- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-778-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00093-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- T. Č.
- Ieškovas
- V. Č.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui T. Č. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme priimtas ieškovės V. Č. ieškinys atsakovui T. Č., kuriuo prašoma: nustatyti nepilnamečių vaikų E. Č., G. Č. gyvenamąją vietą su ieškove V. Č.; priteisti iš atsakovo T. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Č., G. Č. po 450 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukteriai nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti ieškovei V. Č. iš atsakovo T. Č. 1 026 Eur šalių nepilnamečių dukterų E. Č., G. Č. išlaikymo įsiskolinimą; šalių nepilnamečių dukterų E. Č., G. Č. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę V. Č..
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnamečių dukterų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnametėms dukterims 450 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienai dukteriai nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, gyvendamas skyrium, nutraukė išlaikymo šalių nepilnametėms dukterims teikimą, be to, atsakovas gauna ir dukterims skiriamas išmokas, tačiau vaikams pinigų nemoka.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
4. Išvadą duodanti institucija nepateikė išvados dėl nepilnamečių vaikų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su jų motina V. Č. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukteriai nuo 2025 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Įpareigojo ieškovę vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
6. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų asmeninius neturtinius interesus, įvertinus vaikų amžių bei jų prisirišimą prie artimos, įprastos aplinkos, siekiant nesutrikdyti vaikų poilsio, maitinimo režimo bei psichologinio stabilumo, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
7. Teismas ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti laikiną materialinį nepilnamečių vaikų išlaikymą laikė pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gali gauti pakankamas pajamas. Atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas oficialias darbines pajamas (apie 6000 Eur/mėn. bruto) ir į minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydį (777 Eur), teismas ieškovės prašomą priteisti laikiną išlaikymo dydį po 450 Eur kiekvienam vaikui laikė pagrįstu ir užtikrinančiu minimalius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Nurodė, kad ieškovė negauna iš valstybės vaikams mokamų mėnesinių „vaiko pinigų“, o juos gauna atsakovas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas T. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties dalį dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties dalį dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo, nustatant, kad išlaikymas priteisiamas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismui pilnai tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės buvo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo.
8.2. Teismas ieškovės prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. Ieškovės prašymas turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant vaikų tėvams, patiems nepilnamečiams vaikams, dėl kurių gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas klausimas, ir pavedant Vaiko teisių apsaugos tarnybai įvertinti ieškovės prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, formaliai išsprendė nepagrįstą ir neteisėtą ieškovės prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. nesant pagrindo nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
8.3. Teismo nustatyta laikinojo išlaikymo suma – po 450 Eur kiekvienai dukrai, iš viso 900 Eur neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovas sutinka mokėti kiekvienos dukros išlaikymui po 350 Eur, iš viso 700 Eur. Ieškovės nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai (780 Eur) yra neteisingi - dirbtinai padidinti. Net laikant, kad kiekvienos dukros poreikiai per mėnesį siekia ieškovės neteisingai nurodytą sumą, iš šios sumos atėmus vaiko išmoką (122,50 Eur), kiekvienam vaikui teiktina išlaikymo suma yra 328,7 Eur (780 Eur - 122,50 Eur = 657,50 Eur/2). Teismas neįvertino, kad atsakovas iš savo gaunamo atlyginimo vienas pilnai apmoka visus butų, kuriuose gyvena ieškovė ir vaikai, mokesčius (aprūpina vaikus gyvenamuoju būstu), apmoka buto (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius, apmoka bendro nekilnojamojo turto mokesčius, moka už ieškovės Apple iPhone 15 po 28,58 Eur kas mėnesį, moka už vaikų mobilių telefonų abonentus po 8 Eur kas mėnesį, moka bendriems kreditoriams įmokas (Luminor kreditas po 332 Eur kas mėnesį, automobilio lizingas/paskola po 370 Eur per mėnesį); moka 66,83 Eur kasko draudimą už automobilį; dukrai E. sukūrė Revolut junior kortelę ir ten nuolatos pervedinėja pinigus, kad dukra galėtų mokykloje pavalgyti pietus bei turėtų pinigų įvairioms išlaidoms; apmoka už dukrų būrelius (už E. šokius po 40 Eur, už G. 25 Eur būrelį kas mėnesį), o taip pat bendrauja su dukromis ir patiria išlaidų (čiuožimas ant ledo, lankymas kavinėse, kino teatre, vandens parke, prekių, daiktų vaikams pirkimas).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų viseto. Atsakovui palikus šeimą ir apsigyvenus su kita moterimi, šalys nuo 2024 m. rugsėjo 28 d. gyvena skyriumi. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalių dukros liko gyventi su ieškove. Atsakovas nuo 2024 m. gruodžio 1 d. nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti šalių nepilnametes dukras, visą jų išlaikymo naštą perkeldamas ieškovei, Atsakovui buvo mokamos dukroms skirtos universaliosios išmokos vaikams. Universaliąsias vaikų išmokas atsakovas ieškovei pervedė tik 2025 m. sausio 14 d., t. y. jau po civilinės bylos iškėlimo.
9.2. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad pranešimas atsakovui apie teismo sprendžiamą klausimą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra būtinas. Teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi pasiūlė atsakovui pateikti savo nuomonę dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau dėl pasyvaus atsakovo elgesio (atsakovas neatsiėmė pašto skyriuje siuntos) teismo nutartis nebuvo įteikta atsakovui. Taip pat teismas sudarė galimybę ir sudarė galimybę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikti informaciją, kuri būtų kliūtimi taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tarnyba tokios informacijos nepateikė.
9.3. Ieškovė, pasitikėdama atsakovu, leido jam perimti šeimos finansinę kontrolę ir įmonės valdymą, tačiau dabar ši padėtis leidžia atsakovui daryti ekonominį spaudimą, apsunkinant ieškovės galimybes užtikrinti stabilumą vaikams bei jai pačiai. Ieškovė moka asmeniškai iš savo sąskaitos už vaikų muzikinį ugdymą, lankomus būrelius, perka rūbus bei viena nuo 2024 m. gruodžio 1 d. išlaiko vaikus. Svarbu tai, kad nors atsakovas sutinka, kad jis turi teikti išlaikymą vaikams 350 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienai dukrai, iki šio atsiliepimo pateikimo teismui jis net ir šių neginčijamų išlaikymo sumų nėra sumokėjęs nei už 2024 m. gruodžio, nei už 2025 m. sausio ir vasario mėnesius. Atsakovas pateikė išlaidas vaikams pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas rūpinasi ne būtiniausiais vaikų poreikiais, o tik pramogomis, kas nėra labai tikslinga. Atsakovo pateikiami įrodymai apie pramogoms ar maitinimui kavinėse ir restoranuose patiriamas išlaidas apima ne tik šalių dukroms, bet ir pačiam atsakovui patiriamas išlaidas. Be to, šios išlaidos nėra racionalios – šalių dukroms nėra jokio poreikio pusryčiauti Frenkelio vilos restorane, kelioms valandoms vykti į vandens atrakcionų parką Jūrmaloje, o vykimui įsigyti naują maudymosi kostiumėlį, dukrai namuose turint bent kelis maudymosi kostiumėlius, ir kt. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra numatęs, kad ištuokos ar gyvenimo skyriumi atveju vaikų turto tvarkymo teisę priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
9.4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera, o atsakovas be šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo, kilnojamojo registruotino turto ir vertybinių popierių dar gauna itin ženklias su darbo santykiais susijusias pajamas. Todėl sutinkamai su naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023), nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo vaikams skirtomis išmokomis pagal Išmokų vaikams įstatymą kompensuoti atsakovo pareigą išlaikyti nepilnametes dukras.
9.5. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi vaikų poreikiams nustatyti yra laikoma LR Vyriausybės nustatyta 1 MMA, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius yra 777 Eur, t. y. vos 3 Eur mažesnė už ieškovės ieškinyje nurodytus šalių nepilnamečių dukrų poreikius. Atsakovas, teigiantis, kad dukrų poreikių tenkinimui reikalinga mažesnė nei 1 MMA suma per mėnesį, šias aplinkybes turėtų įrodyti, tačiau atsakovas tokių įrodymų į bylą neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
10. Atsakovas (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė eilę įrodymų, kuriuos prašo priimti – duomenis apie paskolos grąžinimą, lizingo mokėjimą, kasko mokėjimo draudimą, mokėjimus už būsto, kuriame gyvena ieškovė su dukromis, komunalines paslaugas, mokesčius, žemės mokesčio mokėjimą, mokėjimus už vaikų telefonus, dukters lankomą būrelį, pinigų pervedimą dukrai, mokėjimus už vaikų pramogas, tėvo ir dukrų bendravimą.
11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė eilę įrodymų, kuriuos prašo priimti – siuntų sekimo internetinio tinklapio išrašą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, banko sąskaitos išrašą, išlaidų dokumentus ir dukros E. banko sąskaitos išrašą.
12. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad pateiktais įrodymais grindžiamos atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį aplinkybės, bei į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos klausimas, kad pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys su jais yra susipažinę, šalių pateiktus naujus įrodymus priima, tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta bei priteistas laikinas išlaikymas vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su jų motina (ieškove) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukteriai nuo 2025 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi. Atsakovo nuomone, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė rašytinio proceso tvarka neišsiaiškinęs faktinių bylos aplinkybių, nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteistas laikinas išlaikymas vaikams yra per didelis, be to, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinio reikalavimais, išsprendė bylą iš esmės.
16. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, tokio pobūdžio bylose teismui sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo, prioritetas yra teikiamas būtent nepilnamečių vaikų interesams. Taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalių nepilnametės dukros liko gyventi su ieškove, atsakovas atsiliepimu į ieškovės ieškinį sutinka su tokiu ieškinio reikalavimu. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo argumentų, kad teismo nutartimi nustatyta laikinoji dukrų gyvenamoji vieta su ieškove nebeatitinka vaikų interesų ar ieškovės gyvenamoji aplinka yra nesaugi ir žalinga vaikams.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi ir auklėtų šalių nepilnametes dukras ar, kad dukroms su motina būtų nesaugu, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.
19. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinoji apsaugos priemonė, kuria nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nesiaiškino dėl būtino išlaikymo vaikams dydžio ir šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, laikomi nepagrįstais.
22. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija savo pareigos teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis išmokomis, tačiau tik nesutinka su ieškovės prašomu ir teismo skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo išmokų dydžiu: apeliantas sutinka mokėti po 350 Eur kas mėnesį mokamas išmokas kiekvienai dukrai, o teismas iš apelianto priteisė po 450 Eur kas mėnesį mokamos išmokos kiekvienai dukrai.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas orientaciniu. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ buvo patvirtinta 2025 metais taikytina minimali mėnesinė alga – 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) ir apie 777 Eur (atskaičius mokesčius), todėl ieškovės nurodytas dydis - 780 Eur per mėnesį reikalingas kiekvienos nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti yra realus, kurio, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė neprivalo įrodinėti. Apeliantas, teigdamas, kad dukrų poreikių tenkinimui reikalinga mažesnis nei 1 MMA dydis per mėnesį, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
24. Apelianto nuomone, teismas nustatytą reikalingo išlaikymo dydį turėjo mažinti pagal Išmokų vaikams įstatymą dukroms skirtas ir mokamas išmokas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pastebėjimu, kad atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi prieštarauja aktualiausiai kasacinio teismo praktikai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ne visais atvejais priteisiant išlaikymą yra pagrindas atsižvelgti į valstybės mokamų išmokų vaikui dydį; tuo atveju, kai tėvas gali gauti pakankamas pajamas vaiko poreikiams patenkinti, tėvų turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atimti pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą, nes tokiais atvejais valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Atsakovas neginčija aplinkybių, kad šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jo gaunamos pajamos yra keliskart didesnės nei ieškovės gaunama nedarbo išmoka. Be to, pagal bylos duomenis, ginčijamos nutarties priėmimo metu minėtas išmokas gavo pats atsakovas, o ne ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vaikams skirtomis išmokomis pagal Išmokų vaikams įstatymą kompensuoti apelianto pareigą išlaikyti nepilnametes dukras.
25. Pagal bylos duomenis teismas teisingai sprendė dėl šalių nepilnamečių dukrų poreikių, atsižvelgė į pateiktus duomenis apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl orientacinio 1 MMA kriterijaus bei valstybės mokama išmoka vaikui ir pagrįstai atsakovui perkėlė šiek tiek didesnę dukrų išlaikymo naštą nei ieškovei.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios.
27. Pagal pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties turinį matyti, kad teismas apie ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekė informuoti apeliantą bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Taip pat laikė, kad tikslinga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, informuojant apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimą byloje dalyvaujančius asmenis. Tačiau apeliantas nepateikė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškovės prašymą ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė išvados dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su nepilnamečių vaikų interesais. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimą nei apelianto procesinės apsaugos.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.