Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06513-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2011 m. liepos 14 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 189 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu;

2) 2015 m. liepos 16 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu;

3) 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL bauda;

4) 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų;

5) 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL, t. y. 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda ir 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teisumą,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas, kad 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, bei vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių eismo transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2020 m. spalio 22 d., bei būdamas 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo turiniu, o taip pat įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tyčia piktybiškai pažeidė draudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę, t. y. 2019 m. vasario 1 d., apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato policijos pareigūnų vairuojantis automobilį Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko 2019 m. vasario 19 d., apie 21 val. 29 min., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato policijos pareigūnų vairuojantis automobilį Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. tokiu būdu vengė vykdyti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Kaltinamasis M. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis prisipažįsta visiškai. Taip pat parodė, kad 2018 m., tikslaus laiko neatsimena, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, ir už tai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones du metus. Po teismo buvo išsikvietusi probacijos tarnyba, ir jam ten išaiškino viską, kas susiję su šia baudžiamojo poveikio priemone, jam probacijos darbuotojas išaiškino šios priemonės nevykdymo pasekmes, pasakė, kad jeigu vairuos toliau automobilius, bus dėl tokio elgesio pradedami ikiteisminiai tyrimai. Jis viską puikiai suprato, ką paaiškino probacijos darbuotojas, žinojo, kad jeigu vairuos vėl, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pernai metais važiavo neturėdamas teisės vairuoti, už tai buvo iškelta byla ir jis buvo nuteistas. Teismas paskyrė baudą ir vėl toliau įpareigojo nevairuoti. Šių metų vasario mėnesį M. Š. nusipirko automobilį Volvo V40, kurį norėjo išardyti dalimis ir jas parduoti. Dienos metu, gal apie 15 val. 00 min. jį draugas nuvežė iki (duomenys neskelbtini), kur buvo šis automobilis. Jis (M. Š.) neturėjo, kas parvarytų šį nupirktą automobilį, todėl pats sėdo į automobilį ir norėjo parsivaryti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugė. Tikėjosi, kad tokį trumpą atstumą važiuojant, nepapuls, tačiau kaip tyčia, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams M. Š. sakė, kad gailisi, kad važiavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tą patį mėnesį, tik neatsimena tikslios datos, jis taip pat važiavo pirkti kito automobilio, t. y. Peugeot 206, į (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) jį pavežė draugas. Ten nusipirkus automobilį, jis pats sėdo už to automobilio vairo ir važiavo iki Ukmergės. Važiuojant autostrada (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį sustabdė vakaro metu, jau buvo labai tamsu, gal buvo apie 19 val. 00 min. Pareigūnams M. Š. sakė, kad žino, jog negali vairuoti, kad uždrausta, tačiau taip susiklostė aplinkybės. Dėl šių savo dviejų poelgių, kai vairavo automobilį, kai jam tai yra uždrausta, jis buvo nuvykęs į probacijos tarnybą, kur turėjo pasiaiškinti. Probacijos tarnyboje pasakė, kad dėl tokio elgesio bus pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jis visa tai pilnai suprato. Labai gailisi dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. Š. 2018 m. spalio 3 d. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jam buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 2018 m. spalio 31 d. M. Š. atvyko į probacijos tarnybą, kur jis buvo supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, jam išsamiai paaiškintos šios priemonės nevykdymo pasekmės, kad gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, jeigu jis toliau vairuos neturėdamas teisės vairuoti. M. Š. visa tai suprato ir įsipareigojo vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Vėliau, patikrinus administracinių nusižengimų registrą, nustatyta, kad M. Š. 2018 m. lapkričio 7 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimta, dėl ko buvo iškviestas į tarnybą pasiaiškinti. Atvykęs M. Š. pasiaiškino ir neneigė, kad vairavo transporto priemonę. 2018 m. gruodžio 1 d. M. Š. vėl vairavo transporto priemonę, taip pat vairavo būdamas neblaivus. 2018 m. gruodžio 6 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo M. Š. atžvilgiu. Turimomis žiniomis, 2019 m. sausio 31 d. M. Š. buvo nuteistas ir jam buvo paskirta bauda. 2019 m. vasario 11 d. buvo vėl gauta informacija, kad M. Š. 2019 m. vasario 1 d. vėl vairavo transporto priemonę tam neturėdamas teisės. Dėl tokio M. Š. elgesio vėl kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą, kad M. Š. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį. Netrukus, t. y. 2019 m. vasario 19 d., M. Š. vėl vairavo neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko jis buvo iškviestas į probacijos tarnybą. 2019 m. vasario 22 d. atvykęs M. Š. prisipažino, kad ir vėl, t. y. 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 19 d., vairavo automobilį. M. Š. piktybiškai vengia atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl dar kartą buvo išsiųstas raštas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (b. l. 22, 23).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. vasario 11 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialisto V. K. raštas, kuriame nurodoma, kad M. Š. vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. kad M. Š. 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, jam (M. Š.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Tačiau 2018 m. lapkričio 7 d., 2018 m. gruodžio 1 d. ir 2019 m. vasario 1 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 3-5).

Iš 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašto Nr. U5-148 nustatyta, kad M. Š., būdamas supažindintas su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone, ir įsipareigojęs ją vykdyti be pažeidimų, vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, kadangi M. Š. 2019 m. vasario 1 d. vairavo transporto priemonę (b. l. 11).

Iš 2018 m. spalio 31 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plano Nr. U10-200 nustatyta, kad M. Š. buvo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergėje pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo turiniu, o taip pat įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 17-20).

Iš 2019 m. vasario 1 d. M. Š. paaiškinimo nustatyta, kad M. Š. patvirtino, kad 2019 m. vasario 1 d., apie 15 val. 50 min., vairavo automobilį neturėdamas tam teisės (b. l. 16).

Iš 2019 m. vasario 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašto Nr. U5-205 nustatyta, kad M. Š., būdamas supažindintas su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone, ir įsipareigojęs ją vykdyti be pažeidimų, vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, kadangi M. Š. 2019 m. vasario 19 d. vairavo transporto priemonę (b. l. 29).

Iš 2019 m. vasario 21 d. M. Š. paaiškinimo nustatyta, kad M. Š. patvirtino, jog 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 19 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės (b. l. 30).

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. Š., probacijos tarnybos buvo supažindintas su probacijos sąlygomis ir įsipareigojęs laikytis baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygų ir žinodamas, kad jam teismo 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, vengė ją vykdyti, tai yra 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 19 d. vairavo transporto priemones. M. Š. kaltę, padarius BK 243 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 40-41), liudytojo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 22-23), Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštai (b. l. 11, 29). M. Š. paaiškinimai (b. l. 16, 30), įsiteisėjęs administracinio nusižengimo nutarimas (b. l. 31), kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį, kad M. Š. parodė, jog jis suprato, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis ne kartą per nurodytą laikotarpį vairavo transporto priemones, kadangi šiaip jam reikėjo važiuoti (b. l. 40), kas rodo, jog jo padaryta veika nebuvo vienkartinio pobūdžio veiksmas. Todėl M. Š. veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. Š. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme ir prašydamas leisti baudą sumokėti per pusantrų metų terminą (b. l. 87, 89).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę M. Š. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas baudžiamasis nusižengimas, kuris padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Š. – nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis (b. l. 77), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 78), teistas, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 45-48), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 66-76). Byloje nėra duomenų, kad M. Š. būtų įtrauktas į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, M. Š. skirtina bauda visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 MGL bauda. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skirtina bauda visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei automobilio konfiskavimas bausmių bendrinime nedalyvauja ir kaltinamasis įpareigotinas vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti M. Š. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 15 MGL, t. y. 750,00 (septynių šimtų penkiasdešimt) eurų, baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, M. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 10 MGL, t. y. 500,00 (penkių šimtų) eurų, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 60 MGL baudą, subendrintą bausmę M. Š. paskirti – 70 MGL, tai yra 3500,00 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos 70 MGL dydžio baudos pridėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, subendrintą galutinę bausmę M. Š. paskirti – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui ir 70 MGL, tai yra 3500,00 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų, dydžio baudą.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įpareigoti M. Š. atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei automobilio BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės nuosavybėn.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.