Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-111-312/2014

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2014 m. sausio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Z.. Žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinio paleidimo yra pagrįstas.

Nuteistojo vertinimu, vadovavimasis didele neatliktos bausmės dalimi, taip pat laikytinas įstatymų ir jo teisių pažeidimu, nes įstatyme nėra įvardinta kas yra „pakankamai didelė“ ar „pakankamai maža“ bausmės dalis, o kokią bausmės dalį turi atlikti nuteistasis, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, numato Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. Žemesnės instancijos teismo išsakyta nuomonė dėl atliktos bausmės dydžio yra nepagrįsta jokiais teisės aktais, taigi, subjektyvi. Teismo sprendimo grindimas asmenine nuomone laikytinas Konstitucijos ir žmogaus teisės į teisingą teismą pažeidimu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., kadangi jam, t. y. nuteistajam, paskirta bausmė ir teisingumo principas yra užtikrintas, taigi nelogiška vadovautis baudžiamuoju įstatymu. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, o baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sąlygų.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo D. Z. skundą, išklausius proceso dalyvių pasisakymus teismo posėdyje, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., jam paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2008 m. balandžio 4 d.

Bausmės pabaiga: 2017 m. balandžio 4 d.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 1/2 dalį bausmės faktiškai atliko 2012 m. spalio 4 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Akcentuotina, jog bausmės tikslai yra numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., todėl žemesnės instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pagrįstai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Taigi atmestini nuteistojo skundo teiginiai, neva žemesnės instancijos teismas nepagrįstai vertino anksčiau jo padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingumą, jų pobūdį ir atliktą bausmės dalį, ankstesnius teistumus. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Europos Žmogaus Teisių Tesimas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Be to, 6 str. netaikomas procesui, kurio metu sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nes čia nėra sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo ar civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas (Ganusauskas v. Lithuania (dec.), no. 47922/99, 1999-09-07).

Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Iš teismui pateiktos nuteistojo D. Z. asmens bylos matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. 2013 m. spalio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasis paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialini švietimo programoje“, socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias 2“. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kriminalinių kompanionų neįtakojamas, priimami sprendimai apgalvoti, motyvacija teigiamiems pokyčiams gyvenime išlikusi. Laisvės atėmimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, profesiją, aktyvus krepšinio, tinklinio, stalo teniso, šachmatų turnyruose, savarankiškai tobulina kompiuterines, užsienio kalbos žinias. Palaiko socialinius ryšius su dukra, motina, broliu, draugais, lankomas pasimatymų metu. Vykdomųjų raštų neturi. Išėjęs į laisvę, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Vilniaus pataisos namų psichologo išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės nurodyta, kad nuteistasis pokalbio metu nebando sumenkinti savo kaltės, suvokia ir pripažįsta negatyvius poelgius. Aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Tačiau kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, D. Z. ankščiau teistas du kartus, bet išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už trijų tyčinių sunkių, visuomenei itin pavojingų ir didelę žalą jos sveikatai darančių nusikaltimų padarymą, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Be to, pataisos namuose nuteistasis nedalyvavo programose, susijusiose su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija. Nors žinių apie tai, kad pats nuteistasis piktnaudžiautų narkotinėmis medžiagomis jo asmens byloje nėra, tačiau jis šiuo metu atlieka bausmę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl dalyvavimas tokio pobūdžio programoje galėtų padėti nuteistajam geriau suvokti tokio elgesio pavojingumą ir padarinius. Nuteistasis laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, nes bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė devynis kartus, septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, kas, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra viena iš pagrindinių kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra svarbi ir pataisos namų komisijos nuomonė, o šiuo atveju, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlė netaikyti lygtinio paleidimo. Be to, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina visą nuteistojo asmens byloje surinktą medžiagą apie jo elgesį pataisos namuose, o ne vien atskirus laikotarpius. Kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2010 metais nuteistasis buvo charakterizuojamas neigiamai (b. l. 110, asmens byla), 2011 m. vasario 4 d. (b. l. 133, asmens byla) charakterizuojamas neigiamai, o 2011 m. lapkričio 28 d. (b. l. 140, asmens byla) charakterizuojamas patenkinamai. Taigi, pataisos namų administracija faktiškai didžiąją nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpio dalį jį apibūdino tik patenkinamai arba neigiamai. Atsižvelgiant į pakankamai neilgą teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje laikotarpį, bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvadas, kol kas negalima patikimai spręsti, kad nuteistasis jau yra pasitaisęs tiek, kad jį būtų galima toliau taisyti laisvėje.

Atsižvelgiant į nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje bei pataisos namų administracijos požiūrį į nuteistojo elgesį pataisos namuose, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. Z.. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų, joje pagrįstai konstatuota, jog dar negalima daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant D. Z. neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.