Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1178-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1-1178-805/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47121-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
G. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1178-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47121-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. Č. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 22.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su sugyventine J. G., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį J. G. į veidą, taip mušdamas šeimos nariui - nukentėjusiajai J. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo G. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 81-81), matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine J. G. kartu gyvena apie devynerius metus jo tėvus O. ir V. Č., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Abu niekur nedirba, kadangi reikia namuose prižiūrėti ūkį, kuriame ūkininkauja, laiko gyvulius, sėja. J. G. nesutaria su jo motina O. Č., jos vis pykstasi. Jis užtaria savo motiną, dėl ko pykstasi su sugyventine. 2019 m. lapkričio 3 d. vakare buvo namuose. Kambaryje tarp motinos O. Č. ir sugyventinės J. G. kilo žodinis konfliktas, girdėjo, kad J. G. keikė jo motiną necenzūriniais žodžiais ir matė, kad motinai rodė vidurinį rankos pirštą. Tai išgirdęs ir pamatęs supyko ant J. G. ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą. Taip pasielgė norėdamas ją nuraminti, kad ši nekonfliktuotų su jo motina ir ją gerbtų. Po suduoto smūgio J. G. aprimo, nuėjo gulti. Ryte pabudus matė, kad J. G. kairė akis patinusi ir atsiradusi kraujosruva. Suprato, kad nuo suduoto smūgio. Sugyventinė jam nieko nesakė, nesiskundė, todėl jis išvažiavo iš namų. Vakare į namus atvažiavo J. G. artimieji su policija. Pripažino, kad nusikaltimo padarymo metu nebuvo vartojęs alkoholio, dėl suduoto smūgio nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 5-7, 11-12), kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu G. Č. jo tėvų O. Č. ir V. Č. namuose. Su sugyventinio motina nesutaria. G. Č. dažnai prieš ją smurtauja, bet į policiją ji nesikreipdavo. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 22.00 val. su sugyventiniu buvo namuose, kai pas juos į kambarį atėjo O. Č. ir pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Dėl to ji su G. Č. susipyko ir jis jai tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę akį, dėl ko pradėjo kraujuoti ir nosis. Sugyventinis buvo blaivus. Smūgis buvo vienas, jai labai skaudėjo, aptino akis, kuria vos matė, jaučia skausmą akies srityje, nosį taip pat skauda. Po sugyventinio smūgio verkdama nuėjo miegoti, niekam nesiskundė. Daugiau G. Č. nesmurtavo. Rytojaus dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d., paskambino savo seseriai L. Ž., kuriai pasakė, kad ją sumušė sugyventinis. Ši apie jos sumušimą telefonu pranešė jų broliui R. G., kuris ir iškvietė policiją.

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. Ž. parodė (b. l. 37-38), kad jos sesuo J. G. gyvena pas sugyventinio G. Č. tėvus (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 4 d. ryte į mobilaus ryšio telefoną paskambino sesuo ir pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, kad ant veido yra kraujosruva, skauda nosį, iš nosies bėgo kraujas. Iš pokalbio su J. G. suprato, kad jai blogai, todėl paskambino broliui R. G. ir pasakė, kad J. G. sumušė sugyventinis. Brolis pasakė, kad reikia kviesti policiją, ką ir padarė. Po šio pranešimo nuvyko pas seserį J. G. į namus, kur sutiko policiją. Sesers veide pamatė kraujosruvą ties kaire akimi, ji buvo akivaizdžiai sužalota.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. parodė (b. l. 43-44), kad jo sesuo J. G. gyvena pas sugyventinį G. Č. kartu su jo tėvais (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 4 d. jam paskambino sesuo L. Ž., kuri pasakė, kad J. G. sumušė sugyventinis, seseriai ištinusi akis ir sumušimas veide. L. Ž. klausė ką daryti, todėl jie nusprendė seserį pasiimti iš sugyventinio namų, kad jis prieš ją nesmurtautų. Su L. Ž. važiuojant pasiimti J. G. jis iš savo telefono iškvietė policiją pranešdamas, kad seserį sužalojo sugyventinis. Nuvykus pas J. G. į vidų nėjo, iš arti sesers nematė, su ja tiesiogiai nebendravo, todėl nematė kaip ji atrodė, kokie sužalojimai jai buvo padaryti. Nuvykę rado policijos pareigūnus.

Be kaltinamojo G. Č. prisipažinimo, nukentėjusiosios J. G. ir liudytojų L. Ž., R. G. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2019 m. lapkričio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei fotonuotraukos (b. l. 5-7, 8-10), kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje;

2019 m. lapkričio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 27-30), kuriame nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d. 19.55 val. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo seserį J. G. vakar (2019 m. lapkričio 3 d.) sumušė sugyventinis G. Č., yra sumušimo žymės. Policiją kvietė R. G. (b. l. 23). Įvykio vietoje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 22.00 val., G. Č. rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veido kairę pusę J. G.. Nukentėjusiajai po kairia akimi matoma kraujosruva. J. G. paaiškino, kad sugyventinis kumščiu sudavė į veidą, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą. Smurtu įtariamas G. Č. paaiškino, kad, kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą sudavė smūgį į veidą J. G.;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (b. l. 33-34), kad J. G. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 22.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su sugyventine J. G., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį J. G. į veidą, taip mušdamas šeimos nariui - nukentėjusiajai J. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose. Bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, bet ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. Č. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 92. Kaltinamasis G. Č. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 88-90). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2019 m. lapkričio 5 d. (b. l. 94). Minėtame pranešime nukentėjusioji nurodė, kad dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę J. G.. Kaltinamojo G. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo G. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad G. Č. yra darbingo amžiaus, turi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 53-54), praeityje neteistas (b. l. 61), du kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 59-60), niekur nedirba (b. l. 55, 57), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 52). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad J. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, G. Č. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. 21.30 val. iki 2019 m. lapkričio 5 d. 15.07 val. (b. l. 67, 68), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam G. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-86).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti/registruotis Užimtumo tarnyboje;

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Č. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti/registruotis Užimtumo tarnyboje;

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 4 d. 21.30 val. iki 2019 m. lapkričio 5 d. 15.07 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. Č. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam G. Č. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam G. Č. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. Č., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė