Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. M., prašymą dėl proceso atnaujinimo 2010 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos teismo preliminariu sprendimu, 2011 m. sausio 31 d. galutiniu sprendimu ir 2012 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-472-368/2011, pagal ieškovo Pakruojo kredito unijos ieškinį atsakovams A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Aisnera“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, todėl proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką nurodė, kad proceso atnaujinimo tikslas yra išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalga „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007“. Teismų praktika. 2007, 26)

LR CPK 365 straipsnis numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas jei yra konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis), prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Pareiškėjai tenka pareiga pateikti įrodymus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis).

LITEKO duomenimis 2014 m. kovo 31d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Aisnera“, įmonės kodas 302455170, buveinė – Šiaulių r. sav. Einoraičių k. Karpiškių g. 3 Bankrutuojančios UAB „Aisnera“ administratoriumi paskirtas G. M.. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 14 d. Bankroto administratorius nurodė, kad įmonės finansinės ir ūkinės veiklos dokumentai jam buvo perduoti 2014 m. balandžio 15 d.

Dėl momento, nuo kurio turėtų būti pradedamas skaičiuoti LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kai prašymą atnaujinti procesą paduoda bankrutuojančios įmonės administratorius Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, teismui paskyrus administratorių, tarp bankrutuojančios įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai iš pradžių teismo nutarties, o po to- pavedimo sutarties pagrindu. Pagal ĮBĮ 11 str. 3 d., administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Taigi, jo statusas lemia, kad administratorius atstovauja tiek įmonės tiek ir jos kreditorių interesus todėl pozicija, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kaip apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo arba turėjo sužinoti įmonė per savo organus, negali būti pripažįstama pagrįsta. Iškėlus įmonei bankroto bylą, be pačios įmonės interesų, teisinę reikšmę įgyja ir jos kreditorių interesai, būtent dėl to ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įstatymas numato, jog šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad konkrečioje byloje sprendžiamas klausimas dėl kitokio pobūdžio termino eigos pradžios (ne ieškinio senaties, bet procesinio termino), teisės analogijos pagrindu sužinojimo momentas apie galimai pažeistas teises bei aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindus, turėtų būti siejamas su atitinkamų dokumentų perdavimo administratoriui momentu, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą, pasikeičia ne tik pačios įmonės teisinis statusas, bet ir įmonės santykis su savo kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės santykis su pačios įmonės per tam tikrą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo atliktais veiksmais (sudarytais sandoriais). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad prašymą pateikiančiu asmeniu laikytina bankrutuojanti įmonė, kurią pavedimo sutarties pagrindu atstovauja administratorius ir būtent nuo to momento, kada administratoriui yra perduodami dokumentai iš kurių jis turi galimybę nustatyti proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, prasideda termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo eiga (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, Nr. 2-346/2013).

Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad termino dėl kreipimosi atnaujinti procesą nėra teisinio pagrindo sieti su 2015 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-296-267/2015 priimtos nutarties data. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius G. M. 2014 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti 2010 m. sausio 25 d. laidavimo sutartį Nr. 10-00016, pagal kurią UAB ,,Aisnera“ laidavo Pakruojo ūkininkų kredito unijai už A. P. suteiktą paskolą 220000,00 Lt sumoje, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unija 165517,80 Lt sumą ieškovui BUAB ,,Aisnera“. Kaip minėta bankroto administratorius nurodė, kad įmonės finansinės ir ūkinės veiklos dokumentai jam buvo perduoti 2014 m. balandžio 15 d., atsižvelgiant į tai, yra pagrindo išvadai, kad būtent nuo to momento, kada administratoriui buvo perduoti dokumentai iš kurių jis turėjo galimybę nustatyti proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, prasidėjo termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo eiga. Be to, pažymėtina, kad bankroto administratorius kreipdamasis į teismą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepasinaudojo teise kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-472-368/2011. Teismo vertinimu LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui paduoti yra praleistas. Išimtys, kad pagrindų ar terminų galėtų būti nesilaikoma, nei įmonių bankroto administratoriui, nei kitiems asmenims įstatyme nėra numatytos. Pareiškėja nei pareiškime dėl proceso atnaujinimo, nei kituose dokumentuose nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, Nr. 3K-7-57/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Nr. 3K-3-183/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, Nr. 3K-3-337/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-323/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso ir pelno - nuostolio ataskaitos duomenimis UAB „Aisnera“ veikė nuostolingai, bendrovės turtas sudarė - 29392,96 Euro (101488,00 Lt), grynasis nuostolis sudarė - 1585,38 Euro (5474,00 Lt), bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 95,55 proc. (28082,01 Eur arba 96962,00 Lt) viso bendrovės turto (29392,96 Eur arba 101488,00 Lt), kas pareiškėjos vertinimu leidžia daryti išvadą, kad bendrovė buvo nepajėgi vykdyti įsipareigojimus pagal 2010-01-25 laidavimo sutartį Nr.10-00016. 2010-01-25 laidavimo sutarties pasirašymo dienai, UAB „Aisnera“ finansiniai įsipareigojimai sudarė iš viso 28059,24 Eur (96.882,96 Lt), 2010 m. sausio 31 d. padidėjo iki 28.155,12 Euro (97.214,00 Lt). Pagrindinę finansinių įsipareigojimų dalį sudarė: trumpalaikė paskola gauta 2009-11-10 iš A. P. laikotarpiui iki 2010-10-10 sumoje 8688,60 Eur (30000,00 Lt) ir trumpalaikė paskola gauta iš UAB „Kapitalo garantas“ laikotarpiui iki 2010-10-10 sumoje 15929,10 Euro (55000,00 Lt). Laidavimo sutarties pasirašymo dienai UAB „Aisnera“ turtą sudarė ilgalaikis, biologinis ir trumpalaikis turtas iš viso 29062,90 Eur (100348,38 Lt). 2010 m. sausio 31d. įmonės turto vertė (įvertinus ilgalaikio turo nusidėvėjimą) sumažėjo iki 28838,04 Eur (99.572,00 Lt). Pažymėjo, kad laidavimo sutarties pasirašymo dienai įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 28059,24 Eur (96882,96 Lt) sudarė 96,55 proc. viso bendrovės turto 29062,90 Eur (100348,38 Lt) ir UAB „Aisnera“ finansinė padėtis neatitiko laiduotojo reikalavimams ir bendrovė buvo nepajėgi vykdyti laiduotojo įsipareigojimus. Nurodė, kad vykdant ūkinę veiklą, UAB „Aisnera“ deklaravo turimus pasėlius ir 2010-06-16 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką gauti tiesiogines ir papildomas išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų. Išmokos buvo gautos 2011 m. sausio-vasario mėn., viso - 58442,07 Eur (201788,78 Lt), bet UAB „Aisnera“ gautomis išmokomis negalėjo pasinaudoti, nes prasidėjus teisminiam ginčui dėl laidavimo sutarties Nr. 10-00016, įmonės lėšoms banko sąskaitoje 2010 m. buvo uždėtas areštas. Be to nurodė, kad laidavimo sutarties sudarymo dieną, paskolos gavėjas A. P. pats buvo Pakruojo kredito unijos debitorius, buvo vykdomas išieškojimas išieškotojo Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai, todėl kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija prisiėmė padidintą riziką, žinodamas, kad šiam asmeniui jau buvus nemokiam gali būti neįvykdytos ne vien tik jo prisiimtos prievolės, bet ir laidavimu užtikrintos kitų asmenų prievolės bendrai 63716,40 Euro (220000,00 Lt) sumai. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad Laiduotojo paraiškoje, kurią patvirtino Pakruojo ūkininkų kredito unija, yra paminėtas UAB „Aisnera“ ilgalaikis turtas (faktiškai buvęs tuo metu įmonės balanse - 9776,09 Euro (33754,88 Lt), bet dar papildomai paminėti plūgas, sėjamoji ir kita technika, kas nebuvo įmonės nuosavybė. Viso paminėto paraiškoje turto kaina nurodyta - 64585,26 Euro (223000,00 Lt). Pareiškėjos vertinimu Pakruojo ūkininkų kredito unijai buvo žinoma laiduotojo UAB „Aisnera“ finansinė būklė. Papildomą techniką, kuri buvo įtraukta į Paraišką ir nebuvo UAB „Aisnera“ nuosavybė, galima vertinti kaip dokumentą klastojimą (LR BK 300 straipsnio 1 dalis) ir kt. Kredito unijų minimalių paskolų vertinimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Banko valdybos 2009-03-26 Nr. 38, 3 ir 26 punktuose yra nurodyta, kad paskola negali būti išduota, jeigu skolininko būklė vertinama kaip patenkinama, nepatenkinama arba bloga.

Ieškovė nesutikdama su pareiškėjo argumentais nurodė, kad sprendimą sudaryti laidavimo sutartį priėmė vienintelis akcininkas N. R.. Prašydamas jam suteikti paskolą, A. P. paskolos laiduotoju pats pasiūlė UAB „Aisnera“, kuri pateikė 2010 m. sausio 18 d. laiduotojo paraišką. 2010 m. sausio 22 d. UAB „Aisnera“ 2010 m. sausio 22 d. sprendimą laiduoti už A. P., A. P. ir UAB „Aisnera“ finansinės būklės vertinimo rodikliai buvo pagrindu su jais sudaryti 2010 m. sausio 25 d. paskolos ir laidavimo sutartis. Be prašyme dėl papildomų duomenų nurodomo turto, UAB „Aisnera” turėjo biologinio turto (didelius plotus pasėlių), kas garantavo dideles pajamas iš derliaus ir išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, tuo metu į darbą priiminėjo naujus darbuotojus, ir tai buvo pagrindas ieškovui apsispręsti sudaryti laidavimo sutarti su UAB „Aisnera”. Gauti paskolą ir laiduoti jos grąžinimą buvo A. P. ir vienintelio UAB „Aisnera” akcininko N. R. apsisprendimas, nurodo, kad ieškovė neturėjo jokios įtakos.

Kaip minėta naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Pažymėtina, kad procesas pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti atnaujintas tik tada, kai egzistuoja aukščiau įvardytų sąlygų visetas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Be to sprendžiant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, vertintina, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Byloje konkrečiu atveju nei atsakovai A. P., nei UAB „Aisnera”, nei trečiuoju asmeniu nurodyta R. V., kuri nagrinėjant bylą dalyvavo, kaip atsakovės UAB „Aisnera” atstovė pagal A. P. įgaliojimą nenurodė kodėl nagrinėjant bylą konkrečių duomenų dėl įmonės finansinės padėties ir kitų nei nurodė nei pateikė. Pažymėtina, kad vertinant ar prašyme nurodytos aplinkybės atsakovei, pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgtina į tai, kada asmuo objektyviai turėjo apie jas sužinoti, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas, savo teisių gynyba besirūpinantis asmuo. Konkrečiu atveju teismo vertinimu atsakovė, jos interesus atstovaujantis A. P. privalėjo žinoti atsakovės finansinę padėtį, o jei jo vertinimu sužinojo apie neva egzistuojantį proceso atnaujinimo pagrindą priėmus teismo preliminarų ar galutinį sprendimą tai vertintina, kaip pačios atsakovės kaltė, aplaidaus ir nepateisinamo neveikimo padarinys, todėl yra pagrindo spręsti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu netinkamai įgyvendino savo teises. Atsakovės interesus atstovavęs A. P. nesutikdamas su teismo preliminariu ir galutiniu sprendimu kėlė kitus jau minėtus klausimus, tačiau visiškai nenurodė jokių priežasčių kodėl nesikreipė su priešieškiniu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neskundė teismo priimtų sprendimų, o įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo sprendimui nesikreipė dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2012 m. liepos 25 d. nutartyje pažymėjo, kad A. P. savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jis ketina pasinaudoti procesine teise – paduoti priešieškinį dėl paskolos sutarties ginčijimo, taip pat ir apeliaciniame skunde, nurodė, kad paskolos sutartis yra fiktyvi ir jokie pinigai pagal ją atsakovui nebuvo perduoti, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokia teise nepasinaudojo. Konkrečiu atveju spręstina, kad atsakovė UAB „Aisnera” taip pat nepasinaudojo teise reikšti priešieškinį dėl laidavimo sutarties ginčijimo. Teismo vertinimu aplinkybės, kurios nurodomos pareiškėjos, bankroto administratoriaus prašant atnaujinti procesą, galėjo būti nurodomos teismui nagrinėjant bylą bet atsakovė nesutikdama su ieškiniu jomis nesivadovavo, nurodytos aplinkybės nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas.

