- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- eI3-3114-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01224-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 2020-02-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) išvadą Nr. V-08/2020-03-02.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo netinkama nuo pat pradžių - pradedant pokalbiu su tiesioginiu vadovu. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 8 punktas numato, ką tarnybinės veiklos vertinimo metu tiesioginis vadovas per pokalbį turi aptarti su valstybės tarnautoju. Pokalbio su Patarėja metu konkretaus jo tarnybinės veiklos rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei jo kvalifikacijos kriterijų aptarimo, kaip reikalauja Aprašas, iš esmės nebuvo. Patarėja neslėpė išankstinių nuostatų dėl jo vertinimo, jam nepaaiškino ir motyvuotame siūlyme nepateikė pagrįstų argumentų, faktų, kokių būtent tarnybinės veiklos rezultatų nepasiekė, pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų jis neatliko ar jas atliko netinkamai ir šios nustatytos faktinės aplinkybės būtų nustatytos tarnybinio patikrinimo metu.
Pažymi, kad esant tarnybinei būtinybei Tarnybos direktoriaus įsakymu (2019-02-15 K-138 ir 2019-05-29 K-514) laikotarpiu nuo 2019-02-15 iki 2019-06-01 vykdė Tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjo (Akmenės r.) pareigas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad vykdomų pareigų atsisakė pats, matydamas Skyriaus vedėjo D. Ž. abejingumą sprendžiant personalo klausimą Akmenės rajone, t. y. nurodytu laikotarpiu iš keturių etatų užpildyti buvo tik du etatai. 2019-09-09 buvo atliktas neeilinis jo 2019 m. veiklos vertinimas, kurio metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“. 2019-09-20 Tarnybos direktorės įsakymu Nr. K-1247 už labai gerai įvertintą jo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu nustatyta didesnė pareiginė alga nuo 2019-10-01. 2019-11-13 Skyriaus vedėjas D. Ž., galimai dėl jo kaip profesinės sąjungos nario išsakytos nuomonės skiriant jam lojalius asmenis į patarėjo pareigas, inicijavo tarnybinį patikrinimą. 2019-11-13 Skyriaus vedėjui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad jo veiksmuose nėra kalbės, o patarėjos R. A. veiksmai, atostogų laikotarpiu jam skiriant užduotis, yra neteisėti. 2020-02-17 Tarnybos direktorius įsakymu Nr. K-202 pripažino, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo. Tyrimas truko net tris mėnesius.
Patarėja motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (toliau - Siūlymas) III skyriaus „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ (toliau - III skyrius) 2 ir 3 punktuose tiesioginis vadovas nurodė, kad jo tarnybinę veiklą vertina gerai, nes nustatyti nesavalaikio užduočių atlikimo atvejai, Tarnybos 2019-11-19 įsakymu Nr. BV-336 „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo“ sudarytai komisijai pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tiesioginis vadovas, vertindamas jo 2019 metų veiklą rėmėsi Patarėjos turima žodine informacija, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, t. y. veiklą vertino neturtėdama duomenų apie atliekamo tarnybinio patikrinimo baigtį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, tiek Patarėja, tiek Komisija, atlikdami jo 2019 m, veiklos vertinimą, nepateikė duomenų, kad jis netinkamai vykdė, ar neįvykdė pavestų užduočių. Priešingai, pateikti duomenys, kad vykdydamas pareigas 2019 m. neapsiribojo tik pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymu, vykdė ir kitų Skyriaus vyriausiojo specialistų (gynėjų) funkcijas, dalyvavo prevencinėse veiklose ugdymo įstaigose, esant tarnybinei būtinybei vykdė patarėjo funkcijas.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė aptaria teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, ir paaiškina, kad Tarnybos direktorius 2019-02-04 įsakymu Nr. BV-34 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ sudarė komisiją atlikti Tarnybos valstybės tarnautojų veiklos vertinimą (2020-01-29 įsakymo Nr. BV-29 redakcija). 2020-02-24 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-63 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-02-04 įsakymo BV-34 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ Komisijos sudėtis buvo papildyta pagal pareiškėjo prašymą vienu nariu - Respublikinės vaiko teisių apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovu. Komisijos posėdis įvyko 2020-02-27, pareiškėjas apie posėdį buvo informuotas el. paštu 2020-02-19. Komisija, vadovaudamasi Aprašo 41 ir 42 punktais, išnagrinėjo pareiškėjo veiklą pagal Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (toliau - Motyvuotas siūlymas), priėmė sprendimą dėl pareiškėjo A. K. veiklos įvertinimo ir 2020-02-27 surašė Valstybės tarnautojų veiklos vertinimo išvadą Nr. V-08 (toliau – Išvada). Komisija vertino pareiškėjo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant jam paskirtas užduotis, kompetenciją, vertino ar yra pareiškėjo veiklos trūkumų, atliekant vyriausiojo specialisto pareigas. Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjo tiesioginė vadovė Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjai I. Š..
