Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – ir įstaiga) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas įstaigos skundas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – institucija) 2017-07-04 nutarimo, kuriuo Z. R. administracinio nusižengimo byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. R. 2017-05-05 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VIKKTANP-98375989-17 dėl to, kad jis 2017-03-24, apie 7.47 val., Klaipėdos r., Priekulės stotelėje, vairuodamas specialiojo reiso autobusą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kontrolieriams kontrolės metu nepateikė specialios keleivių grupės vežimo sutarties, vežėjo ir vežimo paslaugos užsakovo suderinto eismo tvarkaraščio ar kitų keleivių vežimo metu reikiamų turėti dokumentų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 21 p. ir padarė ANK 448 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas 2017-07-04 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė nesant administracinio nusižengimo požymių. Nurodė, kad su inkriminuojamu pažeidimu Z. R. nesutiko, teigė, kad pateikė visus prašomus dokumentus, tik nepateikė licencijos kortelės, kadangi jos popierine forma neišduodamos ir galima pažiūrėti duomenų bazėje. Be to, 2017-03-24 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patikrinimo aktas Nr. 70/2017 surašytas Z. R. nedalyvaujant ir ne įvykio vietoje, tiesiogiai kontrolę vykdęs lauko kontrolierius M. G. į bylos nagrinėjimą neatvyko, kadangi įstaigoje nebedirba ir yra išvykęs į užsienį, liudytojas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ viršininko pavaduotojas R. P. kategoriškai patvirtinti, kokie dokumentai M. G. buvo reikalaujami iš Z. R., pasakyti negalėjo, tik praeidamas pro šalį girdėjo pokalbį, jog Z. R. neturi kažkokių dokumentų, liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas P. P., gavęs skambutį iš Z. R., atvyko į vietą per kelias minutes, kadangi netoli buvo, ir patvirtino, kad iš vairuotojo buvo reikalaujama tik licencijos kortelės (popierinės), o visus kitus dokumentus turėjo. Prie bylos pateikti dešimties žmonių, vykusių tą dieną autobusu, paaiškinimai apie tai, kad kontrolierius iš vairuotojo vežimo sutarties ir suderinto eismo tvarkaraščio neprašė, paprašytus dokumentus vairuotojas pateikė, tik ginčijosi dėl licencijos kortelės. Nutarimu konstatuota, jog kontrolierius reikalingų dokumentų nepareikalavo. Šį nutarimą įstaiga apskundė apylinkės teismui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi įstaigos skundo netenkino. Nutartis motyvuojama tuo, kad šiuo atveju iš surinktos medžiagos nustatyta, jog galima daryti tik prielaidą, kad Z. R. padarė jam inkriminuojamą veiką, tačiau prielaidomis kaltinimo grįsti negalima ir visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog administracinė teisena Z. R. negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2017-07-04 skundžiamas nutarimas yra teisėtas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažįstant Z. R. padarius pažeidimą, numatytą ANK 448 str. 2 d., ir taikyti joje numatytą sankciją. Nurodo, kad institucija, priėmusi nutarimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad jeigu vairuotojas prašomų dokumentų nepateikė, tai reiškia, kad kontrolierius nereikalavo jam pateikti privalomų dokumentų. Pažymi, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius (lauko) M. G. kontrolės srityje dirbo ne vienerius metus ir buvo tikrinęs ne vieną specialiuosius reisus vykdančią transporto priemonę, buvo kvalifikuotas ir savo darbą itin išmanantis darbuotojas. Todėl teigia, jog tiek kaip liudytojai apklausti keleiviai, tiek pats vairuotojas Z. R. teismui nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdami, kad M. G. nepaprašė vairuotojo pateikti visų dokumentų, kuriuos jis privalo pateikti specialiojo reiso darbo metu. M. G. kontrolės vykdymo metu vairuotojo prašė pateikti specialiosios keleivių vežimo grupės sutartį, vežėjo ir paslaugos užsakovo suderintą eismo tvarkaraštį. Z. R. