Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1629-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
A15.-1629-369/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
T. K.
Suinteresuotas asmuo
N. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1629-369/2019Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00071-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. K.,suinteresuotam asmeniui N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. K. (T. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2019 m. sausio 26 d., apie 13.40 val., Vilniuje, Juodšilių g., vairavo savo motinai N. K. priklausantį automobilį „BMW 328“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio buvo pritvirtinti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai numeriai. Automobilis „BMW 328“ įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas ir neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis „BMW 328“ priklauso jo motinai N. K.. Mama neseniai įsigijo šį automobilį, tačiau jis buvo techniškai netvarkingas, todėl nustatyta tvarka neužregistruotas, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. 2019 m. sausio 26 d., po 13.00 val., neatsiklausęs motinos savavališkai paėmė automobilio „BMW 328“ raktelius. Jis nusprendė nuvažiuoti pas netoliese gyvenantį meistrą, kad šis apžiūrėtų automobilį ir nustatytų jo gedimus. Ant automobilio buvo uždėti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai numeriai. Išvažiavęs iš namų ir važiuodamas Vilniuje, Juodšilių gatve, prasilenkė su iš priekio atvažiuojančiu policijos tarnybiniu automobiliu. Išsigandęs policijos pareigūnų pasuko į artimiausią kiemo įvažiavimą. Sustabdęs automobilį iš jo išlipo ir pasišalino. Iš mamos sužinojęs, kad jo ieško policijos pareigūnai, sugrįžo prie automobilio. Pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Jis buvo blaivus. Pareigūnai jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Bylos nagrinėjimo metu T. K. sutiko su inkriminuojamais administraciniais nusižengimais, kad jis vairavo automobilį „BMW“, ant kurio buvo uždėti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai numeriai, kad jo vairuojamas automobilis nebuvo nustatyta tvarką įregistruotas ir apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau T. K. nepripažino, kad jis nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir jų stabdomas nesustojo. T. K. teigė, kad su juo prasilenkiantis policijos pareigūnų automobilis važiavo neįjungęs raudonos-mėlynos spalvos švyturėlių. Policijos pareigūnai nebuvo sustoję ar išlipę iš savo automobilio. Jis taip pat negirdėjo garsinių reikalavimų sustabdyti vairuojamą automobilį. Jis nematė, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis apsisuko ir važiavo jam iš paskos, nes prasilenkęs su policijos pareigūnais iš karto pasuko į netoliese esančio kiemo įvažiavimą ir vengdamas galimo susitikimo su pareigūnais ten paliko automobilį. Kiek pamena, prasilenkiant su policijos automobiliu priekyje jo važiavo baltos spalvos lengvasis automobilis, kuris taip pat nesustojo ir nuvažiavo.

Liudytojas policijos pareigūnas V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Jis paaiškino, kad 2019 m. sausio 26 d., apie 14.00 val., kartu su kolega policijos pareigūnu J. P., važiavo tarnybiniu automobiliu Vilniuje, Juodšilių g. Pastebėjo iš priekio atvažiuojantį įtartiną automobilį „BMW“, ant kurio buvo pritvirtinti kitos šalies valstybiniai numeriai bei užtamsinti langai. Nusprendęs sustabdyti įtartiną automobilį ir patikrinti jo vairuotoją, įjungė raudonos-mėlynos spalvos švyturėlius, tačiau prasilenkiančio automobilio vairuotojas taip išreikštiems reikalavimams sustoti nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo. Jis apsisuko ir tarnybiniu automobiliu nuvažiavo jam iš paskos. Netoliese viename iš įvažiavimų jie pastebėjo sustojusį automobilį „BMW“, kurio vairuotojas jau buvo pasišalinęs. Nustačius automobilio savininką, T. K. pats atėjo prie policijos pareigūnų ir pripažino savo kaltę. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas V. K. negalėjo paaiškinti, kodėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdyba bei Lietuvos kelių policijos tarnyba teismui pateikė duomenis, kad Lietuvos policijos Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje nėra duomenų, kad 2019 m. sausio 26 d., laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.00 val., specialiomis spalvomis nudažytas ir policijos ženklu pažymėtas tarnybinis automobilius „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojo mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Liudytojo nuomone, tai galėjo iššaukti koks nors elektroninis gedimas. Liudytojas taip pat įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas, pastebėjęs priešingoje eismo juostoje, su raudonos-mėlynos spalvos įjungtais švyturėliais link jo važiuojantį specialiais ženklais pažymėtą policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, privalo sustabdyti savo transporto priemonę.

Liudytojas policijos pareigūnas J. P. apklausiamas teisme davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. K.. Jis paaiškino, kad, pastebėjus įtartiną automobilį „BMW“, jo kolega įjungė tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius, tačiau automobilio „BMW“ vairuotojas nesustojo ir su jais prasilenkęs nuvažiavo tolyn. Tada jie apsisuko ir nuvažiavo jam iš paskos. Netoliese surado stovintį tą patį automobilį „BMW“, kurio vairuotojas buvo pasišalinęs. Vėliau vairuotojas pats prie jų priėjo ir pripažino savo kaltę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo T. K. iniciatyva iškviesti ir teismo apklausti liudytojai O. V., K. P. ir A. V. patvirtino, kad 2019 m. sausio 26 d., apie 13.40 val., Vilniuje, Juodšilių gatvėje, pastebėjo policijos tarnybinį automobilį, kuris neįjungęs mėlynos-raudonos spalvos švyturėlių apsisuko gatvėje ir nuvažiavo paskui automobilį „BMW“.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. K. apklausiama teisme paaiškino, kad 2019 m. sausio 25 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „BMW 328“. Automobilis buvo su defektais, todėl nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas ir apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Įsigytą automobilį reikėjo remontuoti. Automobilis stovėjo kieme, tačiau 2019 m. sausio 26 d. jai išėjus į darbą automobilį savavališkai paėmė jos sūnus T. K. ir išvažiavo. Apie tai, kad sūnus vairavo jos automobilį, jai panešė policijos pareigūnai.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdyba bei Lietuvos kelių policijos tarnyba teismui pateikė duomenis, kad Lietuvos policijos Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje nėra duomenų, kad 2019 m. sausio 26 d., laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.00 val., specialiomis spalvomis nudažytas ir policijos ženklu pažymėtas tarnybinis automobilius „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojo mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus (b. l. 53, 55).

