Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-919-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
1S-919-634/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-919-634/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2006 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. spalio 5 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. M., tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

3. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinant 2018 m. spalio 5 d. Komisijos nutarimą.

3.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas vertino jo padarytą nusikaltimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi įvykdytas nusikaltimas jau buvo įvertintas apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama teismo nutartis, pasak A. M., ne tik neatitinka doktrininių reikalavimų, bet ir tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir teismų praktikai.

Atsiliepimas

3.2. Skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnį, teismo pareiga yra informuoti prokurorą, tačiau ne pareiga vadovautis prokuroro atsiliepimu. Šis teisės aiškinimas, pateiktas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nėra paneigtas, todėl privalomas. Kardinaliai priešingas teismo veikimas nagrinėjamoje situacijoje yra nesuderinamas nei su aukščiau aptarta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostata, nei su oficialioje konstitucinėje doktrinoje įvirtintu teisinio tikrumo principu. Šiuo aspektu pabrėžiama, kad pateikdamas atsiliepimą prokuroras pateikė galimai tikrovės neatitinkančius teiginius, kritikuotinus samprotavimus ir įstatymui priešingus argumentus, kuriuos apylinkės teismas išdėstė skundžiamoje nutartyje, pateikdamas juos kaip tiesą.

3.3. Skunde nesutinkama ir su nuteistojo atžvilgiu nustatytu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu. A. M. įsitikinimu, jo atžvilgiu atliktas OASys vertinimas neturi nieko bendro su aprobuota OASys metodika ir yra viso labo prasimanymas. Tuo tarpu teisingas ir nešališkas teismas privalėjo minėtus teiginius įvertinti kaip klaidingus ir jo nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką laikyti nepagrįstai padidinta. Nors skundžiama nutartimi teigiama, jog nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, tačiau šioje vietoje pažymima, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau 13 metų ir paskutinį kartą klausimas dėl jo kaltės pripažinimo buvo keliamas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, po ko, jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. daugiau nei prieš 11 metų, todėl neaišku, iš ko teismas sprendė, jog savo kaltės jis nepripažįsta. Atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtintas bendrasis teisės principas – niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

3.4. Nuteistojo teigimu, socialinio tyrimo išvada, kuri yra minima skundžiamoje nutartyje, taip pat yra nepatikima, su ja jis nebuvo supažindintas. Skundu pabrėžiama, kad A. M. atliktos bausmės dalis yra 13 metų, likusi bausmės dalis kiek daugiau nei 3 metai, todėl šioje vietoje, pasak nuteistojo, lieka neaišku, kokia bausmės dalis laikytina „labai didele“. A. M. įsitikinimu, teismo baigiamieji teismo aktai privalo būti aiškūs, todėl šiuo atveju, vartodamas „labai didelės“ bausmės sąvoką, teismas privalėjo pateikti šiai sąvokai apibrėžimą ir pateikti paaiškinimus, kada likusi bausmės dalis bus „nelabai didelė“, bei kaip tai keičia BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus.

3.5. Skundu kritikuojama ir skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis, teigiant, jog skundžiamoje nutartyje jos tiesiog nėra. Tokiu būdu, pasak nuteistojo, pažeidžiama jo absoliučioji piliečio teisė į teisingą teismą. Teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principo taikymas asmenims, atsižvelgiant ne į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą – nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu bendruoju diskriminacijos draudimu, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu bendruoju teisės principu. Skundžiamos nutarties klaidos, pasak A. M., yra absoliutus pagrindas jos panaikinimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kurios duomenimis, negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai.

3.6. Pasak nuteistojo, sprendžiant asmenų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę, asmenys yra akivaizdžiai diskriminuojami – vienodai gerai įkalinimo įstaigoje besielgiantys asmenys yra traktuojami skirtingai, tačiau ne įstatyme įtvirtintais pagrindais, bet atsižvelgiant į visiškai subjektyvų, vien tik nuo vertinančiojo subjekto priklausantį kriterijų. Tokiu skirtingų asmenų vertinimu nėra siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų, jis nesuderinamas ir su konstituciniu proporcingumu principu.

