- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1869-343/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. R. R., A. A.
- Atsakovas
- N. G., G. U.
- Trečiasis asmuo
- Jurbarko
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Zenonas Jonas Januška
Procesinio dokumento kategorijos: 30.9.2; 75.6.2; 75.8; 121.21
N UTARTIS
2010 m. gruodžio 13 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų N. G. ir G. U. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-523/2010 pagal ieškovų R. R. R., A. A. ieškinį atsakovams N. G., G. U., tretiesiems asmenims Jurbarko 1-ajam notarų biurui, Jurbarko 2-ajam notarų biurui, VĮ Registrų centro Tauragės filialui dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 40-41, t. 2) ieškovai prašė pripažinti dviejų kambarių butą su 1/8 ūkinio pastato, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 1/40 tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine J. B. ir A. B. nuosavybe, pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, kuria pusę aukščiau nurodyto turto A. B. perleido atsakovei N. G., pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties dalį, kuria pusę aukščiau nurodyto buto su 1/16 ūkinio pastato atsakovė N. G. perleido atsakovui G. U.. Ieškovai nurodė, kad 2000 m. birželio 11 d. mirė jų motina J. B.. Ieškinyje nurodytą turtą ieškovų motina įgijo santuokos su A. B. metu, todėl turtas buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė. Po motinos mirties ieškovai priėmė palikimą, teisės į palikimą motinos sutuoktinis atsisakė ieškovų naudai. Ginčijama išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi A. B., kuris mirė 2008 m. rugpjūčio 17 d., visą nurodytą turtą perleido atsakovei N. G., nors pusė turto jam nepriklausė. Ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovė N. G. gautą butą padovanojo savo sūnui atsakovui G. U..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 35-36, t. 1) atsakovė N. G. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ginčo butą su ūkinio pastato dalimi A. B. privatizavo sumokėdamas už jį asmeninėmis lėšomis, privatizuojant butą buvo gautas jo sutuoktinės sutikimas, jog butas būtų privatizuotas jo vardu, todėl šis butas nebuvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 46-48, t. 1) Jurbarko 2-ojo notarų biuro notaras Antanas Grumuldis prašė ieškinį atmesti ir nurodė prieš patvirtindamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį išsiaiškinęs, jog visas turtas įregistruotas A. B. vardu, jog šį turtą jis įsigijęs asmeniškai, po to, kai sutuoktinė atsisakė savo, kaip savininko šeimos nario, daiktinių teisių, po sutuoktinės mirties jokie paveldėjimo dokumentai nebuvo tvarkomi, nes turtas buvo asmeninė A. B. nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu (b.l. 56-59, t. 2) ieškinį patenkino, pripažino dviejų kambarių butą su 1/8 ūkinio pastato, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 1/40 tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine J. B. ir A. B. nuosavybe, pripažino negaliojančia 2008 m. vasario 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, kuria pusę aukščiau nurodyto turto A. B. perleido atsakovei N. G., pripažino negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties dalį, kuria pusę aukščiau nurodyto buto su 1/16 ūkinio pastato atsakovė N. G. perleido atsakovui G. U., priteisė iš atsakovų solidariai 190 Lt žyminio mokesčio ieškovei R. R. R., 44 Lt valstybei, teismo patirtoms pašto išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, teisės aktų reikalavimus atitinkančio notariškai patvirtinto sutikimo, jog butas būtų privatizuotas sutuoktinio vardu, J. B. nepasirašė, teisę privatizuoti butą sutuoktiniai įgijo kaip šeima, todėl turtas tapo jų bendra jungtine nuosavybe. Teismas taip pat nurodė, kad CK 5.8 str. nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje situacijoje netaikytinas, kadangi ieškovai motinos palikimą priėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 60-69) atsakovai prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodo, kad byloje esantis J. B. sutikimas dėl buto privatizavimo jos sutuoktinio vardu, nors ir nėra patvirtintas notaro, akivaizdžiai atspindi sutikimą pasirašiusio asmens valią, be tokio sutikimo buto privatizavimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, nei sutikimą surašiusio asmens parašo, nei privatizavimo sutarties atsakovai neginčija, todėl ir teismo argumentas, jog sutikimas nepatvirtina fakto, kad butą A. B. įsigijo asmeninėn nuosavybėn, laikytinas nepagrįstu. Proceso metu nebuvo ginčijama ir faktinė aplinkybė, jog turtas buvo įsigytas už A. B. investicines lėšas, todėl, atsižvelgiant į privatizavimo metu galiojusią teismų praktiką, kuri vėliau buvo perkelta ir į teisės aktus, įsigytas turtas turėjo būti pripažintas asmenine to asmens, už kurio lėšas jis įsigytas, nuosavybe. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog privatizavimo aplinkybes teismine tvarka galėjo ginčyti teisę privatizuoti turtą turėję asmenys. Jiems šios aplinkybės neginčijus, pagrindo abejoti privatizavimo sutarties turiniu, esme ir pasekmėmis nėra. Nepagrįstas ir teismo atsisakymas taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, kadangi jau kreipdamiesi dėl palikimo priėmimo ieškovai žinojo visas su turto privatizavimu susijusias aplinkybes ir galėjo įgyvendinti bei ginti savo teises, susijusias su motinos turto dalies nustatymu. Kartu atsakovai atkreipia dėmesį į tai, jog teismas niekaip nepagrindė sprendimo dalies dėl buto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, neanalizavo aplinkybių, jog atsakovai laikytini sąžiningais įgijėjais, turinčiais teisėtus lūkesčius, atsiradusius ir dėl to, jog ieškovai 15 metų neginčijo susiklosčiusių teisinių santykių. Kadangi abu atsakovai buvo sąžiningi įgijėjai, turtas iš jų negali būti išreikalautas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.77-78, t. 2) ieškovai prašo skundą atmesti ir nurodo, jog įstatymų leidėjo priimtas Butų privatizavimo įstatymo pakeitimas, pagal kurį butas, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu jis privatizuotas, laikomas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog tiek butą perkantis, tiek sutikimą dėl pirkimo duodantis asmuo pagal galiojusius teisės aktų reikalavimus buvo laikomas įgyvendinusiu teisę į buto privatizavimą. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ieškinyje nurodomos aplinkybės ieškovams buvo žinomos seniai. Apie pažeistas teises ieškovai sužinojo tik tuomet, kai atsakovai su policija ieškovę R.R. R. iškraustė iš ginčo buto. Pripažinimas, jog dalis turto A. B. nepriklausė, pats savaime laikytinas pagrindu tos turto dalies perleidimo sandoriui pripažinti negaliojančiu. Tuo tarpu dovanojimo sutartis negaliojančia pripažintina dar ir dėl to, jog tai tariamas sandoris, kuriuo buvo siekiama apsunkinti teisminį procesą.
Byloje gautas trečiojo asmens Jurbarko 2-ojo notarų biuro notaro Antano Grumuldžio prisidėjimas prie apeliacinio skundo.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria dviejų kambarių butas su 1/8 ūkinio pastato, esantys adresu (duomenys neskelbtini), 1/40 tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine J. B. ir A. B. nuosavybe, paliktina nepakeista, likusi sprendimo dalis naikintina, klausimas dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, kuria pusę aukščiau nurodyto turto A. B. perleido atsakovei N. G., pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties dalį, kuria pusę aukščiau nurodyto buto su 1/16 ūkinio pastato atsakovė N. G. perleido atsakovui G. U. perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d., 329 str.).
Ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Ginčydami šią ieškovų teisę atsakovai akcentuoja ieškinio senaties terminų praleidimą. Vadovaujantis CK 5.8 str., vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, palikimo priėmimo teisėtumui bei išduotam paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, mirus J. B., A. B. palikimo atsisakė (b.l. 93, t. 1), tuo tarpu ieškovai palikimą priėmė (b.l. 91-92, t. 1). Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 1 d., buvo draudžiama priimti palikimą dalimis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 5.50 str. 1 d. Aplinkybė, jog galimai ne visas palikimą sudarantis turtas buvo nurodytas ieškovams išduotame paveldėjimo teisės liudijime, nereiškia, jog likusios palikimo dalies jie nepriėmė, tiesiog, jiems nenusistačius palikėjos dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytame objekte, jiems nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jie negalėjo įsiregistruoti nuosavybės teisių į atitinkamą turtą. Kaip matyti iš ieškinio turinio, jame nėra reiškiamas reikalavimas dėl paveldėjimo procedūrų teisėtumo, todėl ir senaties terminas šioms procedūroms ginčyti nagrinėjamoje byloje netaikytinas, priėmę palikimą ieškovai įgijo teisę reikšti reikalavimus, kurie įtakoja palikimo apimtį.
Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat kelia klausimą dėl ginčo buto privatizavimo procedūrų pobūdžio ir esmės bei senaties termino šių procedūrų teisėtumui ginčyti skaičiavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo turtas buvo privatizuotas A. B. vardu (b.l.24-25, t. 1). Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog J. B. sutikimas, kad butas būtų privatizuotas sutuoktinio vardu, nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas notaro. Ši aplinkybė galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl privatizavimo procedūrų teisėtumo, tačiau nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas nereiškiamas. Šiuo atveju svarbu tai, jog butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn, butų privatizavimo lengvata pagal šį įstatymą teikiama šeimai, o ne vienam iš sutuoktinių, todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nurodyta, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas butas. Nors ši nuostata į įstatymą įtraukta jau po ginčo buto privatizavimo, ji taikytina visiems privatizavimo sandoriams nuo pat įstatymo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo” 2 punktas). Tuo tarpu šeimos įstatymuose įtvirtinta nuostata, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (SŠK 21 str., CK 3.87, CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Šio turto teisinio režimo neįtakoja ir tai, jog turtas įgyjamas vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, kokiomis laikytini investiciniai čekiai. Priešingu atveju būtų paneigiama sutuoktinio teisė į nuosavybę, kadangi vieno iš sutuoktinių vardu privatizavus būstą kitas sutuoktinis tokią teisę automatiškai prarasdavo. Dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl buto privatizavimo procedūrų teisėtumo nuginčijimo, todėl nėra pagrindo remtis ir 1964 m. CK 84 str. įtvirtinto bendrojo 3 metų ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti pabaiga. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja jungtine A. B. ir J. B. nuosavybe buvo patenkintas pagrįstai.
Vertindama likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamų sutarčių dalys dėl pusės turto perleidimo pripažintos negaliojančiomis vien tuo motyvu, jog turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Pats faktas, jog iki J. B. mirties turtas sutuoktinių buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra pakankamas tokiai išvadai daryti. Pripažinti, jog sandoris negalėjo būti sudarytas dėl turto dalies, kuri nuosavybės teise turtą perleidusiam asmeniui nepriklausė, galima tik prieš tai nustačius tokią turto dalį. Toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, teismas ieškinio trūkumų klausimo nesprendė. Nors sprendimo rezoliucinė dalis, kuria ginčijami sandoriai panaikinti dalyje dėl pusės turto, ir galėtų leisti daryti prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrosios jungtinės nuosavybės subjektų lygių dalių principo, tokia išvada galėjo būti padaryti tik išsamiai įvertinus atsakovų argumentų dėl turto įgijimo už asmenines A. B. lėšas pagrįstumą. Akcentuotina ir tai, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80, 1.86 str., kuriuos sprendime nurodo teismas, pagrindais, sąlygoja privalomą restitucijos taikymą. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismai ne tik kad nepagrindė sąlygų šiems pagrindams taikyti egzistavimo, bet ir nepasisakė dėl galimumo taikyti restituciją CK 4.96 str. kontekste. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nebuvo atskleista bylos esmė, teismas vykdė procesą ir priėmė sprendimą, nesukuriantį realių materialinių subjektinių pasekmių proceso dalyviams - liko nenustatytos turto dalys, kurių atžvilgiu atsirastų ieškovų turtinės teisės, nepritaikius restitucijos tiesiogiai neįvertinas ir atsakovų įgytų daiktinių teisių į ginčo turtą teisėtumas, ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinti nenurodant jokių šių reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių motyvų. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pakankamos atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina ta aplinkybė, kad turi būti išspręstas restitucijos taikymo klausimas. Jį teisingai išspręsti galima tik išsprendus klausimą dėl sąžiningo įgijėjo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria dviejų kambarių butas su 1/8 ūkinio pastato, esantys adresu (duomenys neskelbtini), 1/40 tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine J. B. ir A. B. nuosavybe, palikti nepakeistą.
Likusią sprendimo dalį panaikinti, ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dalį, kuria pusę aukščiau nurodyto turto A. B. perleido atsakovei N. G., pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties dalį, kuria pusę aukščiau nurodyto buto su 1/16 ūkinio pastato atsakovė N. G. perleido atsakovui G. U. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.