ANK nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės nusižengimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo T. K., jo mamos N. K., liudytojų V. K., J. P., O. V., K. P. ir A. V. parodymus, ištyręs administracinio teisės nusižengimo byloje esančius rašytinius įrodymus, peržiūrėjęs policijos automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus užfiksuotą vaizdo įrašą, teismas daro išvadą, kad T. K. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje, pilnai įrodyta. T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punktą, nes vairavo automobilį „BMW 328“, kuris nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas bei apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ant šio automobilio buvo pritvirtinti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai numeriai. Kadangi T. K. pripažino padaręs šiuos administracinius nusižengimus, todėl teismas plačiau dėl jo kaltės nepasisako. Tai, kad T. K. pripažino savo kaltę ir gailėjosi teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas T. K. administracines nuobaudas už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje įvykdytus administracinius nusižengimus, teismas atsižvelgia į jo asmenybę, tai, kad jis yra jauno amžiaus, šiuo metu niekur nedirba, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vadovaujasi ANK 34 straipsnio nuostatomis. Kadangi T. K. iš esmės vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda jam skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

T. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas ir už tai, kad jis 2019 m. sausio 26 d., apie 13.40 val., Vilniuje, Juodšilių g., vairuodamas automobilį „BMW 328“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, kuris buvo išreikštas iš priekio atvažiuojančio specialiomis spalvomis nudažyto su įjungtais raudonos-mėlynos spalvos švyturėliais tarnybinio automobilio.

Kelių eismo taisyklių 12 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio l dalį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau, ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog T. K. vairuojamas automobilis „BMW“ prasilenkia su policijos pareigūnų vairuojamu automobiliu. Tuo pačiu metu pareigūnų vairuojamas automobilis prasilenkia ir su priekyje T. K. važiuojančiu baltos spalvos lengvuoju automobiliu. Policijos pareigūnai teisme kategoriškai tvirtino, kad pamatę link jų važiuojanti T. K. vairuojamą automobilį „BMW“ įjungė specialiuosius švyturėlius, tačiau iš policijos įstaigų gauti oficialūs atsakymai tai paneigia. T. K. bei jo iniciatyva į teismą iškvieti ir apklausti liudytojai teigė, kad policijos tarnybiniame automobilyje mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai nebuvo įjungti.

Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punkte nustatyta, kaip privalo būti stabdoma transporto priemonė, o 26 punkte – kaip privaloma stabdyti transporto priemonę tamsiuoju paros metu. Transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Analogiški galimi alternatyvūs policijos pareigūno stabdymo būdai išdėstyti ir ANK 426 straipsnio pastaboje. Akivaizdu, kad tik tokiu atveju asmuo turi galimybę suvokti, kad jis yra stabdomas, o vien įjungtas policijos automobilio švyturėlis (nors šioje byloje ši faktinė aplinkybė nepasitvirtino) savaime nereiškia, jog yra stabdoma ar persekiojama priekyje važiuojanti transporto priemonė, nes švyturėliai gali būti naudojami tiesiog vykstant į įvykio vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kelių eismo taisyklių 12 punkte numatyta pareiga eismo dalyviams nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais, tačiau šis punktas nenumato, kad įjungti švyturėliai ir garso signalas reiškia besąlyginį reikalavimą sustoti.

Ištyręs visus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnai nestabdė T. K. vairuojamo automobilio „BMW“ pagal Instrukcijos 25 punkto reikalavimus. Policijos pareigūnai nebuvo su įjungtais mėlynos-raudonos spalvos švyturėliais privažiavę prie T. K. vairuojamos transporto priemonės iš galo ir per garsiakalbį žodžiais nepareiškė reikalavimo sustoti. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad apsisukus policijos tarnybiniam automobiliui (kuris buvo be įjungtų švyturėlių), T. K. vairuojamas automobilis jau buvo pasukęs iš Juodšilių gatvės į dešinę ir nebuvo policijos pareigūnų judėjimo akiratyje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog T. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėties ir pagal šį straipsnį jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Šios bylos nagrinėjimo kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad T. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole, jo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jis vairavo automobilį, kai jam tokia teisė buvo atimta, tačiau protokolą surašęs policijos pareigūnas šio nusižengimo T. K. neinkriminavo. Esant tokiai situacijai, teismas neturi pagrindo bloginti T. K. procesinės padėties ir savo iniciatyva jam inkriminuoti ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

T. K. (T. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešiasdešimties eurų (60 Eur) dydžio baudą.

T. K. (T. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti trisdešimt trijų eurų (33 Eur) dydžio baudą.

T. K. (T. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti dviejų šimtų šešiasdešimties eurų (260 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracine nuobaudas subendrinti administracinių nuobaudų apėmimo būdu ir T. K. (T. K.) skirti galutinę dviejų šimtų šešiasdešimties eurų (260 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukti T. K. (T. K.) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, teiseną.

Nutarimui įsiteisėjus 2019 m. sausio 26 d. sulaikytą automobilį „BMW 328“ (indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19096852017.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas