Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Jolantos Klimavičienės patikslintą skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10160-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

D. K. atstovė advokato padėjėja J. Klimavičienė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo teismo vadovautis šiuo patikslintu skundu ir pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Gusienės 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10160-2025: paskirti minimalią ANK sankcijoje nustatyta administracinė nuobaudą – baudą – ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisę vairuoti transporto priemones – arba sutrumpinti jos terminą minimaliam laikotarpiui.

Patikslintame skunde nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir teigiama, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs eismo įvykio aplinkybes, kad jis važiavo pirma eismo juosta, kurioje buvo transporto priemonių spūstis, įsitikinęs, kad antroje eismo juostoje nieko nėra, likus 20–30 m iki posūkio į Birbynių g., D. K. persirikiavo į ją ir gavo smūgį į vairuotojo pusės dureles. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. D. K. buvo įsitikinęs, kad šioje situacijoje jis nėra kaltas, bet, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad jis padarė šį administracinį nusižengimą, tačiau ne tyčia, o dėl neatsargumo. Pareiškėjas, sukdamasis į priešpriešinę eismo juostą, galėjo pakliūti į vadinamą „akląją zoną“ ir dėl to kliudyti kitą automobilį. Patikslintame skunde pateiktas „aklosios zonos“ paaiškinimas, taip pat teigiama, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo vakaras, todėl matomumas buvo blogesnis ir D. K. nepastebėjo šalia esančio automobilio. „Aklos zonos“ metu, kai vairuotojas pamato kitą automobilį, dažnai būna per vėlu išvengti susidūrimo, nes automobiliai būna per arti vienas kito.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Skundžiamu nutarimu D. K. paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur dydžio bauda, t. y. sankcijoje nustatytas vidurkis – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

D. K. atstovė patikslintame skunde prašo pareiškėjui paskirti minimalią ANK sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą – ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – arba sutrumpinti jos terminą minimaliam laikotarpiui.

Teismas pažymi, kad, kaip ir buvo minėta, pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą nėra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Nagrinėjamu atveju apskritai nėra teisinio pagrindo svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, kad būtų galima tenkinti pareiškėjo atstovės prašymą, t. y. panaikinti D. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę, todėl teismas plačiau nepasisakys dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Nagrinėjamu atveju bus sprendžiamas klausimas, ar Institucijos vyresnioji tyrėja teisingai parinko pareiškėjui alternatyvą, nustatytą ANK 423 straipsnio 4 dalyje, t. y. skirti jam aptariamą administracinio poveikio priemonę.

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo.

Institucija skundžiamu nutarimu pareiškėjui skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą – motyvuodama tik tuo, kad jis turi keturias galiojančias administracine nuobaudas už KET pažeidimus. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad Institucija atsižvelgė ir į bylos aplinkybes, tačiau plačiau nedetalizavo ir nemotyvavo, kodėl priėmė tokį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, persirikiuodamas nedavė kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam automobiliui Škoda valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta keleivės, kuri važiavo pareiškėjo automobilyje, sveikata. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. važiavo pirma eismo juosta ir, pamatęs priešais kelyje esančią transporto priemonių spūstį, suko į kairę ir trenkėsi į antra juosta važiavusį automobilį. D. K. tiek iš karto po eismo įvykio, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš rikiuodamasis į antrą eismo juostą dairėsi ir tuo metu atrodė, jog jis įsitikino, kad gretimoje juostoje nieko nėra, įjungė posūkio signalą, pradėjo manevrą ir susidūrė su kitu automobiliu. Pareiškėjas pripažino, kad galėjo nematyti kito automobilio dėl „aklosios zonos“, kai įsitikinti, ar šalia nėra automobilio, reikia pažiūrėti ne tik per automobilio šoninius ir galinį veidrodėlius, bet ir pasukus galvą į šoną – per automobilio langą. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas vairavo automobilį Vilniaus mieste, Liepkalnyje, darbo dieną vakaro metu rudenį (2024 m. spalio 16 d. apie 19.33 val. saulė jau buvo nusileidusi), kai eismas buvo pakankamai intensyvus, kas galėjo turėti įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas padarė minėtus veiksmus ne tyčia, o dėl neatsargumo. Neatsargūs administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo nei tyčiniai administraciniai nusižengimai. Pagal administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė KET. Tokios išvados nepaneigia tai, kad šiuo atveju dėl neatsargių D. K. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta keleivės sveikata (kito asmens nežymus sveikatos sužalojimas yra būtinasis administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, požymis; to nenustačius, D. K. veiksmai būtų kvalifikuojami pagal kitą ANK straipsnį). Reikšminga ir tai, kad pareiškėjas, padarydamas inkriminuojamą administracinį nusižengimą, šiurkščiai nepažeidė kitų KET punktų nuostatų, pavyzdžiui, skundžiamu nutarimu nenustatyta, kad jis viršijo leistiną greitį, kirto ištisinę juostą, pavojingai vairavo ar pan.