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, privalomojo transporto priemonės draudimo sutarties liudijimą bei vairuotojo pažymėjimą. Šį faktą gali paliudyti kontrolės metu kartu patikrinimą vykdęs R. P.. Z. R. M. G. paaiškino, kad turimus dokumentus pateikė, o visi kiti dokumentai yra pas viršininką kontoroje. Kartu tikrinant dalyvavęs R. P. pakartotinai paklausė Z. R., ar neturi jokių kitų dokumentų, privalomų turėti kontrolės metu, važiuojant specialiuoju reisu. Z. R. R. P. pakartotinai nurodė, kad viską, ką turi, pateikė, o visus kitus dokumentus turi viršininkas kontoroje. Tuomet M. G. pradėjo užrašinėti visus duomenis, reikalingus patikrinimo aktui surašyti, o R. P. nuėjo tikrinti tuo metu atvykusio kito autobuso. Pažymėtina, kad M. G. darbo pobūdis nurodo jo tiesioginių funkcijų atlikimą, t. y. atlikti keleivių vežimo keleivinėmis kelių transporto priemonėmis keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų patikrą, todėl mano, jog ginčyti faktą, kad jis paprašė tik dalies būtinų pateikti dokumentų, yra nelogiška ir abejotina. Dokumentų nepateikimo faktą posėdžio metu paliudijo R. P., o M. G. šį faktą užfiksavo patikrinimo akte. Akivaizdu, kad Z. R. pakeitė parodymus bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad kontrolės metu pateikė visus dokumentus, tokiu būdu siekdamas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Atkreipia dėmesį į tai, jog vairuotojo pareiga yra turėti ir žinoti visus keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus, įskaitant ir prašomą kontrolierių pateikti specialiosios keleivių vežimo grupės sutartį, vežėjo ir paslaugos užsakovo suderintą eismo tvarkaraštį. Apylinkės teismo nutartyje pažymėta, jog teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai. Liudytoja M. S. paaiškino, kad 2017-03-24 važiavo iš ryto į darbą, įlipo į autobusą. Atėjo du vyrai, paprašė vairuotojo licencijos, kažko pasiginčijo. Nurodė, kad vairuotojo paprašė licencijos, vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumentų, jokios sutarties neprašė. Su vairuotoju Z. R. į darbą vyksta dažnai, apie penkerius metus. Liudytoja V. G. paaiškino, kad įvykis buvo kovo mėnesį. Kontrolieriai vairuotojo prašė vairuotojo pažymėjimo, licencijos, techninio paso. Liudytojas P. P. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas, kurio įmonėje dirba Z. R.. Įvykis buvo 2017-03-24. Jam paskambino Z. R., jis paaiškino, kad buvo sustabdę kontrolieriai ir prašė licencijos. Nuvažiavo į įvykio vietą, kurioje buvo trys kontrolieriai, pakalbėjo su jais ir R. P. paaiškino, kad nereikia klaidinti vairuotojų, nes popierinės licencijos yra neišduodamos. Jokios kitos kalbos nebuvo, tik dėl licencijos kortelės.

Įstaiga atkreipia dėmesį į tai, jog apklaustoji liudytoja M. S. aiškiai išdėsto neva kontrolierių prašytų pateikti patikrai dokumentų pavadinimus, bet aiškindama, dėl ko galbūt ginčijosi Z. R. su M. G., nurodo, kad „kažko pasiginčijo“, tai įrodo, jog įvykio vietoje liudytojos buvimo vieta buvo nepakankama, kad galėtų tinkamai ir aiškiai girdėti kontrolieriaus ir vairuotojo pokalbį, tai patvirtina ir pats M. G., kuris nurodė, jog dokumentų reikalavo prie atidarytų autobuso durų, lauko pusėje, o keleiviai buvo gerokai toliau nuo vairuotojo, todėl aiškiai girdėti pokalbio turinį nebuvo įmanoma. Liudytojas P. P. nurodo, kad į įvykio vietą vyko tik paaiškinti, kokia forma turi būti pateikiama licencija, tačiau, įstaigos manymu, toks akcininko visuomeniškas noras padėti kontrolieriams ir jiems asmeniškai paaiškinti licencijos išdavimo ir pateikimo tvarką yra neįtikinamas, labiau norėta nuslėpti svarbias faktines aplinkybes, nes pirminiame Z. R. paaiškinime dėl trūkstamų dokumentų buvo nurodyta, jog trūkstamus dokumentus turi viršininkas kontoroje. Be to, teismo posėdžio metu Z. R. paaiškino, kad yra vairuotojas, vežė žmones ir Priekulėje jį sustabdė kontrolierius, paprašė licencijos. Jis paskambino vadovui P. P., kuris paaiškino, kad popierinės licencijos neišduodamos, nes yra duomenų bazėje. Kontrolierius jokių dokumentų iš jo neprašė, be to, jis visus juos vežiojasi, jeigu būtų prašęs, būtų pateikęs. Pažymi, kad Z. R. turi ne vienerių metų vairuotojo patirtį, todėl su kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimais pateikti būtinus dokumentus yra aiškiai susipažinęs, todėl teigti, kad visus juos vežiojasi ir jeigu kontrolę vykdantis pareigūnas būtų prašęs, būtų pateikęs, nėra logiška ir tai neatitinka tikrovės, todėl mano, kad dėl gresiančios administracinės atsakomybės siekiama suklaidinti teismą. Be to, apklausti liudytojai nuolat naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini) “ teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis ir yra pažįstami su vairuotoju Z. R., o UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas P. P. yra Z. R. vairuojamo autobuso savininkas, todėl mano, kad suinteresuotų liudytojų parodymai yra galbūt iš anksto suderinti, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. yra įtvirtinta teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas faktines bylos aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą. ANK 448 str. 2 d. pagrindu asmeniui kyla administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleivinėmis kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus. Dėl to mano, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį, nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertino surinktus įrodymus bei reikšmingas bylai aplinkybes, dėl to buvo priimta nepagrįsta nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Visų pirma pastebėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė ABTĮ 80 str., kuriame įtvirtinta teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, administracinio nusižengimo bylas nagrinėja vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normomis, kadangi ABTĮ taikomas administracines bylas nagrinėjant specializuotuose teismuose, t. y. administraciniuose teismuose, o ANK – bendrosios kompetencijos teismuose, t. y. miesto (rajono) apylinkės teismuose bei apygardos teismuose nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, kaip ir šiuo atveju.

ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 str. 4 d. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 448 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleivinėmis kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, ar buvo vežami keleiviai ir nebuvo turimi (ar buvo turimi negaliojantys) keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai, tačiau ir tai, jog buvo apskritai tikrinamas šių dokumentų turėjimas, t. y. jog buvo prašoma šiuos dokumentus pateikti. Tiek nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo priėmusi Institucija, tiek ir nutartimi skundą dėl minėto nutarimo atmetęs apylinkės teismas konstatavo, jog surinktoje bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, jog iš Z. R. buvo prašoma pateikti ir jis nepateikė kokių nors keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad Z. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 448 str. 2 d., todėl administracinė teisena jam nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. R. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 448 str. 2 d., administracinio nusižengimo protokole ir 2017-03-24 patikrinimo akte įrodinėjama išimtinai patikrinimą vykdžiusio kontrolieriaus M. G. patikrinimo akte nurodomomis aplinkybėmis ir patikrinimą vykdžiusio liudytojo R. P. parodymais, jog patikrinimo metu M. G. prašė daugiau dokumentų, negu jų pateikė Z. R., tačiau tokia šių asmenų pozicija nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikiamos versijos ir neišsklaido visų dėl jo kaltės egzistuojančių abejonių, kurias, be kita ko, didina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Iš byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. R. 2017-04-24 paaiškinimo administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai įstaigai matyti, jog patikrinimo metu jo kontrolieriai prašė pateikti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, transporto priemonės techninės apžiūros pažymėjimą, vairuotojo pažymėjimą ir licencijos kortelę. Visus prašomus dokumentus pateikė, vežimo sutarties ir vežėjo bei vežimo paslaugos užsakovo suderinto eismo tvarkaraščio kontrolieriai neprašė, tai gali patvirtinti kartu specialiuoju reisu važiavę keleiviai (b. l. 14). Iš byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. R. 2017-05-30 paaiškinimo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai institucijai matyti, jog jis nurodė, kad jį sustabdęs M. G. reikalavo pateikti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, transporto priemonės techninės apžiūros taloną, vairuotojo pažymėjimą ir licencijos kortelę. Visus prašytus dokumentus Z. R. nurodo pateikęs, tik popierinės licencijos kortelės nepateikė, nes Valstybinė kelių transporto inspekcija (toliau – VKTI) popierinės licencijos nebeišduoda. Šias aplinkybes gali patvirtinti kartu specialiuoju reisu važiavę keleiviai, taip pat kontrolės metu atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas P. P., kuris yra autobuso savininkas (b. l. 22). Teismo posėdžio metu Z. R. paaiškino, kad yra vairuotojas, veža žmones, Priekulėje jį sustabdė kontrolierius ir paprašė licencijos, kad jie gali vežti žmones. Jis paskambino vadovui P. P., kuris paaiškino, kad popierinės licencijos neišduodamos, nes yra duomenų bazėje. Po kelių minučių vadovas atvažiavo ir pradėjo kalbėti su M. G.. Kontrolierius jokių kitų dokumentų (sutarties) iš jo neprašė, jis visus šiuos dokumentus su savimi vežiojasi, jeigu kontrolierius būtų prašęs, jis būtų pateikęs.