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. atsiliepime į nuteistojo A. M. skundą prašoma Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei tai suvokia A. M., įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

7. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė jo nusikalstamo elgesio rizika siekianti net 73 balus. Tokio asmens pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių. Nors skunde apygardos teismui nesutinkama su A. M. nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, tačiau abejoti nustatytu rizikos balu, tuo pačiu ir šį balą nustačiusių pareigūnų, veikiančių išimtinai pagal nustatytas ir patvirtintas OASys metodikas, kompetencija, teisinio pagrindo nėra. Jokių objektyvių šią išvadą paneigiančių duomenų skunde apygardos teismui nepateikė ir nuteistasis, savo nepasitenkinimą jam nustatytu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu išreikšdamas subjektyvia savo nuomone, nepagrįsta jokiais įrodymais. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą akivaizdu, kad pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl akivaizdžios pažangos nuteistajam mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, nėra, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir apylinkės teismas.

8. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad apylinkės teismas iš esmės negalėjo iš naujo vertinti nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, privalėdamas tik patikrinti Komisijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai konstatuojama A. M. skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia.

9. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis A. M., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, susiję su alkoholio vartojimu, ankstesniais nusikalstamais veiksmais, draugų įtaka, prognostinių įgūdžių stoka, nuteistojo mąstymu bei impulsyvumu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose nuteistasis stengiasi elgtis tinkamai (dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas), tačiau, įvertinus šiuo metu vis dar nustatomą vidutinę jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, neabejotina, jog šios aplinkybės įtakos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantiems veiksniams neturėjo. Šiuo metu nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką sudaro 35 statiniai balai ir 38 dinaminių, todėl A. M. turi galimybę šią riziką sumažinti iki minimalios, koreguodamas savo mąstymą ir požiūrį pagal jam nustatytas problemines sritis.

10. Skunde teigiama, kad teismas išskirtinę reikšmę teikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei kitoms aplinkybėms, buvusioms iki nuosprendžio priėmimo, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Esant nustatytam kriminogeniniam veiksniui, susijusiam su smurtiniais veiksmais, duomenys apie ankstesnius A. M. teistumus, jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą bei nuteistojo požiūrį į savo praeityje įvykdytus neteisėtus veiksmus, negali būti ignoruojami. Nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimų (nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo) padarymą, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad savo kaltės, priešingai, negu nurodo skunde, jis nepripažino, nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, sprendžiant iš socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, vis dar išlieka asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didinančiu kriminogeniniu veiksniu, kurio eliminavimui pakankamai nuteistojo pastangų teisėjų kolegija neįžvelgia. Nepaisydamas savo alkoholio vartojimo problemų, jokių reabilitacijos programų, galinčių padėti eliminuoti šį neigiamą faktorių iš nuteistojo gyvenimo, pats A. M. pataisos namuose nelankė, apsiribodamas vien tik privalomų socialinių reabilitacijos programų lankymu. Be to, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis net ir šiuo metu užsiima veikla, susijusia su jo nusikalstamumu, pokalbio metu stebimi tam tikri jo tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo sunkumai, galintys sudaryti pakankamai rimtas kliūtis nuteistojo resocializacijai išėjus į laisvę, šiuo metu vis dar stebimas A. M. veiksmams būdingas impulsyvumas, jis kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo mąstymo, požiūrio į savo veiksmus problemos nėra efektyviai sprendžiamos, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, pataisos namuose A. M. lanko tik privalomas socialinės reabilitacijos programas, todėl apylinkės teismas, ankstesnius teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdį, bausmės atlikimo metu fiksuotus netinkamo elgesio atvejus įvertinęs kitų nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčius apibūdinančių duomenų kontekste pažeidimo nepadarė. Tai nelaikytina draudimo bausti už t patį antrą kartą principo pažeidimu.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

12. Taigi nenustačius jokių svarių aplinkybių, kodėl apylinkės teismo nutartį reikėtų laikyti neteisėta ir nepagrįsta, nuteistojo A. M. skundas atmetamas. Skundžiama nutartis, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, atitinka jos surašymui keliamus reikalavimus, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ir byloje esančia Socialinio tyrimo išvada (nesivadovauti ja, nesant jokių joje užfiksuotas aplinkybes paneigiančių duomenų, teisinio pagrindo nėra), todėl šie nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėKęstutis DargužisGiedrius Endriukaitis