00599/PAK/V yra neteisėtas, nes Civilinio proceso kodekso 613 str. 2 d. nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Vadovaujantis šia nuostata, antstolės padėjėjos patvarkymas yra neteisėtas, nes jį surašė neturintis tokios teisės asmuo, ant antstolės B. P. blanko ir neteisėtai panaudojęs antstolio antspaudą su valstybės herbu bei šį dokumentą panaudojo. Antstolė B. P. yra atsakinga už bet kokio dokumento surašymą jos vardu.
Antstolę B. P. pavaduojančio antstolio A. N. 2013-09-16 pareiškime dėl asmens pakeitimo vykdymo procese nurodyta, kad 2012-12-17 antstolė B. P. 2012-11-13 notaro A. R. vykdomuoju pavedimu sudarė E. P. Paveldimo turto apyrašą Nr. 0171/I2/07076/V, kuriuo paveldėtojams sukurtas įstatyminis įpareigojimas. Pareiškėjo atstovės manymu, kad taip pat kaip ir E. P. vaikams (įpėdiniams), taip ir turto apyrašą sudariusiai antstolei B. P., buvo žinomos visos palikėjo E. P. skolos, apie ką ji privalėjo informuoti R. P.. Neatlikus šios pareigos, 2014-05-19 patvarkymas Nr. B-227833 sudarytas neteisėtai.
Taigi, Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro A. R. patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis yra neteisėta. Antstolė B. P., pradėdama vykdymo veiksmus, nepatikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti ir aplaidžiai pateikė didesnius reikalavimus nei nustato įstatymai ir vykdymo dokumentai.
Pažymi, kad iš skundžiamo Teisingumo ministerijos rašto neįmanoma atspėti, apie kuriuos įstatymus bei nutarimus rašoma, tačiau nei vienas iš jų negali prieštarauti Civilinio proceso kodekso normoms. Viceministras nustatė antstolės B. P. neteisėtą veiksmą (atsisakymą priimti skundą) ir privalėjo šį faktą įvertinti. Taip pat pažymi, kad Teisingumo ministerijos atsakyme nėra rezoliucinės dalies, todėl skundas yra neišnagrinėtas, į klausimus nėra atsakyta.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 27–29) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad inicijuoti drausminės atsakomybės taikymą antstolei B. P. dėl skunde išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo.
Nurodo, jog pagal Antstolių įstatymo 13 str. 1 d., Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai gali antstoliui iškelti drausmės bylą dėl jo procesinės teisės normų pažeidimų, tik jei šie buvo konstatuoti teismo sprendime. Kadangi pareiškėjas informacijos dėl antstolės B. P. procesinės teisės normų pažeidimų konstatavimo teismo sprendimu nepateikė, Teisingumo ministerija neturėjo pagrįstos priežasties antstolei kelti drausmės bylą.
Teisingumo ministerija, atsisakydama iškelti drausmės bylą antstoliui, niekaip nedarė įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, kuriuos gina administraciniai teismai. Taip pat iš pareiškėjo kreipimosi į Teisingumo ministeriją dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei B. P. ir iš pateikto patikslinto skundo teismui nėra aišku, kaip drausmės bylos iškėlimas arba atsisakymo ją iškelti įtakotų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Kadangi skundžiamu Teisingumo ministerijos raštu pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai nebuvo pažeisti, tenkinti nėra teisinio pagrindo patenkinti skundą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad R. P. 2014-07-07 kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu, kuriame prašė: 1) patikrinti antstolės B. P. veiksmus vykdomojoje byloje; 2) dėl antstolės B. P. veiksmų duoti nurodymus atitinkamoms valstybės institucijoms; 3) patraukti antstolę B. P. atsakomybėn (b. l. 32–34). Skunde, be kita ko, pažymėjo, kad vykdymo procese iškilusius klausimus turėjo išspręsti antstolė B. P., o ne jos padėjėja Z. L.. Esant būtinybei, prašo pateiktą skundą persiųsti nagrinėjimui Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Teisingumo ministerijos 2014-07-22 raštu Nr. (1.23)7R-5199 pareiškėjui išaiškinta, kad antstolio procesinė veiklos kontrolė yra vykdoma teismo ir tik teismas gali spręsti, ar buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios antstolių procesinių sprendimų priėmimo tvarką, taip pat tai, ar šiais sprendimais nėra pažeidžiamos suinteresuotų asmenų teisės (b. l. 30–31). Taip pat pažymėta, kad Antstolių įstatymas neriboja galimybės antstolio padėjėjui, turinčiam rašytinį antstolio įgaliojimą, priimti patvarkymus. Nurodoma, kad, įvertinus pareiškėjo skundo aplinkybes be vadovaujantis Antstolių įstatymo 13 str. nuostatomis, nėra pagrindo iškelti drausmės bylą antstolei B. P..
Byloje spręstinas ginčas dėl R. P. skundo reikalavimų panaikinti Teisingumo ministerijos 2014-07-22 raštą (sprendimą) bei įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti jo pateiktą skundą pagrįstumo ir teisėtumo.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad pagal Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė, kad už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai.
Pagal Antstolių įstatymo 13 str. 2 d., iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
Sistemiškai aiškinant aptartas Antstolių įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo ministras antstoliui drausmės bylą gali iškelti tik dėl tokių antstolio pažeidimų, kurie: 1) nepriskirtini antstolio profesinei veiklai; 2) susiję vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu; 3) susiję su antstolio profesine veikla ir teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai.
Iš R. P. Teisingumo ministeriją pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su antstolės B. P. 2014-06-17 patvarkymu, taip pat su antstolės padėjėjos Z. L. 2014-05-19 patvarkymu, t. y. iš esmės keliamas ginčas dėl antstolės ir jos padėjėjos procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo (b. l. 32–34). Pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui ir tokie ginčai nagrinėtini Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje numatyta ypatingosios teisenos tvarka.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog R. P. 2014-07-07 skundo padavimo Teisingumo ministerijai metu minėtų antstolės bei jos padėjėjos patvarkymų teisėtumas bei pagrįstumas teismine tvarka nebuvo paneigtas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad aptarta teisinė bei faktinė situacija neatitinka Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. nurodytų aplinkybių, kurioms esant antstoliui privalo būti iškelta drausmės byla. Todėl skundžiamu Teismingumo ministerijos 2014-07-22 raštu pareiškėjui pagrįstai išaiškinta, kad antstolei B. P. iškelti drausmės bylą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Teismingumo ministerijos 2014-07-22 raštu (sprendimu) pareiškėjui iš esmės išsamiai atsakyta į jo 2014-07-07 pateiktą skundą, minėtas aktas pagrįstas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, taigi atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą yra išvestinis reikalavimo panaikinti Teismingumo ministerijos 2014-07-22 raštą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo R. P. (R. P.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.