Iš byloje esančio 2017-05-30 P. P. paaiškinimo matyti, jog jis patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą jis turėjo aiškinti kontrolieriams, kad jau kuris laikas popierinių licencijos kortelių VKTI neišduoda, per visą pokalbį net nebuvo užsiminta apie keleivių vežimo, vežėjo ir vežimo paslaugos užsakovo sutartį ar suderintą eismo tvarkaraštį (b. l. 23). Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kai nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas, šioje įmonėje dirba Z. R.. Įvykis buvo 2017-03-24. Jam paskambino Z. R., kuris paaiškino, kad buvo sustabdę kontrolieriai ir prašė licencijos. Nuvažiavo į įvykio vietą, kurioje buvo trys kontrolieriai, pakalbėjo su jais, su R. P., paaiškino, kad nereikia klaidinti vairuotojų, nes popierinės licencijos yra neišduodamos. Jokios kitos kalbos nebuvo, tik dėl licencijos kortelės, kitų dokumentų reikalaujama nebuvo. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog anksčiau aptartus nuoseklius vairuotojo ir įmonės akcininko parodymus patvirtina ir byloje esantys įvykio dieną autobusu važiavusių liudytojų (10 liudytojų) raštiški 2017-06-11 paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad patikrinimo metu Z. R. kontrolierius prašė pateikti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, transporto priemonės techninės apžiūros kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir licencijos kortelę. Visus prašomus dokumentus Z. R. pateikė, diskusijos vyko tik dėl licencijos kortelės. Kontrolieriai neprašė Z. R. pateikti keleivių vežimo sutarties, vežimo ir vežimo paslaugos užsakovo suderinto eismo tvarkaraščio (b. l. 32–41). Dvi iš šiuos paaiškinimus surašiusių liudytojų buvo apklaustos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytoja M. S. paaiškino, kad 2017-03-24 važiavo iš ryto į darbą, įlipo į autobusą. Atėjo du vyrai, paprašė vairuotojo licencijos, kažko pasiginčijo. Nurodė, kad vairuotojo paprašė licencijos, vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumentų, jokios sutarties neprašė. Su vairuotoju Z. R. į darbą vyksta dažnai, apie penkerius metus. Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. paaiškino, kad įvykis buvo kovo mėnesį. Kontrolieriai vairuotojo prašė vairuotojo pažymėjimo, licencijos, techninio paso.