Spendžiant dėl pareikšto prašymo pagrįstumo atsižvelgtina į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir konkrečius duomenis, kuriais pareiškėja grindžia prašymą, atsižvelgtina ar pareiškėjos pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių šių įrodymu pagrindu priimtų teismo sprendimų pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujų, aplinkybių, įrodymų atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, ir apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Teismo vertinimu pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės bylai, priimtų sprendimų išvadoms. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įrodymai, kurie pagal savo įrodomąją galią negali paneigti byloje esančių ir ištirtų prima facie įrodymų (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl į bylą pateiktų dokumentų dėl įmonės finansinės būklės, mokumo, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, ir teismo vertinimu konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės bylai. Pateikti įrodymai, pagal savo įrodomąją galią nepaneigia byloje esančių ir ištirtų įrodymų (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis), t. y. nauji dokumentai teismo vertinimu neįtakoja teismo priimtų sprendimų. Be to pažymėtina, kad bankroto administratorius reikšdamas reikalavimus dėl proceso atnaujinimo reiškia naujus reikalavimus, kurių bylą nagrinėjant nebuvo pareikšta. Teismo vertinimu naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme taip pat negali būti laikoma įstatymų nuostatų, teisinių normų aiškinimai. Teismo vertinimu pareiškėjas pateikė ne naujus įrodymus, bet kitokį vertinimą dėl teismų padarytų išvadų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, kad tik atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-472-368/2011 dėl prievolės vykdymo, gali būti realiai apgintos BUAB „Aisnera“ kreditorių teisės ginčijant sandorį, kurio pagrindu atsirado minėta prievolė, ir reikalauti sprendimo vykdymo atgręžimo. Ieškovės vertinimu, UAB „Aisnera“ vienintelio akcininko N. R. sprendimas sudaryti laidavimo sutartį iki šiol yra galiojantis. Jeigu BUAB „Aisnera“ bankroto administratorius mano, kad valdymo organų sudaryti sandoriai prieštaravo bendrovės veiklos tikslams ir dėl to bendrovė patyrė nuostolių, savo reikalavimus jis turi teisę ir pareigą nukreipti į šiuos asmenis. Be to, BUAB „Aisnera“, įvykdžiusi prievoles pagal laidavimo sutartį, įgijo regreso teisę į A. P., tačiau dėl nežinomų priežasčių šia teise nesinaudoja. Teismo vertinimu yra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad tik atnaujinus procesą pareiškėjos teisės būtų apgintos, kaip kad teigia pareiškėja.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, aiškindamas proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus. Yra išaiškinęs, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas, kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, patikrina, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje turi būti tiriama, ar remiamasi tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar jis susijęs su įrodinėjamu faktu. Sprendžiant dėl pareikšto prašymo atnaujinti procesą, šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo LR CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias LR CPK taisykles.

Įvertinus bylos duomenis, pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus, atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimus, visumą byloje esančių duomenų pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje priimtas 2011-11-17 Šiaulių apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-02 nutartis, vertintinas kaip neatitinkantis įstatymo keliamų reikalavimų, atmestinas kaip nepagristas. Teismo vertinimu pareiškėjos nurodytas pagrindas abejonių dėl teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nekelia. Todėl pareiškėjos BUAB „Aisnera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. M., prašymas dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-472-368/2011, atmestinas.

Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 1401,76 Eur turėtų atstovavimo išlaidų. (b.l. 102-104). Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjos prašymo ieškovei iš atsakovės priteistinos atstovavimo išlaidos. Teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Teismas įvertinęs ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis bei atsižvelgęs į civilinėje byloje keliamus klausimus sprendžia, kad ieškovės prašymas pagrįstas ir tenkintinas, iš pareiškėjos BUAB „Aisnera“ administravimo išlaidų priteistina 1401,76 Eur turėtų atstovavimo išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 367 straipsniu, 368 straipsniu, 369 straipsniu, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. M., prašymą dėl proceso atnaujinimo 2010 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos teismo preliminariu sprendimu, 2011 m. sausio 31 d. Galutiniu sprendimu ir 2012 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-472-368/2011, pagal ieškovo Pakruojo kredito unijos ieškinį atsakovams A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Aisnera“ dėl skolos priteisimo

Priteisti ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, į.k. 110067443, iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ į.k. 302455170 administravimo išlaidų 1401,76 Eur ( tūkstantį keturis šimtus vieną eurą 76 ct) atstovavimo išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti proceso dalyviams.