- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- e2YT-4440-377/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- Z. A.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., V. A., Valstybės įmonė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. A., atstovaujamos advokato M. A., pareiškimą suinteresuoti asmenys D. R., V. A., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. A., mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja Z. A., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad(duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. A.. (duomenys neskelbtini) Z. A. ir A. A. sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje susilaukė trijų vaikų: D. R., S. A. ir V. A.. Po A. A. mirties atsirado paveldimas turtas – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas A. A. vardu. Šis nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokos metu, t.y. žemės sklypas įgytas 1997-11-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P77/97-0166 pagrindu, pastatai įgyti 1990-07-13 LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 200p pagrindu. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jokių paveldėjimo procedūrų atlikti jai nereikia, todėl į notarų biurą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau po A. A. mirties atsiradusį palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti priėmė tik ji, pareiškėja. Ji rūpinosi ir naudojosi visu palikėjo nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, kaip savo. Ji liko gyventi tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvena iki šiol, moka visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys byloje D. R. ir V. A. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
Suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, jog Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Z. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja Z. A. yra palikėjo A. A., mirusio(duomenys neskelbtini) sutuoktinė. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Tauragės rajono Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 251. Santuokos metu susilaukė trijų vaikų: D. R., gim. (duomenys neskelbtini) S. A., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), V. A., gim. (duomenys neskelbtini) Gyvenant santuokoje 1997-11-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P77/97-0166 pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) Minėtas nekilnojamasis turtas teisiškai registruotas A. A. vardu.
Po palikėjo A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėja rūpinosi visu palikėjo nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, kaip savo. Ji liko gyventi tuose pačiuose namuose, adresu(duomenys neskelbtini) ir gyvena iki šiol, moka visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš Tauragės rajono 2 - iojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po A. A. mirties (duomenys neskelbtini), notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po palikėjo A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė Z. A. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo A. A. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad Z. A. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl A. A. teisės paveldėti jo vardu valdyto turto.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po A. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė Z. A., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.