Taigi byloje yra pakankamai duomenų, rodančių, kad Z. R. iš tiesų galėjo pateikti visus dokumentus, kurių jo reikalavo kontrolieriai, o ginčas galėjo kilti tik dėl licencijos kortelės, kurios Z. R. neturėjo dėl to, kad ji popierinė nėra išduodama. Pažymėtina, jog byloje ši pažeidėją teisinanti versija yra neigiama išimtinai patikrinimą vykdžiusio kontrolieriaus M. G. patikrinimo akte nurodomomis aplinkybėmis ir patikrinimą vykdžiusio liudytojo R. P. parodymais, jog patikrinimo metu M. G. prašė daugiau dokumentų, negu jų pateikė Z. R., tačiau, apygardos teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka išsklaidyti abejones dėl ANK 448 str. 2 d. įtvirtinto pažeidimo padarymo. Visų pirma pastebėtina, jog kontrolierius M. G., kuris surašė 2017-03-24 patikrinimo aktą Nr. 70/2017, nurodydamas, jog vairuotojas nepateikė licencijos kortelės, taip pat specialios keleivių vežimo sutarties, vežėjo ir vežimo paslaugos užsakovo suderinto eismo tvarkaraščio, darbo santykius patvirtinančio dokumento, asmens arba jo įgalioto asmens parašu patvirtinto laisvos formos dokumento, patvirtinančio, kad vežami savo darbuotojai, svečiai ar kiti su asmeniu susiję asmenys, nebuvo apklaustas nei nutarimą nutraukti administracinės bylos teiseną priėmusios institucijos pareigūnų, nei pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, jog būtent šio pareigūno patikrinimo akto pagrindu Z. R. 2017-05-05 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VIKKTANP-98375989-17 dėl padaryto Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 21 str. ir ANK 448 str. 2 d. pažeidimo. Iš bylos duomenų matyti, jog tiesiogiai kontrolę vykdęs lauko kontrolierius M. G. į bylos nagrinėjimą neatvyko, kadangi įstaigoje nebedirba ir yra išvykęs į užsienį. Be to, patikrinimo akte ir administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog pažeidimo padarymo faktą liudija kita kontrolierė V. S., tačiau ji administracinio nusižengimo protokolą surašiusioje įstaigoje nebedirba. Akivaizdu, jog šių dviejų patikrinime dalyvavusių asmenų parodymai šiuo atveju galėtų išsklaidyti abejones dėl Z. R. pateiktos įvykių versijos, jog jis pateikė visus dokumentus, kurių iš jo buvo prašoma, tik nepateikė vežimo licencijos, kuri popierinė ir nebeišduodama, tačiau administracinio nusižengimo protokolą surašiusi įstaiga tinkamo šių liudytojų parodymų užfiksavimo neužtikrino.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios įstaigos darbuotojas, patikrinimo metu buvęs vietoje, liudytojas R. P. paaiškino, kad Priekulės stotelėje buvo atliekamas tikslinis patikrinimas, tikrino visus autobusus. Kartu buvo kontrolierius M.. G. ir V. S.. Atvažiavo du autobusai, ėjo tikrinti du kontrolieriai. Jis su V. S. ėjo tikrinti kito autobuso. Priėjus prie autobuso, kurį vairavo Z. R., M. G. stovėjo šalia, M. G. pasakė, kad vairuotojas neturi sutarties ir tvarkaraščio. Paklausus vairuotojo, ar daugiau neturi dokumentų, pastarasis atsakė, kad dokumentai yra pas vadovą biure. M. G. rankose buvo techninis pasas, vairuotojo pažymėjimas. Paaiškino, kad jo parašo nėra niekur, nes jis paties patikrinimo neatliko, tik stebėjo, kaip atliekami patikrinimai. Paaiškino, kad ant patikrinimo akto nėra vairuotojo parašo, nes aktą surašyti trunka apie 20 minučių, patikrinimo aktai surašomi vairuotojui leidus važiuoti, nes jeigu rašytų esant vairuotojui, gali būti sutrikdytas ir kitų įstaigų darbas. Iš šių liudytojo parodymų matyti, jog jis pats Z. R. netikrino, įvykio vietoje tai ateidavo, tai nueidavo nuo tikrinamo autobuso, todėl visų aplinkybių nurodyti negali. Kita vertus, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. P. pažymėjo, kad V. S. galėtų paliudyti tik autobuso stabdymo faktą, nes nustatant Z. R. pažeidimo padarymo aplinkybes ji nedalyvavo, kadangi tuo metu tikrino kitą autobusą, o ši aplinkybė atskleidžia, jog patikrinimo akte (b. l. 8) kaip nusižengimo faktą liudijantis asmuo įvardyta V. S. šio pažeidimo fakto iš tiesų net negalėtų paliudyti, nes tuo metu tikrino kitą keleivinę transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog minimame patikrinimo akte kontrolierius M. G. nurodė, jog pažeistas ne tik Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 21 p., kuris pažeidėjui inkriminuotas administracinio nusižengimo protokole, tačiau ir Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 22.1 p. ir 22.3 p. pažeidimai (atitinkamai numatantys, jog vairuotojas turi turėti darbo santykius patvirtinantį dokumentą ir asmens (juridinio asmens vadovo) arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintą laisvos formos dokumentą, patvirtinantį, kad vežami savo darbuotojai, svečiai ar kiti su asmeniu susiję asmenys), kurie administracinio nusižengimo protokole Z. R. net nebuvo inkriminuoti. Ši aplinkybė kartu su aplinkybe, jog kaip nusižengimo faktą liudijantis asmuo patikrinimo akte įvardyta V. S. pažeidimo net nematė, įvertinant tai, jog šį aktą surašęs asmuo nebuvo apklaustas nei bylą nagrinėjusioje institucijoje, nei pirmosios instancijos teisme, kelia pagrįstų abejonių, ar 2017-03-24 patikrinimo akte Nr. R 70/2017 pateiktos tikslios aplinkybės.

