- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- Ik-54-505/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė, Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- N. U.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės ir Albinos Rimdeikaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą pareiškėjai N. U. dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Kauno Tarnyba) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-05-05 sprendimą Nr. 2009/28-(25-30/33)-32 dalyje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-04-17 sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 panaikinimo ir įpareigojimo teikti pareiškėjai N. U. antrinę teisinę pagalbą, ir palikti galioti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-04-17 sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 (b.l.5-9).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno Tarnyba skunde nurodė, kad Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisijos) 2009-05-05 sprendimas Nr. 2009/28-(25-30/33)-32 skundžiamoje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas. Kauno Tarnyba sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės normomis ir įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes. 2009-04-17 sprendimu Kauno Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą N. U. civilinėje byloje parengti kasacinį skundą. Komisija šį sprendimą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu. Kauno Tarnyba su šiuo Komisijos vertinimu nesutinka, nes pareiškėjos civilinis ginčas dėl jos iškeldinimo iš esmės yra išspręstas, o iškeldinimo procedūra tęsiasi jau ilgą laiką, galutinai teismui nutarus netenkinti pareiškėjos prašymo atidėti sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą. Taigi Kauno Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.
Pareiškėja N. U. atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno Tarnybos skundas neteisėtas, pažeidžiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (b.l. 26-27). Kauno Tarnyba savavališkai įvertino ir priėmė sprendimą dėl civilinės bylos neperspektyvumo. Kauno Tarnyba netinkamai atliko savo pareigas, ignoruodama bet kokį veiksmą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.117) (ABTĮ 75 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.117)(ABTĮ 75 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad 2009-03-09 Kauno Tarnyboje gautas pareiškėjos 2009-03-02 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl kasacinio skundo surašymo, nes Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-12 nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl iškeldinimo atidėjimo. Kauno apygardos teismas pareiškėjos skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo taip pat atmetė (b.l.13,14). Kauno Tarnyba 2009-04-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai N. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, nes vadovaujantis advokato išvada buvo nustatyta, kad pareiškėjos reikalavimai dėl iškeldinimo atidėjimo yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus (b.l.13-23). Pareiškėja N. U. kreipėsi į Komisiją ir skunde nurodė, kad ji nesutinka su Kauno Tarnybos 2009-04-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313. Ji nori ginti savo teises paduodant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui (toliau - LAT) dėl priimto procesinio dokumento, tačiau pati negali įgyvendinti savo teisių, todėl jai būtina teisinė pagalba. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Kauno Tarnybos 2009-04-17 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313, 2009-05-05 sprendimu Nr. 2009/28-(25-30/33)-32 nusprendė Kauno Tarnybos 2009-04-17 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-N-633-1313 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, įpareigojo Kauno Tarnybą teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos N. U. 2009-03-09 prašymą, įpareigojant Kauno Tarnybą apie sprendimo vykdymą (apskundimą) informuoti Komisiją (b.l.11,12).
Administracinis ginčas kilo dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-05-05 sprendimo Nr. 2009/28-(25-30/33)-32 panaikinti atsakovo 2009-04-17 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai N. U. apskundžiant Kauno apygardos teismo 2009-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-532-527/2009 kasacine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 15,16,22,23).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau- VGTP įstatymas). Šio VGTP įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTP įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Priešingu atveju, neribojant kreipimųsi skaičiaus, iškiltų reali grėsmė patenkinti kitų besikreipiančiųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų prašymus.
VGTP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus, o jei atstovavimo byloje neperspektyvumo aplinkybė paaiškėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti šią pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Akivaizdus reikalavimų nepagrįstumas ir atstovavimo neperspektyvumas susijęs su asmens pateikto prašymo turinio vertinimu. Tokiam vertinimui atlikti būtina įvertinti asmens pateiktą informaciją, iš kurios galima būtų spręsti apie prašymo akivaizdų nepagrįstumą ir atstovavimo byloje neperspektyvumą. Nagrinėjamuoju atveju (skundžiamame sprendime) atsakovas įvertino pareiškėjos prašymo turinį ir pateiktus dokumentus, bei priėmė skundžiamą sprendimą nurodydamas argumentus, kodėl antrinė teisinė pagalba neteikiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas ir reikalavimo pagrįstumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimų (VGTP įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010). Kartu pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos neteikimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu atsisakyti teikti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą
Jau minėta, kad 2009-03-09 Kauno Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos 2009-03-02 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl kasacinio skundo surašymo, nes Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-12 nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl iškeldinimo atidėjimo. Kauno apygardos teismas 2009-03-09 nutartimi pareiškėjos skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo taip pat atmetė (b.l.13,14,15,16). Kauno tarnyba 2009-04-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai N. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.
Išanalizavęs civilinių bylų medžiagą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, advokatas Jaroslav Los 2009-04-17 Kauno tarnybai pateikė išvadą (VGTP įstatymo 11 straipsnio 9 dalis), kuria nustatė, kad pareiškėjos nurodytu atveju jai antrinė teisinė pagalba neteiktina, kadangi neegzistuoja CPK 346 straipsnyje įtvirtinti kasacinio skundo pagrindai (b. l.20,21).
