Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams D. P., L. F., P. S., R. M., pareiškėjų atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K., atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei G. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. P., P. S., R. M. ir L. F. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) dėl darbo užmokesčio dalies už prastovą priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas netenkinamas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nepriemokų sumas už ginčo laikotarpį dėl pamainų sutrumpinimo pareiškėjai pateikdami prašymą (skundą) nurodė pagal jų pačių atliktus savarankiškai, skaičiavimus. Teismas išreikalavo iš atsakovo pažymas apie pareiškėjų prašomas priteisti jiems pinigines lėšas už ginčo laikotarpį jų skunde nurodytomis sąlygomis (b.l. 20-36, t.3). Pažymose nurodomos visiškai kitokios sumos. Apsaugos ir priežiūros skyriaus Jaunesniajai specialistei D. P. darbo užmokestis ginčo laikotarpiu dėl neišdirbtų naktinių valandų sutrumpinus pamainų trukmę būtų padidėjęs – 55,22 eurais, L. F. – 77,98 eurais, P. S. – 110,20 eurų, R. M. – 80,33 eurais. Pažymos teismui pateiktos išsamios, detaliai nurodytas visas paskaičiavimas, todėl netikėti pateiktomis pažymomis nėra įstatyminio pagrindo. Be to, detaliojo paskaičiavimo esmę paaiškino byloje apklausta liudytoja Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja V. Ž.. Pažymose nurodyto paskaičiavimo nenuginčijo ir pareiškėjai, nepateikė teismui duomenų, jog atsakovo pateiktos pažymos nepagrįstos. Nepateikė duomenų patvirtinančių jų atlikto paskaičiavimo tikslumą. Todėl dėl priteistinų sumų teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais skaičiavimais.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai, vykdantys Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų pareigas, reikalauja priteisti jiems iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. dėl atsakovo vienašališkai sutrumpintų darbo pamainų.

Ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 122 straipsnyje apibrėžta prastovos ne dėl darbuotojo kaltės sąvoka. Jame numatyta, jog tai yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) (1d.). Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą. Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali būti perkeliami į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją (2d.). Darbuotojams, perkeltiems į kitą darbą dėl prastovos, už darbą mokama šio Kodekso 195 straipsnio nustatyta tvarka ( 3 d.), t.y. ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str.1d.). Teismo vertinimu, byloje nurodyta situacija negali būti prilyginama prastovai ne dėl darbuotojo kaltės, nes neatitinka prastovos teisiniu reglamentavimu nustatytų sąlygų.

Visų pirma, byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo susidariusi tokia padėtis, kurią galima būtų traktuoti, kaip darbuotojui ne dėl darbuotojo kaltės darbo nesuteikimas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (žaliavų trūkumas, įrengimų gedimas ir kt.). Prastova – laikas, kai dėl tiekimo sutrikimų ar kitų objektyvių priežasčių nedirba tam tikra gamybos grandis (cechas, linija) ar sustoja visa gamyba. Pagal LR DK 195 str. 1 d., darbo laikas apskaitos žiniaraščiuose prastova sutartiniu žymėjimu, turi būti žymima – „PN“. Tokių įrodymų teismui nepateikė nei pareiškėjai, nei atsakovas. Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų (darbo laiko apskaitos žiniaraščių) matyti, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija funkcionavo be sutrikimų, įprasta tvarka. Prastova pareigūnams taikoma nebuvo, apskaitos žiniaraščiuose prastovai nustatytas žymėjimas neužfiksuotas. Nors pareiškėjai ir siekia, kad ginčo situacija būtų prilyginta prastovai, tačiau bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina prastovos buvimą, tam nėra ir įstatyminio pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 12 d. nutartimi, išsiskyrus teisės normų, reglamentuojančių statutinių valstybės tarnautojų, kurie eina atitinkamas pareigas ir dirba pamainomis funkcijas nepertraukiamai vykdančiose įstaigose ar atitinkamuose jų padaliniuose, viršvalandinį darbą, aiškinimo praktikai, po proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008 suformulavo bendro pobūdžio taisyklę, jog įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei DK įstatymu – Statutu. Statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“).

Pataisos įstaigų pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas), kurio 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pataisos pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Kalėjimų departamento direktorius ar jam pavaldžios įstaigos direktorius gali Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – darbo kodeksas) numatytais atvejais pavesti pataisos pareigūnui dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pataisos pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pataisos pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą. Nurodytų pataisos pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Toks teisinis reguliavimas atitinka ir 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB ir 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 93/104/EB reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ reglamentuota, kaip apskaičiuojamas darbo laikas, kai yra įvedama suminė darbo laiko apskaita. Minėtame nutarime aiškiai numatyta, kad esant suminei darbo laiko apskaitai negali būti dirbama daugiau kaip 48 val. per savaitę ir 12 val. per darbo dieną, o ataskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip keturi mėnesiai.