Apeliaciniame skunde pažeidimą nustačiusi ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi įstaiga akcentuoja, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius M. G. kontrolės srityje dirbo ne vienerius metus ir buvo tikrinęs ne vieną specialųjį reisą vykdančią transporto priemonę, buvo kvalifikuotas ir savo darbą itin išmanantis darbuotojas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, vien patikrinimo aktą surašiusio šiuo metu įstaigoje nebedirbančio asmens charakteristika, kad jis praeityje tinkamai atlikdavo savo pareigas, neleidžia preziumuoti, jog ir 2017-03-24 patikrinimo metu jis tinkamai atliko savo pareigas ir pareikalavo visų reikiamų dokumentų. Šią abejonę didina anksčiau aptarti nustatyti patikrinimo akto netikslumai ir tai, jog šis kontrolierius nebuvo nė karto apklaustas, šiuo metu įstaigoje nebedirba. Kita vertus, administracinio nusižengimo protokolą surašiusi įstaiga apeliaciniame skunde nurodo, kad Z. R. turi ne vienerių metų vairuotojo patirtį, todėl su kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimais pateikti būtinus dokumentus yra aiškiai susipažinęs, todėl teigti, kad visus juos vežiojasi ir jeigu kontrolę vykdantis pareigūnas būtų prašęs, būtų pateikęs, nėra logiška ir tai neatitinka tikrovės. Apygardos teismo vertinimu, įstaiga, teigdama, jog M. G. dėl savo ilgamečio darbo tikrai turėjo paprašyti visų dokumentų, kartu nurodydama, kad dėl savo ne vienerių metų vairuotojo patirties Z. R. turėjo pateikti visus duomenis, pati daro niekuo nepagrįstą išvadą, jog būtent Z. R. versija yra nelogiška. Akivaizdu, jog įstaiga nepagrįstai kontrolieriaus turima kompetencija grindžia savo versiją, jog jis negalėjo pamiršti paprašyti visų dokumentų, tačiau kartu nelogiška laikydama versiją, jog ir Z. R., turėdamas ilgametę vairuotojo patirtį, visus dokumentus būtų pateikęs, jei jų būtų buvę paprašyta. Akivaizdu, jog šiuo atveju klaidą padarė arba patyręs kontrolierius, arba patyręs vairuotojas, tačiau sprendžiant dėl vairuotojo administracinės atsakomybės, jo kaltės klausimas privalo nekelti abejonių, o jo kaltė negali būti grindžiama įstaigos daromomis prielaidomis, jog kontrolierius M. G. dėl turimos kompetencijos tiesiog negalėjo suklysti ir patikrinimo metu nepaprašyti visų dokumentų.

