- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- ATP-862-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00427-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl 2015 m. liepos 13 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., 2015 m. gegužės 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. – 28 Eur dydžio bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2015-04-01 apie 07.02 val., (duomenys neskelbtini) 20.50 km, vairuodamas automobilį „Audi 80 Avant“ Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 127 p. reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį žvėrį, dėl ko buvo apgadintas R. S. priklausantis automobilis.
Šį nutarimą A. P. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutarimu panaikino 2015-05-15 Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad A. P. jokių KET reikalavimų nepažeidė, kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ reikalavimo nebuvo. Taip pat teismas pažymėjo, kad A. P. vairavo sūnui priklausantį automobilį, dėl transporto priemonės apgadinimų niekas pretenzijų neturi.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-07-13 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodoma, kad A. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes vairavo R. S. priklausantį automobilį „Audi 80 Avant“, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti tiek pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), tiek padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, skunde apsiribota tik nurodant tą aplinkybę, kad A. P. vairavo R. S. priklausantį automobilį, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas, todėl jis turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų A. P. vairavo transporto priemonę priklausančią R. S., kuris yra A. P. sūnus. R. S. buvo leidęs tėvui, t. y. A. P. naudotis automobiliu „Audi 80 Avant“. Iš to seka, kad A. P. automobilį „Audi 80 Avant“, registruotą R. S. vardu, valdė patikėjimo teise. R. S. jokių pretenzijų dėl transporto priemonės niekam neturi. Iš to seka, kad nėra pagrindo išvadai, jog A. P. apgadino kitiems asmenims priklausančią transporto priemonę.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. P. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. važiavo 70 km/h greičiu, nors tame kelio ruože leistinas greitis yra 90 km/h. Iš dešinės pusės staiga į kelią išbėgo stirna, todėl susidūrimo su ja išvengti nebuvo galima. Tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad minėtame kelio ruože, kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ reikalavimai jau buvo pasibaigę. Esant šioms aplinkybėms, nors Institucijos nutarime nurodoma, kad A. P. padarė KET 9 p., 127 p. reikalavimų pažeidimus, tačiau aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad A. P. padare minėtus ar kirus KET pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad bendros kompetencijos teismai spręsdami administracinių teisės pažeidimų bylas Administracinių bylų teisenos įstatymu nesivadovauja.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamą nutarimą naikinti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti Institucijos apeliacinį skundą pagrindo nėra. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.