Pažymi, kad Tarnyba negali pasisakyti dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimų, tiesioginiam vadovui - Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Patarėjai, atliekant pareiškėjo kasmetinį 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimą, nes Komisija pagal savo kompetenciją nenagrinėja skundų dėl vertinimo tvarkos pažeidimo, Komisija pati nagrinėja ir vertina tarnautojo veiklą, taip pat ir atsižvelgdama į tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą. Pažymi, kad Tarnybos direktorius negavo iš pareiškėjo skundo dėl Apraše numatytos vertinimo tvarkos pažeidimo tiesioginiam vadovui vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą. Kita vertus, pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių duomenų, kad pokalbio su Patarėja, kaip numato Aprašas, iš esmės nebuvo ar buvo padaryta kitų pažeidimų, tiesioginiam vadovui vertinant jo veiklą.
Pareiškėjo tarnybinė veikla posėdyje buvo nagrinėjama ne tik pagal Motyvuotą siūlymą, bet ir išklausant pareiškėją ir Patarėją. Komisijos posėdžio metu Patarėja pareiškėją apibūdino kaip kompetentingą valstybės tarnautoją, tačiau pažymėjo, kad jis nuolat vėluodavo atlikti pavedimus, pateikti teismui procesinius dokumentus, taip pat, matydamas, kad nespės pateikti procesinių dokumentų, neprašydavo pratęsti užduočių atlikimo terminų, nesikreipė į Patarėją pagalbos. Pareiškėjas posėdžio metu sutiko su šia pastaba, tačiau pabrėžė, kad dėl minėtų vėlavimų nekilo jokių teisinių pasekmių. Patarėja posėdžio metu patvirtino, kad dėl vėluojamų atlikti užduočių nekilo teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, atsižvelgė į šias nustatytas aplinkybes (užduočių vėlavimą). Komisijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytus veiklos trūkumus, buvo pakankamas pagrindas įvertinti pareiškėjo veiklą „gerai“, o ne „labai gerai“.
Komisija A. K. tarnybinę veiklą bendrai įvertino gerai, o tai reiškia, kad pareiškėjas iš esmės įvykdė užduotis pagal vertinimo rodiklius, gerai įvertinti jo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal nustatytus vertinimo kriterijus, labai gerai įvertinta pareiškėjo kvalifikacija. Komisijos nariai (6 nariai) pateikė vertinimus - penki komisijos nariai A. K. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, vienas (profesinės sąjungos atstovas) - „labai gerai“. Balsų dauguma priimtas sprendimas A. K. veiklą vertinti „gerai“.
Tarnyba nepasisako dėl skunde išdėstytų aplinkybių Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo D. Ž. ir šios skyriaus patarėjos (Akmenės r.) R. A. atžvilgiu, kurios, Tarnybos nuomone, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir nesusijęs su pareiškėjo veiklos vertinimu Komisijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. įvertinimo ,,gerai“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas nesutikimą su tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais grindžia argumentais, jog visas savo funkcijas atliko tinkamai.
Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) ir 2002 m. birželio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – Vertinimo taisyklės) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – Vertinimo kriterijai). VTĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis.
Tarnybinės veiklos vertinimą atlieka tiesioginis tarnautojo vadovas, kuris veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai (VTĮ 22 straipsnio 5, 6 dalys). Tuo atveju, kai tiesioginis vadovas, įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai (tai aktualu nagrinėjamam ginčui), tolesnį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą atlieka vertinimo komisija. Pastarajai tiesioginis vadovas teikia tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją arba nesuteikiant žemesnės kvalifikacinės klasės tobulinti kvalifikaciją (VTĮ 22 straipsnio 10 dalis). Vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai (VTĮ 22 straipsnio 13 dalis). Tuo atveju, kai vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, ji valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją arba nesuteikiant žemesnės kvalifikacinės klasės tobulinti kvalifikaciją (VTĮ 22 straipsnio 17 dalis). Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo (VTĮ 22 straipsnio 26 dalis)
Vertinimo taisyklės detalizuoja, kad vertinamas tarnautojas pirmiausia pateikia karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, vėliau vyksta tiesioginio vadovo ir tarnautojo pokalbis, kurio metu tiesioginis vadovas aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Po pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš VTĮ nurodytų siūlymų (Vertinimo taisyklių 8¹, 9, 10 punktai). Vertinimo taisyklių 18 punktas detalizuoja, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą; vertinimo komisijos išvados surašymą. Pagal Vertinimo taisyklių 19 punktą Vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Vertinimo taisyklių 20-21, 25 punktai numato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Vertinimo komisijai įvertinus tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma Vertinimo taisyklių 6 priede patvirtintos formos vertinimo komisijos išvada. Pagal Vertinimo taisyklių 54 punktą, į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.
Remiantis formuojama administracinių teismų praktika, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu yra būtina pažymėti, kad Vertinimo taisyklėse (2 ir 3 prieduose) yra pateiktos atitinkamų <...> valstybės tarnautojo veiklos vertinimo išvadų formos, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. <...> todėl negalima laikyti išvadų esminiais trūkumais aplinkybių, kad šiose išvadose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, kt.).
Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo pradėta pareiškėjui užpildžius karjeros valstybės tarnautojų vertinimo anketą, vyko pareiškėjo ir tiesioginio vadovo pokalbis. Pareiškėjo tiesioginis vadovas surašė 2020-01-27 tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje 2 balais įvertino pasiektus rezultatus vykdant užduotis, 3 balais gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir 3 balais pareiškėjo kvalifikaciją, pateikė bendrą vertinimą „gerai“ ir pasiūlė pareiškėjui kelti kvalifikaciją savišvietos būdu. Komisija 2019-02-27 išvadoje pareiškėjo tarnybinę veiklą 2019 m. įvertino gerai, todėl pasiūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlymų nesuformulavo.
Pareiškėjas, keldamas tarnybinį ginčą dėl jo tarnybinės veiklos 2019 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo, nesutinka su tuo, kaip jo tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija įvertino vertintinus tarnybinės veiklos aspektus – pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikaciją.
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2020-03-02 įvykusiame Komisijos posėdyje, jam buvo užduodami klausimai. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisijoje buvo išsamiai analizuoti vertinimo anketoje nurodyti vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek paties tarnautojo, tiek jo tiesioginio vadovo, pareiškėjui buvo užduodami klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į Vertinimo išvadoje nurodytus tiesioginio vadovo argumentus, kuriais jis grindė žemesnį įvertinimą balais nei buvo įvertinusi pats tarnautojas, visiems Komisijos nariams suteikta galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjui. Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad pareiškėjas Komisijai nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų Vertinimo išvadoje nurodytą pareiškėjo veiklos įvertinimą. Komisijos posėdžio metu Patarėja pareiškėją apibūdino kaip kompetentingą valstybės tarnautoją, tačiau pažymėjo, kad jis nuolat vėluodavo atlikti pavedimus, pateikti teismui procesinius dokumentus, taip pat, matydamas, kad nespės pateikti procesinių dokumentų, neprašydavo pratęsti užduočių atlikimo terminų, nesikreipė į Patarėją pagalbos. Pažymėtina, kad Komisijos posėdyje pareiškėjas sutiko su šia pastaba, tačiau pabrėžė, kad dėl minėtų vėlavimų nekilo jokių teisinių pasekmių .Patarėja posėdžio metu patvirtino, kad dėl vėluojamų atlikti užduočių nekilo teisinių pasekmių. Išvada įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus „gerai“ įforminta užpildžius atitinkamą formą, jos trūkumų taip pat nenustatyta, šioje formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Teismas pažymi, kad Komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, t. y. 5 už vertinimą ,,gerai“, 1 (profesinės sąjungos atstovė) už ,,labai gerai“. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vertinimas Komisijoje buvo neobjektyvus ar šališkas.
Iš pareikšto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimu 2 balais. Tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas užduotis atlikdavo nesavalaikiai, apie tai Komisijoje nurodė ir Patarėja, neprieštaravo ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, negalima spręsti, kad pareiškėjas laiku vykdyti užduotis neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių, pvz., dėl didelio darbo krūvio. Tarnautojas laiku neatliekantis jam priskirtų funkcijų negali būti vertinamas ,,labai gerai“.
Teismas daro išvadą, kad tiesioginio vadovo ir Komisijos atliktas pareiškėjo gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas įvertinimas pripažintinas iš esmės pagrįstu ir atitinkančiu pareiškėjo veiklos 2019 m. faktines aplinkybes.
Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2019 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pareiškėjo veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos pagrįstai buvo įvertinta ,,gerai“. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti skundžiamą Komisijos 2020-02-27 išvadą Nr. V-08/2020-03-02 nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.