Kauno Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes, konstatavo, kad Kauno miesto ir Kauno apygardos teismo sprendimuose nebuvo taikytos naujos materialinės teisės normos, o remtasi įsiteisėjusiuose sprendimuose ir nutartyse konstatuotais faktais, taip pat nenustatyta procesinės teisės pažeidimų, todėl kasacine tvarka kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl šių sprendimų panaikinimo nėra pagrindo, o advokato išvados dėl kasacijos pagrindų šioje civilinėje byloje nebuvimo ir antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai neperspektyvumo yra pagrįsti.
Iš į bylą pateiktos Kauno apygardos teismo 2009-03-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-532-527/2009 (b.15,16) matyti, jog pareiškėja civilinėje byloje, kurioje prašė jai suteikti antrinę teisinę pagalbą yra atsakovė, ir Kauno miesto savivaldybė prašė iškeldinti atsakovę N. U. iš buto, esančio Kaune, J. Ž. g. (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Kauno miesto apylinkės teismas 2006-05- 23 sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovę iš gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, J. Ž. g. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto, teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovės N. U. iškeldinimo atidedant 2 metams, t. y. iki 2008-05-23. Kauno apygardos teismas 2006-10-24 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05- 23 sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė 2008-12-03 prašymu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė atidėti 2006-05- 23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2451-364/2006 vykdymą iki atsakovei bus suteiktas socialinis būstas. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, kadangi atsakovė neturi kur išsikelti, neturi jokios kitos gyvenamosios vietos. Per laikotarpį, kuriam teismo sprendimas buvo atidėtas, atsakovė kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, tačiau gyvenamojo ploto atsakovei suteikimo klausimas liko neišspręstas. Atsakovė buvo įrašyta į Kauno miesto savivaldybės bendrąjį asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą, atsakovė ateityje turi galimybių gauti socialinį būstą. 2008-05-29 atsakovė ištekėjo už V. A., tačiau ir jos sutuoktinis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat yra įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės bendrąjį asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą. Atsakovės teigimu, ginčo butas yra labai sename name, todėl, jeigu ji būtų iškeldinta iš jo, šio buto negalima būtų suteikti niekam kitam. Kauno miesto savivaldybė niekada jo neremontavo, atsakovė jį prižiūrėjo savo lėšomis. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12- 12 nutartimi atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą, nustatant naują tokių klausimų sprendimo tvarką. Tačiau 2006-05- 23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo jau buvo išspręstas, o pats teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovė atskiruoju skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12- 12 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05- 23 sprendimo vykdymą atidėti iki atsakovei bus suteiktas socialinis būstas.
Kauno apygardos teismas 2009-03-09 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-12 nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, jog Kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, vertintina, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą iš principo bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkinta pati sprendimo esmė ir ar nebus pažeisti išieškotojo interesai. Iš bylos duomenų buvo matyti, kad ginčas tarp šalių dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimto buto yra sprendžiamas 5 metus. Jau Kauno apygardos teismo 2004-01-26 sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti atsakovę N. U. iš ginčo buto su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsakovė ignoravo šį teismo sprendimą, o SĮ „Panemunės butų ūkio“ komisija 2005-10-26 ir 2005-11-02, patikrinusi ginčo butą, nustatė, kad atsakovai N. U. ir V. A. vėl jį savavališkai užėmė. Taigi padarė išvadą, kad jau penkerius metus vykstant ginčams dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų atsakovai nesiėmė jokių priemonių, kad įvykdytų teismų sprendimus, susirastų kitą gyvenamąjį būstą ir išsikeltų iš ginčo buto. Atsakovė N. U. pateikė į bylą įrodymus, kad yra bedarbė ir jokių pajamų neturi. Be to, 2009-03-02 atsakovė pateikė Kauno apygardos teismui įrodymus, kad ji neturi jokio turto, o atsakovės pajamos laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2009-03-02 siekė tik 638 Lt. Kolegija pažymėjo, kad teismui sprendimu nustačius, kad atsakovė pažeidinėja ieškovės teises perimti ginčo butą bei neišsikeldina iš savavališkai užimtų patalpų teismo nustatytu laiku, vien blogos atsakovės materialinės padėties teismo sprendimo vykdymui atidėti nepakanka. Nurodė, kad LAT yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kai atsakovo turtinė padėtis yra sunki, turi atsižvelgti į duomenis, kurie rodo, kad atsakovo padėtis ateityje pagerės ir jis galės įvykdyti teismo priimtą sprendimą. Kolegijos nuomone, atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė, todėl teismas negali daryti išvados, kad N. U. ar jos sutuoktinio padėtis ateityje pagerės ir jie galės susirasti kitą gyvenamąją vietą bei atlaisvinti ginčo butą. Nors atsakovė nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis yra įrašyti į Kauno miesto savivaldybės sąrašą socialiniam būstui gauti, tačiau kolegija pažymėjo, kad paprastai teismo sprendimo vykdymas yra atidedamas apibrėžtam terminui, per kurį yra įgyvendinami siekiami socialiai reikšmingi tikslai, t.y. šaliai suteikiama galimybė lengvatiniu terminu įvykdyti prievolę. Šiuo atveju toks neapibrėžtas teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimas patį teismo sprendimą padarytų nereikšmingą, taip pat neapibrėžtam laikui būtų nukeltas ir ieškovės interesų gynimo klausimas. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė N. U., būdama darbingo amžiaus, yra neįgali ar turi kitų sunkių sveikatos sutrikimų, kas trukdytų atsakovei dirbti ir gauti pajamas, kurios leistų jai įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Taigi toks atsakovės elgesys leido kolegijai daryti išvadą, kad atsakovė sąmoningai vengė vykdyti teismo sprendimus, o dar kartą atidėjus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl atsakovės N. U. iškeldinimo vykdymą būtų neproporcingai pažeisti teisėti ieškovės Kauno miesto savivaldybės lūkesčiai bei pažeistas šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo principai.
Taigi iš visumos faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjos apeliacinis ir atskirieji skundai minėtose civilinėse bylose buvo atmesti remiantis nustatyta faktine bylos aplinkybe, kad pareiškėja be teisinio pagrindo apsigyveno ginčo patalpose ir nėra jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų jos iškeldinimo termino atidėjimui, o materialinės ir procesinės teisės normos, taikytos šiose bylose nebuvo pažeistos, jų taikymo ir aiškinimo klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl visiškai pagrįstai Kauno Tarnyba sprendime nurodė, jog iš minėtų aplinkybių matyti, jog pareiškėjos atveju nėra CPK 346 staipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų, kurių pagrindu būtų galima parengti kasacinį skundą, o pareiškėjos reikalavimas dėl kasacinio skundo parengimo yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Kaip matyti iš pareiškėjos 2009-03-02 prašymo turinio, jame nebuvo nurodyta jos reikalavimo esmė, reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių ir kitų duomenų, būtinų priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Prie pareiškėjos prašymo nebuvo pridėta jokių dokumentų, pagrindžiančių jos reikalavimą. Iš pareiškėjos argumentų, nurodytų jos atsiliepime į skundą (b.l.26,27), matyti, jog ji iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių dėl atskirojo skundo atmetimo civilinėje byloje Nr.2S-532-527/2009 vertinimu, o toks kasacijos pagrindas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas. Tiek prašyme Kauno Tarnybai, tiek atsiliepime į skundą pareiškėja nekėlė ir LAT praktikos formavimo klausimo, bei abejonių, jog žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo jau suformuotos LAT praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Advokatas, teikiantis išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo, išanalizavęs CPK 346 straipsnyje reglamentuotus kasacijos pagrindus, nenustatė ir jokių esminių materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, kurie galėtų sudaryti pagrindą kasaciniam skundui paruošti. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, advokato (profesionalaus teisininko) pateikti aiškinimai yra pagrįsti. Todėl darytina išvada, kad Kauno Tarnyba turėjo pagrindą pareiškėjos atstovavimą byloje laikyti neperspektyviu (VGTP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai), dėl ko antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama.
Minėtos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog Komisijos išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra kasacijos apribojimo, numatyto CPK 341 straipnyje, todėl pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai pagrįsti, kad tik peržiūrėjus ketinimą skųsti nutartį galima įvertinti ar yra pagrindai kasacijai ir objektyviai nuspręsti, kokie gali būti kasacinio skundo argumentai, neįmanoma, yra nepagrįsta. Tai patvirtina ir tai, kad teismas pareiškėjai siūlė pateikti įrodymus apie antrinės teisinės pagalbos suteikimo būtinumą pagal pareiškėjos 2009-03-09 prašymą, tačiau pareiškėja į teismo posėdį neatvyko ir įrodymų nepateikė (b.l.116)(ABTĮ 57 straipsnis). Be to, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyti motyvai dėl Kauno Tarnybos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo VGTP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindu.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kauno Tarnyba turėjo pagrindą laikyti pareiškėjos reikalavimą akivaizdžiai nepagrįstu, o atstovavimą tokioje byloje neperspektyviu, ir, vadovaudamasi VGTP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, visiškai pagrįstai ir teisėtai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2009-03-09 prašymą, reg. Nr.TP-1-(2.1)-633, o Komisijos 2009-05-05 sprendimas Nr.2009/28-(25-30/33)-32 pripažinti Kauno tarnybos 2009-04-17 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-N-633-1313 neteisėtu ir nepagrįstu, įpareigoti Kauno Tarnybą teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos N. U. 2009-03-09 prašymą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, paliekant galioti Kauno tarnybos 2009-04-17 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-05-05 sprendimą Nr. 2009/28-(25-30/33)-32 dalyje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-04-17 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu ir įpareigojimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti pareiškėjai N. U. antrinę teisinę pagalbą.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-04-17 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 palikti galioti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.