Byloje nenustatyta D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, įstatymas nereglamentuoja, kad už ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, kai nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, kaip minėta, pareiškėjo atstovė pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodyta, kad atstovaujamasis pripažįsta kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. D. K. teisme taip pat laikėsi tokios pozicijos. To negalima visiškai ignoruoti sprendžiant aptariamą klausimą. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu tris kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus: 1) už važiavimą tik maršrutiniam transportui skirta eismo juosta (ANK 417 straipsnio 1 dalis) (2023 m. lapkričio 16 d. ROIK: 24229371067; bauda sumokėta 2024 m. vasario 9 d.); 2) greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 3 dalis) (2023 m. liepos 26 d. ROIK: 24229371042; bauda sumokėta 2024 m. sausio 29 d.); 3) automobilio sustojimą ir stovėjimą tam neskirtoje vietoje (ANK 417 straipsnio 2 dalis) (2023 m. gegužės 25 d. ROIK: 23210174340, bauda sumokėta 2025 m. vasario 17 d.). Būtina atsižvelgti į tai, kad D. K. sumokėjo paskirtas baudas už padarytus nešiurkščius KET pažeidimus. Šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas (1) ir 2) atvejai). Skundžiamo nutarimo priėmimo metu jis turėjo vos vieną galiojančią administracinę nuobaudą (3 atvejis), nes pirmos dvi administracinės nuobaudos jau buvo pasibaigusios galioti. Dabartiniu metu D. K. taip pat turi vos vieną, tą pačią galiojančią administracinę nuobaudą (3 atvejis). Skundžiame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas turi keturias galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog dėl administracinio nusižengimo, padaryto 2023 m. vasario 7 d. (ROIK: 23220582110), administracinio nusižengimo byla nutraukta 2023 m. gruodžio 12 d., toks procesinis sprendimas nėra panaikintas, taigi už šį administracinį nusižengimą pareiškėjas nėra baustas. Nors pareiškėjas tris kartus trauktas už KET pažeidimus, kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad jo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad per dieną jis nuvažiuoja apie 200 km, taigi jis itin dažnai vairuoja transporto priemonę. Atsižvelgiant į D. K. darbo pobūdį, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo įvykio itin dažnai nesilaikė KET. Taip pat nenustatyta, kad D. K. padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio (informacija, esanti asmens duomenyse), nors jau praėjo nemažas laikas, t. y. daugiau nei devyni mėnesiai, kas teismo vertinama teigiamai. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų, susijusių su KET pažeidimu, padarymą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. K. nėra piktybinis ar sistemingas KET pažeidėjas, jis iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas labiau laikytinas atsitikinimo pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir kitas pareiškėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. D. K. Lietuvos Respublikoje gyvena su žmona N. K., abu nuo 2024 m. turi laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. D. K. nuo 2023 m. balandžio 14 d. dirba pagal nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Jo veiklos sritis – kitas, niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas. Taigi jo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, keleivių pervežimu ir jų paslaugomis. Patikslintame pareiškėjo atstovės skunde nurodoma, kad, pareiškėjui praradus darbą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, nes viena iš sąlygų yra ta, kad D. K. turi dirbti. Teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių D. K. asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai ir dėl neatsargumo, į D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, dirba ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas D. K. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta pareiškėjui neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundžiamame nutarime nepateikta pakankamai motyvų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Gusienės 2025 m. balandžio 29 d. nutarimas atitinkamai keičiamas.

ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Skundžiamu nutarimu D. K. buvo paskirta 225 Eur dydžio bauda, t. y. sankcijoje nustatytas vidurkis.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, D. K. atstovė prašo pareiškėjui paskirti minimalią ANK sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą – iš esmės argumentuodama tuo, kad ji yra per didelė.

Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu (jis savo veiksmais ne tik nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, bet ir apgadino kitą automobilį). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. atstovė pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodyta, kad atstovaujamasis pripažįsta kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. D. K. teisme taip pat laikėsi tokios pozicijos. Kita vertus, to nepakanka pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. D. K. anksčiau baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, susijusias su administracinės nuobaudos skyrimu, konstatuoja, kad pareiškėjui skundžiamu nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą paskirtas ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis nėra aiškiai per griežtas.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis per mėnesį užsidirba nuo 800 Eur iki 1 500 Eur, jis nuomojasi butą, už kurį per mėnesį moka 600 Eur, tačiau prie patikslinto skundo pridėtoje buto nuomos sutartyje nurodyta, kad mėnesio nuomos kaina yra 450 Eur. Teismas pažymi, kad D. K. yra darbingo amžiaus, jam paliekama specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones), todėl jis galės toliau dirbti pavėžėju ir turės stabilų pajamų šaltinį. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad gyvena kartu su žmona, kuri dirba ir gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, taigi jis nėra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje. Taip pat nenustatyta, kad jis turi kokių nors didelių finansinių įsipareigojimų ar skolų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki. Nurodytos aplinkybės nėra tos, kurios leistų teigti, kad jam paskirta 225 Eur dydžio bauda yra aiškiai neproporcinga, neatitinka teisingumo principo reikalavimų. Taigi skirti jam minimalią sankcijoje nustatytą baudą (150 Eur) ar, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti baudą, mažesnę nei, ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, minimali, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. K. atstovės advokato padėjėjos Jolantos Klimavičienės patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10160-2025:

1) panaikinti nutarimo dalį, kuria D. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.