Pagal Nutarimo Nr. 587 13 punktą buvo nustatyta, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota darbo kodekso 160 ir 161 straipsniuose nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė (išskyrus ekonominės veiklos sričių įmones, kurių darbo ir poilsio ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Darbuotojų darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų (Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai apskaitiniu laikotarpiu viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, viršytas darbo laikas kompensuojamas darbo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Taigi, teismo nuomone, suminės darbo laiko apskaitos atveju bendro darbo laiko trukmė apskaitiniu laikotarpiu (vieno mėnesio) apskaičiuojama 40 darbo valandų (darbo laiko trukmė per savaitę) dauginant iš apskaitinio laikotarpio savaičių skaičiaus, taip nustatant bendrą darbo laiko trukmę per vieno mėnesio apskaitinį laikotarpį. Laikas, dirbtas viršijant šią normą, laikytinas viršvalandiniu darbu. Teisės aktais nėra draudžiama per savaitę dirbti 48 valandas ir toks darbas nėra laikomas viršvalandiniu, bet dirbant visą mėnesį (apskaitinį laikotarpį) darbo laikas turi išsilyginti taip, kad jis neviršytų bendro darbo laiko trukmės, t. y, jei pavyzdžiui, dvi savaites dirbama po 48 valandas, negalima tokia situacija, kad kitas dvi savaites taip pat butų dirbama po 48 valandas.

Ginčo, kad pareiškėjai patenka į pareigūnų ratą, dirbančių pamainomis, byloje nekeliama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pamaininio darbo laiko apskaičiavimas neatsiejamas nuo suminės darbo laiko apskaitos (2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A 17 -737-2007).

Suminė darbo laiko apskaita pareiškėjų tarnybos vietoje buvo įvesta Pravieniškių 1– ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1/05-160, kuriuo buvo patvirtinta Suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo darbuose tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte buvo nurodyta, jog įstaigoje taikomas toks suminės darbo laiko apskaitos režimas: vieno budėjimo trukmė – 24 valandos (1para) ( 3.1p.); poilsio laikas tarp budėjimų privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos ( 3.2 p.); negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas 7 dienų laikotarpiu (3.3p.); suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis 3 mėnesiai ( 3.4 p.); pamainos pradžia ir pabaiga – 8 valanda ryto ( 3.5 p.).

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V- 180 patvirtintų Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos vidaus tvarkos taisyklių 6 punkte nustatyta, jog Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nustatyta 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitė. 10 punkte nurodyta, jog dėl nepertraukiamo darbo pobūdžio budinčiųjų pamainų atitinkamų sektorių Apsaugos ir priežiūros skyrių pareigūnams taikoma suminė darbo laiko apskaita nustatant 24 valandų per parą darbo laiko trukmę. Suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai (kalendorinių metų ketvirčiais).

Aukščiau nurodytais lokaliniais teisės aktais numatyta, kad pamainos trukmė - 24 valandos ir šiai darbo trukmei taikoma suminė darbo apskaita. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjų darbas buvo organizuojamas ne tik 24 valandų, bet ir trumpesnėmis pamainomis (nuo 8.00 iki 17.00 val., nuo 8.00 val. iki 15.00 val., nuo 8.00 val. iki 22.00 val. ir pan.) (I t., b.l. 43-111, 123-170, II t., b.l. 3-93). Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Pažymėtina, kad organizuojant darbą trumpesnėmis nei 24 val. trukmės pamainomis buvo siekiama išvengti viršvalandinio darbo, kadangi nuolat dirbant pamainomis po 24 val., susidarydavo viršvalandžiai, bei grafikai buvo sudaromi reguliuojant naktinį darbą (jo trukmę).

Kaip jau minėta, Pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sudedamąsias dalis reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Statuto 9 skirsnio 38 straipsnis nustato, kad pataisos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje.

Priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir už tarnybinį rangą, nustatomi kiekvienam pareigūnui individualiai fiksuotu dydžiu ir priskiriami prie nustatyto darbo užmokesčio dalies, kaip ir pareiginė alga. Jų dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai dirbtas darbo dienas ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose papildomai kitokio žymėjimo nėra. Taip pat pataisos pareigūnams yra mokama eilė priemokų, kurių mokėjimo dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas ir šios priemokos mokamos tik už faktiškai išdirbtą laiką.

Kaip jau nustatyta, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pamainomis dirbantys pareigūnai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Įstaigoje patvirtintas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis. Pareiškėjų darbas organizuojamas pagal iš anksto patvirtintus grafikus.

