Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1354-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
2S-1354-264/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Suinteresuotas asmuo
I. Š., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1354-264/2017Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas.Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-26768/775/2016 pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – I. Š. ir Valstybės įmonė „Turto bankas“..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis R. B. pateikė prašymą paskirti skolininkei baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad antstolis skolininkei išsiuntė patvarkymą pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą ir lėšas kredito įstaigose. Patvarkymas skolininkei įteiktas 2016 m. rugpjūčio 25 d. Skolininkė 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad korespondencijos siųstu adresu ji negyvena. Tačiau patvarkymas buvo siųstas skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Patvarkymas taip pat buvo išsiųstas skolininkės tėvų gyvenamosios vietos adresu. Patvarkymas skolininkę pasiekė, tačiau ji antstolio reikalavimų neįvykdė. Kreditorė VĮ Turto bankas atsiliepime į antstolio pareiškimą nurodė, kad pritaria antstolio prašymui dėl baudos skolininkei paskyrimo. Skolininkė I. Š. atsiliepime į antstolio pareiškimą nurodė, kad su antstolio reikalavimu nesutinka. Reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. I. Š. skyrė baudą po 2 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti patvarkymą dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki patvarkyme nurodyto reikalavimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad skolininkei patvarkymas buvo įteiktas, tačiau ji antstolio reikalavimų neįvykdė. Teismas vertino, kad skolininkė nebendradarbiauja su antstoliu, sąmoningai vengia vykdyti antstolio reikalavimus ir tokiais veiksmais kliudo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl sprendė, kad yra pagrindas skirti I. Š. baudą iki patvarkyme nurodyto reikalavimo įvykdymo.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo I. Š. prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolio prašymo dėl baudos skolininkei skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą. Vykdomojo dokumento Nr.2-3082/2003 procesas dvigubinasi, nes antstoliai R. S. ir R. B. atlieka vykdymą pagal tą patį teismo sprendimą. R. B. prašymas dėl turto informacijos gali būti melagingas, nes ši turtinė informacija dėl vykdomojo rašto Nr. 2-3082/2003 žinoma. Faktą, kad tai antstoliams žinoma patvirtina antstolio R. S. 2016 m. vasario 8 d. turto arešto aktas Nr.00701402789. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria I. Š. paskirta bauda po 2 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti patvarkymą dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki patvarkyme nurodyto reikalavimo įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik vykdymo proceso dalyviams, bet ir kitiems asmenims. Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų. Nuostatos dėl jų skyrimo yra numatytos CPK 585 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.Iš civilinės bylos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2003 m. gegužės 13 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl 4 214,97 Eur išieškojimo iš skolininkės I. Š. išieškotojos VĮ Turto bankas naudai (v. b. l. 1). Antstolis R. B. 2016 m. rugpjūčio 17 d. priėmė patvarkymą dėl reikalavimo atvykti pas antstolį ir pateikti informaciją apie turimą turtą (v. b. l. 159). Patvarkyme nurodė, kad skolininkė 2016 m. rugsėjo 29 d. atvyktų pas antstolį. Taip pat nurodė, kad nesant galimybės atvykti pas antstolį nustatytu laiku, skolininkė apie tai informuotų antstolį. Įpareigojo skolininkę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo raštu antstoliui pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą ir lėšas kredito įstaigose. Taip pat išaiškino skolininkei antstolio reikalavimo nevykdymo pasekmes (b. l. 7). Patvarkymas skolininkei išsiųstas dviem adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abiem adresais siųsta korespondencija skolininkei įteikta 2016 m. rugpjūčio 25 d. Antstolio kontoroje gautas skolininkės 2016 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas dėl antstolio 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymo, kuriame nurodė, kad adresu, kuriuo buvo siųstas antstolio patvarkymas, skolininkė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos ar pateikusi kokiuose nors dokumentuose. Taip pat nurodė, kad dėl turto yra kreipusis į Tarptautinį teismą (b. l. 10). Antstolis R. B. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skolininkei paskyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą (b. l. 4). Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė skolininkei baudą (b. l. 34 – 36).Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vykdomojo dokumento Nr.2-3082/2003 procesas dvigubinasi, nes antstoliai R. S. ir R. B. atlieka vykdymą pagal tą patį teismo sprendimą, o Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.Iš antstolio R. B. pateikto 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymo (b. l. 7) matyti, kad vykdomas 2003 m. gegužės 13 d. išduotas Kauno apylinkės teismo vykdomasis dokumentas dėl 4 214,97 Eur išieškojimo išieškotojos VĮ Turto bankas naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojo rašto Nr.2-3082/2003 (b. l. 5 – 6) nustatyta, kad išieškomą sumą sudaro žyminis mokestis ir su paskelbimu spaudoje turėtos išlaidos. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų minėtiems savo teiginiams pagrįsti, t. y. kad antstolio R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas dėl tos pačios piniginės sumos (4 214,97 Eur). Nors iš antstolio R. S. turto arešto akto matyti, kad vykdomas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr.2-3082/2003, tačiau apeliacinės instancijos teismo iniciatyva iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr.2-3082/2003 buvo išduoti net 4 vykdomieji dokumentai ( du vykdomieji raštai ieškovei VĮ Turto bankui ir du vykdomieji raštai VMI). Be to, skiriasi antstolio R. S. vykdomo išieškojimo mastas – 178 480,81 Eur. Byloje taip pat nėra duomenų, kad už antstolio R. B. 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkyme nustatytų įpareigojimų nevykdymą skolininkei jau būtų paskirta bauda. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad skolininkei apie antstolio R. B. 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą buvo žinoma. Todėl vien deklaratyviais teiginiais reiškiami samprotavimai negali paneigti skolininkės pareigos vykdyti teisėtus antstolio R. B. reikalavimus.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad antstolio R. B. prašymas dėl turto informacijos gali būti melagingas, nes ši turtinė informacija dėl vykdomojo rašto Nr. 2-3082/2003 žinoma. Faktą, kad tai antstoliams žinoma apeliantės įsitikinimu patvirtina antstolio R. S. 2016 m. vasario 8 d. turto arešto aktas Nr.00701402789. Kaip matyti, antstolio R. S. turto arešto aktas Nr. 00701402789 priimtas 2016 m. vasario 8 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininkais nurodomi I. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini), išieškotoja VĮ Turto bankas. Antstolio R. B. patvarkymas priimtas 2016 m. rugpjūčio 17 d. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, kito antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu skolininkui nevykdyti kito antstolio reikalavimų vykdant kitą vykdomąją bylą. Be to, antstolio R. S. turto arešto aktas priimtas daug anksčiau (2016 m. vasario 8 d.) nei antstolio R. B. patvarkymas dėl informacijos pateikimo (2016 m. rugpjūčio 17 d.) ir turto arešto akte nurodoma informacija gali būti pakitusi.Civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Apeliantė šiuo atveju turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai bei bendradarbiauti su antstoliu dėl tinkamo 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymo įvykdymo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirajame skunde, nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimų, padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl apeliantės prašymo sujungti civilines bylas.

2017 m. balandžio 27 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės prašymas prie civilinės bylos 2S-1354-264/2017 prijungti pirmos instancijos teismui – Kauno apylinkės teismui apeliantės pateiktus 2017 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. skundus dėl antstolių R. B. ir R. S. veiksmų, tam, kad būtų išvengta nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio proceso vilkinimo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis sprendžiama šio Kodekso 36 straipsnyje nustatyta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų nagrinėjimo tvarka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui taikant CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sprendžiant bylų sujungimo klausimą turi būti atsižvelgta ne tik į ginčo šalis, civilinių bylų rūšis ir jose keliamų reikalavimų sąsajumą, bet ir į tai, kokiomis civilinio proceso teisenomis šios bylos yra nagrinėjamos, kokios šių bylų nagrinėjimo stadijos. Šios procesinės aplinkybės įtakoja sprendžiant klausimą, ar civilines bylas sujungti yra tikslinga, ar taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2017 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjos I. Š. skundas dėl antstolio R. B. veiksmų (civ. b. Nr. 2YT-14585-924/2017). 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos I. Š. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų atisakyta priimti, atmestas prašymas dėl antstolio R. B. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei vykdomojo rašto panaikinimo. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d. Taip pat Kauno apylinkės teisme 2017 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjos I. Š. skundas dėl antstolio R. S. veiksmų (civ. b. Nr. 2YT-14587-924/2017). 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos I. Š. skundą (prašymą) dėl antstolio R. S. veiksmų atsisakyta priimti, atmestas prašymas dėl antstolio R. S. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d.Atsižvelgiant į civilinių bylų nagrinėjimo stadijas, t. y., kad abi prašomos prijungti civilinės bylos (civ. b. Nr. 2YT-14585-924/2017, Nr. 2YT-14587-924/2017) jau yra išnagrinėtos, nutartys įsiteisėjusios (2017 m. gegužės 4 d.), o šios apeliacijos objektas taip pat yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla išnagrinėta, apeliacinės instancijos sprendžia, kad apeliantės prašymas dėl bylų sujungimo atmestinas kaip neatitinkantis CPK 136 straipsnio reikalavimų. (CPK 136 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės I. Š. atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 6,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,89 Eur (šešis Eur ir 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė