- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-89-383/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00227-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danutės Giačaitės, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R., nuteistas 2010-11-19 Norvegijos Karalystės Halden pirmosios instancijos teismo pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 str. pirmą dalį žr. trečios dalies pirmą punktą žr. penktą dalį, galutine bausme – 9 metams laisvės atėmimo. 2013-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Norvegijos Karalystės Halden pirmosios instancijos teismo 2010-11-19 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2011-07-06, bausmės pabaiga – 2018-08-19.
Žemesnės instancijos teismas
2015-11-16 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-920 nutarta taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-11-12) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi R. R. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, sustabdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nutartį ir iš naujo svarstyti jo apeliacinį skundą. Nuteistasis skunde nurodė, jog su skundžiamos nutarties pagrindais ir motyvais jis nesutinka, kadangi teismo pateikti argumentai neatitinka Komisijos pateiktų pažymų, nutarimų bei nuteistojo charakteristikos. Nuteistojo teigimu Komisijos nutarime priešingai teismo teiginiui, pažymėta, kad Komisija susipažinusi su keturių nepriklausomų pataisos įstaigų skyriais, kaip asmens byla, socialinio tyrimo išvada, išvada dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, priėmė nutarimą taikyti R. R. lygtinį paleidimą. Nuteistojo įsitikinimu, Komisijos nutarimas yra parengtas vadovaujantis patvirtintomis instrukcijomis, metodikomis ir yra pagrįstas, kadangi jį rengė savo profesijų specialistai, profesionalai, ekspertai. Teismas be pagrindo atmetė Komisijos nutarime pateiktus faktus, kurie nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuoja teigiamai bei nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodė jau nebegaliojančių nuobaudų skaičių. Be to, teismas nepažymėjo, kad nuteistasis yra skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje. Nuteistojo teigimu jis per paskutinius keletą metų negavo jokios rūšies nuobaudų, tai reiškia, kad jis apmąstė savo elgesį bei padarė atitinkamas išvadas. Tai įrodo atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris yra 16 balų bei turėjo tendenciją mažėti, kas apibrėžiama kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika maža. Nuteistasis nesutinka su teismo motyvu, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertintas nusikaltimo pobūdis bei paskirtos bausmės dydis, nes pataisos įstaigos pareigūnai, priešingai teismo motyvui, įvertino R. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – BK 199 str. 2 d. bei skirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę ir jokiame teisiniame akte nėra nurodyta, jog už minėto straipsnio pažeidimą negali būti taikomas naujos redakcijos BVK 157 str. Nuteistasis nurodo, jog Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į visas specialistų, tarnybų išvadas ir tai yra faktai, kurių negalima ignoruoti bei interpretuoti. Nuteistojo įsitikinimu teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik savo subjektyvia, niekuo nepatvirtinta nuomone iškraipydamas objektyvius duomenis bei informaciją, todėl priimtas skundžiamas nutarimas yra neobjektyvus ir tuo pačiu neteisingas. R. R. tvirtinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be tolesnio realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kadangi jo atveju egzistuoja visa eilė aplinkybių į kurias gali aukštesnysis teismas atsižvelgti, svarstant klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą R. R. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. R. pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina jo mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos išsakyta nuomonė patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo nuomone, jo pažangos veiksniai, įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu – buvo skirtos trys nuobaudos už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą – nepakankami šiuo metu spręsti, jog R. R. ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis bausmės atlikimo laiku nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai ir tai charakterizuoja nuteistąjį nepalankiai, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai bei reikalavimams. Teismas pažymi, kad nuteistasis taip pat buvo vieną kartą skatintas, tačiau vienas paskatinimas šiuo metu nesudaro galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio tolygią pozityvią kaitą.
Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos taip pat turi labai sunkaus nusikaltimo padarymas. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju R. R. mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darytina išvada, jog nuteistasis R. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Tai, kad nuteistasis R. R. vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. R. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.