Nustatyta darbo užmokesčio dalys - pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ir tarnybos stažą, yra nustatomi priimant pareigūną į tarnybą. Dalis priemokų taip pat yra paskiriamos atskirais įstaigos direktoriaus įsakymais ir nustatomos konkrečiais pareiginės algos procentiniais dydžiais konkrečiam laikotarpiui.

Kintamomis darbo užmokesčio dalimis galima įvardinti likusias priemokų rūšis, kurios apskaičiuojamos ir mokamos teisės aktų nustatyta tvarka už faktiškai išdirbtą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtą darbo laiką. Šios priemokos neskiriamos atskirais direktoriaus įsakymais. Tai priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą. Tokio pobūdžio priemokos dažniausiai susidaro tik pamainomis dirbantiems pareigūnams.

Dar viena darbo užmokesčio sudedamoji yra vidutinis darbo užmokestis, mokamas atostogų, papildomų poilsio dienų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo laikotarpiu ar kitais panašiais teisės aktų nustatytais atvejais. Minėta darbo užmokesčio dalis apskaičiuojama iš trijų paskutinių mėnesių pareigūno faktiškai uždirbto darbo užmokesčio (įskaitant visas gautas priemokas) ir skaičiuojamas toms faktinėms dienoms kurios pažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Pareiškėjams ginčijamuoju laikotarpiu nebuvo skirta priemokų už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė, ar už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutarti ar 1 bazinio dydžio priemokos už kuratoriais pataisos pareigūnų kuravimą, todėl minėtos priemokos į Jų darbo užmokestį nebuvo įtrauktos. Priemokos už darbą poilsio dienomis, nakties metu ar susidariusius viršvalandžius buvo apmokėtas teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas teismui pateikė išsamią pažymą apie darbo užmokesčio sudedamųjų dalių sudėtį (b.l. 3-6, t.3).

Liudytoja apklausta Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjų atlyginimą sudaro daug sudedamųjų dalių, pagrindinė yra iš pareiginės algos, kuri yra nustatoma pagal Valstybės tarnybos įstatymo lentelę. Toliau prie pareiginės algos dedasi priedai ir priemokos. Priedus sudaro pareigūnų už ištarnautus metus, t.y. faktinis dienų skaičius, kuris prilyginamas tam tikram procentui ir pareiginis rangas, taip pat pagal užimamas pareigas pagal tarnybos Kalėjimų departamento statutą yra nustatomi rangai kiekvienam konkrečiai pareigūnui priklausomai nuo jo pareigybės. Priemokos yra nustatomos už pavojingas darbo sąlygas, t.y. nustatomas procentas nuo pareiginės algos, taip pat gali būti priemokos už papildomą darbo krūvį, už svarbių ar skubių užduočių vykdymą irgi nustatomas procentine dalimi nuo pareigūno pareiginės algos ir yra dalis kintamų priemokų, t.y. priemokos už faktiškai išdirbtą laiką nakties metu, priemoka už darbą poilsio ar švenčių dienas ir priemoka už viršvalandinį darbą. Be šių priemokų gali būti mokamos skatinamosios išmokos arba vienkartinis priedas įvertinus pareigūno darbą einamaisiais metais labai gerai, bet irgi vienkartinis. Taip pat iš vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojami atostoginiai, laisvadieniai, vadinamieji „mamadieniai“, kvalifikacijos kėlimas. Viskas susideda į mėnesio darbo užmokestį. Įstaigoje yra patvirtinta suminė darbo laiko apskaita, trijų mėnesių apskaitinis laikotarpis, atlyginimas skaičiuojamas pagal faktiškai išdirbtą laiką. Už mėnesį yra skaičiuojama pagal darbo dienas kiek darbo dienų žmogus išdirbo, jeigu būna Vyriausybės patvirtinta mėnesiui 23 darbo dienos, ir pareigūnas nesirgo, nebuvo laisvadieniuose, tai už tas 5-6 pamainas skaičiuojamas pilnas atlyginimas. Darbo valandos taip pat yra Vyriausybės nustatytos, tačiau jos jau įeina į trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį, skaičiuojamos už tris mėnesius faktiškai išdirbtas valandas, ir tada kartais būna kai susidaro viršvalandžiai, kurie apmokami ketvirčio gale. Pareigūnai dirba pagal grafikus, pagrinde yra 24 val. Buvo tarpas, kai grafikai sustatomi trumpesnėmis negu 24 val. pamainomis. Atlyginimas vis tiek buvo skaičiuojamas už pilną darbo dieną, nes nelabai ką jie ir nukentėjo, jeigu jie neišdirbdavo naktinių faktiškai valandų, tai jų ir nebebūdavo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o vis tiek skaičiuodavosi ar jis dirbo tą dieną 24 val. ar 12 val. vis tiek būdavo kaip ir pilna darbo diena. Jeigu neatostogavo, nesirgo tą mėnesį visos nustatytos darbo dienos buvo traukiamos į darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir jam mokama pilna alga. O valandos, eina faktinės valandos kiek faktinės mėnesio išdirbtos valandos, faktinės naktinės valandos, faktinės šventinės valandos, jeigu buvo tą mėnesį ir viršvalandžiai įeina į faktinį ketvirčio apskaitinį laikotarpį. Jeigu sutrumpinta pamaina būdavo nuo ryto, tai pareigūnas ateina dirbti kokią 15 val. ir dirba iki kitos dienos ryto, tai jis papuola į tas 8 val. naktines valandas, tik jau jo paros būna ne 24 val. faktiškai išdirbtos. Jeigu iš ryto ateina į pamainą ir dirba iki 22 val., tai jau nebebūna 8 val. naktinių, nes tą naktinį laiką jis praleidžia namuose, o ne tarnyboje, bet vis tiek skaitosi visa diena. Kai dirba 24 val. (vieną parą) tai jis automatiškai užsidirba į priekį keturias darbo dienas, jeigu dirbtų kaip mes penkių darbo dienų savaitė. Gaunasi ta diena ir tris dar dienas laisvas. Jeigu yra nustatyta 22 darbo dienos, o jūs matote pažymoje, kad dirbo 21 dieną, tai reiškia, kad vieną dieną jis buvo „mamadienyje“ arba kvalifikacijos kėlime ir jam buvo apmokėta ta diena vidutiniu darbo užmokesčiu. Čia reikėtų žiūrėti į darbo laiko apskaitos žiniaraštį, o valandos eina faktiškai ką jis yra išdirbęs. Jeigu jis vieną dieną buvo laisvadienyje, tai automatiškai tų valandų nebebus. Darbas buvo organizuojamas trumpesnėmis pamainomis, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas darbo procesas, pamainos buvo trumpinamos vieniems buvo leidžiama ateiti vėliau į darbą, o kitiems išeiti anksčiau. Nors mūsų vidaus tvarkos taisyklėse numatytos 24 val. trukmė pamainos, bet pagal suminę darbo laiko apskaitą yra darbas pagal grafiką 24 val., tai vidiniai teisės aktai šiek tiek vieni kitiems prieštarauja, bet darbas organizuojamas buvo taip įstaigoje tuo metu.

Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių pareiškėjams pamainų trukmė buvo koreguojama, siekiant išvengti viršvalandžių, ir tai neprieštarauja teisės aktais nustatytam teisiniam reguliavimui. Atsakovas Statuto 49 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių pareigūnų darbo laiko organizavimą bei apskaitą nepažeidė, yra tam tikri prieštaravimai nustatyti vidinės tvarkos, tame, kad numatyta 24 val. budėjimo trukmė, tačiau Tvarkos 4 p. nurodyta, kad darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį negali viršyti Vyriausybės nustatyto darbo valandų skaičiaus konkrečiam mėnesiui...>. Esant netikslumams bei neaiškumui vidaus tvarkoje, reikia vadovautis įstatymo viršenybės principu ir taikyti teisės aktų nustatytas normas.

Nurodytų teisės aktų nuostatų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadai, kad ginčo laikotarpiu, organizuodamas pareiškėjų darbą, trumpesnėmis nei lokaliniuose teisės aktuose nustatyta, pamainomis, atsakovas Statuto 49 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių pareigūnų darbo laiko organizavimą bei apskaitą nepažeidė, pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas pagal faktiškai dirbtą darbo dienų laiką, dėl to darbas trumpesnėmis nei 24 valandų pamainomis neturėjo įtakos pareiškėjų pareiginės algos dydžiui, todėl pareiškėjų reikalavimas priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokestį už atsakovo neteisėtai sutrumpintą pamainų laiką (neišdirbtas valandas) atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjų skundo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, nėra pagrindo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą sudarant ir tvirtinant darbo grafikus, nustatyti ne trumpesnes nei 24 valandų pamainas tenkinimui. Teismo nuomone, toks įpareigojimas prieštarautų Statute įtvirtintam suminės darbo laiko apskaitos reglamentavimui.

Dėl atsakovo prašymo pareiškėjų reikalavimams taikyti ieškinio senatį teismas nepasisako, kadangi nenustačius pažeidimų ir tuo pagrindu atmetus pareiškėjų skundą, ieškinio senaties termino taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje nėra aktualus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjų P. S., R. M., L. F. ir D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinį teismą.