Apeliaciniame skunde kvestionuojami ir gynybos versiją palaikančių liudytojų parodymai, nurodant, kad apklausti liudytojai nuolat naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini) “ teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis ir yra pažįstami su vairuotoju Z. R., o UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas P. P. yra Z. R. vairuojamo autobuso savininkas. Apygardos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Z. R., dirbdamas autobuso vairuotoju vienoje įmonėje, nuolat veža kitos įmonės darbuotojus į darbą, nenustačius jokių kitų šių asmenų ryšių, neleidžia daryti išvados, jog jo vežami kitos įmonės darbuotojai būtų suinteresuoti duoti melagingus Z. R. palankius parodymus ir stengdamiesi padėti jam išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, rizikuotų užsitraukti atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apklaustoji liudytoja M. S. paklausta, dėl ko galbūt ginčijosi Z. R. su M. G., nurodė, kad „kažko pasiginčijo“, ir tai įrodo, jog įvykio vietoje buvusios liudytojos buvimo vieta buvo nepakankama, kad ji galėtų tinkamai ir aiškiai girdėti kontrolieriaus ir vairuotojo pokalbį, tačiau pažymėtina, jog skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pati liudytoja nurodė, jog ji sėdėjo prie pat vairuotojo, todėl jei, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, M. G. dokumentų reikalavo prie atidarytų autobuso durų, lauko pusėje, tai jis turėjo kalbėti pakankamai garsiai, kad jį išgirstų ir šalia vairuotojo sėdėję keleiviai. Kita vertus, jei šalia sėdėję keleiviai negirdėjo prie keleivių pusės durų lauke stovinčio kontrolieriaus reikalavimų, jų galėjo negirdėti ir autobuso vairuotojas. Taigi, nors liudytojos nenurodė viso kontrolieriaus ir vairuotojo pokalbio, aplinkybė, jog sėdėdamos šalia jos nenugirdo, kad iš vairuotojo būtų reikalauta vežimo sutarties ir suderinto eismo grafiko kelia abejonę, ar šių dokumentų apskirtai buvo reikalauta.

Analizuojant apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų parodymų pažymėtina, kad nėra abejones, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininko P. P. parodymai dėl jo akivaizdaus suinteresuotumo dėl jo įmonėje dirbančio darbuotojo administracinės atsakomybės turi būti ir yra vertinami itin rezervuotai ir jais remiamasi tik tiek, kiek jie sutampa ir kiek juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Šiuo atveju tiek autobusu keliavusios keleivės, tiek ir pats Z. R. patvirtino P. P. nurodytą aplinkybę, jog konfliktas kilo dėl vežimo licencijos kortelės nepateikimo, nors šios licencijos kortelės išdavimas gali būti patikrinamas elektroniniu būdu. Be to, šią P. P. nurodytą aplinkybę iš dalies patvirtina ir pažeidimo padarymo akte M. G. nurodoma aplinkybė, kad vairuotojo buvo prašoma pateikti licencijos kortelę, tačiau jis jos nepateikė, dėl to buvo tikrinta „Vektros“ duomenų bazėje ir nustatyta, jog licencija transporto priemonei yra išduota (b. l. 8). Šiame kontekste pažymėtina, jog byloje visi neva Z. R. neturėti dokumentai yra pateikti, iš juose esančių datų matyti, jog jie buvo sudaryti prieš 2017-03-24 patikrinimą. Be to, byloje nėra nustatyta jokio Z. R. ar jo darbdavio P. P. ekonominio suinteresuotumo šių dokumentų su savimi nesivežioti ir jų nepateikti tikrinantiems kontrolieriams. Jokio pagrįsto motyvo, kuriam esant administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebūtų norėjęs pateikti dokumentų apie ilgą laiko tarpą kasdien vykdomą darbuotojų vežimą į jų darbovietę, nepateikė ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi įstaiga. Išvardytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog Z. R. su savimi neturėjo visų reikalingų dokumentų ir jų nepateikė, nors ir buvo prašomas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi įstaiga, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai įstaigai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007). Nagrinėjamu atveju autobuso patikrinimo eiga techninėmis garso ir/ar vaizdo įrašymo priemonėmis nebuvo fiksuota, patikrinimo aktas surašytas ne patikrinimo vietoje ir nedalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, įvykio vietoje nepaimti nei šio asmens, nei įvykio liudytojų paaiškinimai, galintys patvirtinti institucijos įrodinėjamas aplinkybes. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai įstaigai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad Z. R. 2017-03-24, apie 7.47 val., Klaipėdos r., Priekulės stotelėje, vairuodamas specialiojo reiso autobusą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kontrolieriams kontrolės metu nepateikė specialios keleivių grupės vežimo sutarties, vežėjo ir vežimo paslaugos užsakovo suderinto eismo tvarkaraščio ar kitų keleivių vežimo metu reikiamų turėti dokumentų, tuo pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 21 p. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog Z. R. su savimi neturėjo visų specialaus reiso metu ekipažui privalomų turėti dokumentų, jog šių dokumentų Z. R. buvo prašomas, tačiau sąmoningai jų kontrolieriui nepateikė, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant Z. R. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priimtas teisingas procesinis sprendimas, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.