Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-13 · Civilinė byla Nr. 2S-403-159/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-13
Bylos Nr.
2S-403-159/2013
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00328-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eugenija Morkūnienė
Pareiškėjas
V. M.
Ieškovas
A. S., V. S., I. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Atsakovas
F. V., Palangos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
S. S., M. B.

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-403-159/2013

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00328-2009-0)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 124.2.7; 122.3; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. kovo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1222-83/2012 pagal pareiškėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 pagal ieškovų A. S., V. S. ir I. S. ieškinį atsakovams F. V., Palangos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. S., M. B. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis servitutu, statybos leidimo panaikinimo ir pastato atkūrimo iki buvusios būklės, pagal atsakovo F. V. priešieškinį ieškovams A. S., V. S., I. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims S. S. ir M. B. dėl dalies žemės sklypo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo 2003-06-03 Nr. 13.6-1765 dalies dėl kelio servituto nustatymo panaikinimo ir pagal trečiojo asmens S. S. savarankišką reikalavimą dėl nuosavybės teisių pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. M. 2012-11-26 teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009. Prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-25 nutartį. Atmesti ieškovų I. S., A. S. ir V. S. ieškinį bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio A. S. vykdomą išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/00404 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad jis yra atsakovui F. V. priklausančio ūkinio pastato rekonstrukcijos–išplėtimo projekto rengėjas. Remiantis pareiškėjo parengtu projektu, 2004-03-24 Palangos miesto savivaldybė atsakovui F. V. išdavė statybos leidimą Nr. 31 ir atsakovas pradėjo pastato rekonstrukcijos darbus. 2012-10-30 pareiškėjas iš atsakovo F. V. gavo pretenziją. Joje nurodyta, kad pagal pareiškėjo parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą buvo atliekami darbai ir ūkinis pastatas buvo pradėtas rekonstruoti, tačiau Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu įpareigojo atsakovą atkurti rekonstruojamą ūkinį pastatą, esantį Jūros g. 15, Palangoje, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, nes pastato rekonstrukcija atlikta netinkamai, nesilaikant įstatymo numatytų įpareigojimų. Pastatas buvo rekonstruojamas vadovaujantis pareiškėjo parengtu projektu, už jo teisingumą ir tinkamumą atsakingas pareiškėjas. Teismui pripažinus, kad statinys rekonstruotas netinkamai, pareiškėjas, kaip rekonstrukcijos projekto autorius, turi prisiimti atsakomybę ir atlyginti atsakovui F. V. visas patirtas išlaidas, susijusias su pastato rekonstrukcija, pastato atkūrimu, į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas be pateisinamos priežasties nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-615-588/2009 nagrinėjimą. Toje byloje buvo sprendžiamas pastato rekonstrukcijos teisėtumo klausimas. Pareiškėjas neabejotinai turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, nes teismui konstatavus, kad pastatas rekonstruotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jam, kaip rekonstrukcijos rengėjui, kyla pareiga atlyginti projekto užsakovo patirtą žalą. Vadovaujantis CPK 47 str. 1 d., pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau nei šalys, nei teismas neįtraukė pareiškėjo į bylą ir jis nebuvo informuotas apie civilinės bylos nagrinėjimą ir pats negalėjo toje byloje dalyvauti. Tiek Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimu, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2010-08-25 nutartimi nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens, t. y. pastato rekonstrukcijos–išplėtimo projektą rengusio projektuotojo teisių ir pareigų, nes pripažinus pastato rekonstrukciją neteisėta pagal pareiškėjo parengtą projektą, jam, kaip architektui, kyla atsakomybė. Pareiškėjas mano, kad teismui jam suteikus galimybę būti išklausytam, pateikti įvairius įrodymus, teismas priimtų kitokį sprendimą ir konstatuotų, kad pastato rekonstrukcija atlikta teisėtai ir neturi būti reikalaujama atkurti pastatą iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 nebuvo atlikta ekspertizė, kompetentingi ekspertai nepasisakė dėl statinio rekonstrukcijos neteisėtumo, nebuvo išklausyti pareiškėjo, kaip projektavimo darbų specialisto ,argumentai ir paaiškinimai. Byloje susidarė dviprasmiška situacija – pastato rekonstrukcija pripažinta neteisėta, tačiau nepanaikintas ir pripažintas teisėtu statybos leidimas ir statinio rekonstrukcijos projektas, jais vadovaujantis buvo atliekami statybos darbai. Pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelis būdas apginti jo teises ir teisėtus interesus, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjęs, jo apskųsti pareiškėjas neturi galimybės (b. l. 3–7).

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-11-30 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad CPK 365 str. nustato, kad į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys prašymą atnaujinti procesą gali paduoti tik esant CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytiems pagrindams, t. y. kai teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 priimtas sprendimas tiesiogiai su pareiškėjo V. M. teisėmis ir interesais nėra susijęs. Atsakovo F. V. pareikšta pretenzija savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui V. M. nesukelia, pareiškėjas turi teisę su ja nesutikti, ją ginčyti. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 priimtas teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, pareiškėjas nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 (b. l. 10–11).

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti 2012-11-14 pareiškėjo V. M. pareiškimą ir atnaujinti procesą Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio A. S. vykdomą išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/00404 – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 buvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl turi būti atnaujintas procesas minėtoje civilinėje byloje. Proceso atnaujinimui CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu yra visos būtinos sąlygos. Pareiškėjas yra architektas, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 4 p. jam yra suteikta teisė būti statinio projektuotoju. Architektui kyla atsakomybė už netinkamo projekto parengimą bei pareiga atlyginti dėl tokių veiksmų padarytus nuostolius projekto užsakovui. Dėl šių priežasčių civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens, t. y. pastato rekonstrukcijos–išplėtimo projektą rengusio projektuotojo teisių ir pareigų, nes pripažinus pastato rekonstrukciją neteisėta pagal pareiškėjo parengtą projektą jam kyla atsakomybė. Civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę kitose bylose, todėl atsakovui pareiškus ieškinį teisme būtų remiamasi sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009, jame konstatuota, kad rekonstrukcija neteisėta. Pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių kitais procesinių sprendimų teisėtumo kontrolės būdais ir yra įsitikinęs, kad atnaujinus procesą ir jam į bylą pateikus papildomus įrodymus, Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 bus panaikintas, o atsakovų atlikti statybos darbai įteisinti (b. l. 15–20).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas V. M. pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, išsprendė klausimą iš esmės ir nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 neturi tiesioginės įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada.

CPK 370 str. 1 d. numatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 str. 2 d. 1, 2, 7 ir 8 p. numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Vadovaujantis minėta procesinės teisės norma, pradinėje stadijoje sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą tikrinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 str. procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne) šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 str. 2 d. 1, 2, 7 ir 8 p. numatytų pagrindų, nulemiančių atsisakymą priimti prašymą. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje proceso stadijoje nėra numatytas.

Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 str. nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 str. 1 d. numatyti pagrindai (CPK 370 str. 2 d.). CPK 370 str. 3 d. nustato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi iš paminėtų CPK 370 str. nuostatų matyti, kad iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, prašymą pateikęs asmuo gali būti įpareigotas pateikti papildomus įrodymus dėl termino nepraleidimo ir tik tada antroje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje teismas iš esmės sprendžia tiek prašymo pateikimo terminų (ne)praleidimo, tiek CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų (ne)buvimo klausimus. Pažymėtina, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, taigi, net ir konstatavus jo praleidimo faktą, jis gali būti atnaujintas CPK 78 str. nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, jau pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. stadijoje, kai klausimas iš esmės negali būti sprendžiamas, konstatavo, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, ir atsisakė priimti prašymą. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, todėl galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo (CPK 329 str. 1 d.). Dėl paminėtų aplinkybių skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį ir pareiškėjo V. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Eugenija Morkūnienė