Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamosios J. K. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti 8 klasių išsilavinimą, pensininkė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. 99 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad J. K. buvo kaltinama tuo, kad padėjo vykdyti genocidą, o būtent, kad ji SSRS okupacijos Lietuvoje metu, būdama Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) – Lietuvos SSR VSK (KGB) Kauno m. valdybos 7-ojo poskyrio pareigūnė – seržantė, žinodama ir suvokdama šios represinės struktūros vieną iš esminių tikslų – fiziškai sunaikinti organizuoto ginkluoto Lietuvos nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, padėjo minėtos sovietų represinės struktūros padaliniui – Lietuvos SSR VSK (KGB) 4-ajai valdybai, vadovaujamai Lietuvos SSR VSK (KGB) viršininko J. O., vykdydama Lietuvos SSR VSK (KGB) vadovybės užduotį dalyvauti teisėtai veikusio organizuoto Lietuvos karinio pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai partizaninio judėjimo struktūros – Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos pirmininko ir vyriausiojo pasipriešinimo ginkluotųjų pajėgų vado pulkininko A. R., partizaniniu slapyvardžiu „V.“, ir jo žmonos B. M. suėmimo operacijoje, pagal 1956 m. spalio 11 d. šios užduoties parengimo planą, parengtą Lietuvos SSR VSK (KGB) 4-osios valdybos 2 skyriaus viršininko pavaduotojo N. D., patvirtintą Lietuvos SSR VSK (KGB) pirmininko pavaduotojo L. M. ir Lietuvos SSR VSK (KGB) 4-osios valdybos viršininko J. O., kartu su Lietuvos SSR VSK (KGB) Kauno m. valdybos 7-ojo poskyrio, vadovaujamo viršininko N. P., operatyvinių pavedimų darbuotoju I. V. nuo 1956 m. spalio 11 d. vakaro, tikslesnis laikas nenustatytas, iki 1956 m. spalio 12 d. 8.35 val. pagal minėtos operacijos planą, būdama poste Nr. 1, buvusiame (duomenys neskelbtini), apie 100 metrų atstumu nuo namo, buvusio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriame tuo metu slėpėsi A. R., partizaniniu slapyvardžiu „V.“, ir jo žmona B. M., stebėdama šį namą ir turimu siuntimo davikliu (racija) „Kazbek BK“ bei šviesos signalais perduodama informaciją apie minėtu laiku nakties metu minėtame name esančią situaciją arba iš jo išeinančius A. R. ir B. M., nurodydama jų judėjimo kryptį Lietuvos SSR VSK (KGB) surengtos operacijos baziniam postui, ir, būdama pasirengusi nepertraukiamai juos sekti, dalyvavo Lietuvos SSR VSK (KGB) operacijoje sulaikant A. R., partizaniniu slapyvardžiu „V.“, ir jo žmoną B. M., po ko A. R. 1956 m. spalio 12 d. buvo įkalintas KGB kalėjime (duomenys neskelbtini), ten pat tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vėliau tardomas ir neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo – Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. rugsėjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme, o 1957 m. lapkričio 29 d. nužudytas, t. y. fiziškai sunaikintas kaip atskiros politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai narys, šią bausmę įvykdžius ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o B. M., remiantis neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo – Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, nuteista kriminaline 8 metų laisvės atėmimo bausme bei įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai narė.

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamosios J. K. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą ir atidėta, nes ji dėl garbingo amžiaus ir blogos sveikatos būklės į teismo posėdžius atvykti negalėdavo. Kaltinamoji nuo tada visą laiką buvo gydoma tiek stacionare, tiek namuose, tačiau jos būklė, sprendžiant iš medicininių dokumentų, negerėjo. Teismo kolegijai ruošiantis spręsti klausimą dėl teismo medicininės ekspertizės skyrimo, siekiant įvertinti kaltinamosios sveikatos būklę, pareikalavus papildomų duomenų iš gydymo įstaigų, buvo gauta informacija, kad kaltinamoji J. K. (duomenys neskelbtini) mirė slaugos ligoninėje.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam. Kadangi įstatymo numatytų pagrindų ir aplinkybių toliau nagrinėti baudžiamąją bylą nėra, baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p., 235 str., 254 str. 4 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą kaltinamosios J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.