Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė motinai I. P.

teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė A. P. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-04-28 nutarties, kuria A. P. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsta ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007-05-15 nutartimi A. P. , padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., pripažino nepakaltinamu ir jam pritaikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-10-19 nutartimi A. P. priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Skundžiama nutartimi patenkintas 2010-03-26 Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. P. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo.

Teismo posėdyje A. P. motina prašo skundą patenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada bei medicinos įstaigos priežiūros įstaigos teikimu konstatavo, jog A. P. būtina tęsti priverčiamosios medicinos priemonės- stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis- taikymą.

BK 98 str. 6 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas priima sprendimą atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Teismo posėdyje dalyvavusi A. P. motina tik išreiškė savo niekaip nemotyvuotą nuomonę, kad stacionarines teismo psichiatrines ekspertizes atliekantys ekspertai yra labiau kvalifikuoti ir jų išvada būtų patikimesnė, nei Rokiškio psichiatrijos ligoninės komisijos narių surašyta išvada, tačiau šios savo nuomonės niekuo nepagrindė. A. P. savo skunde taip pat nenurodė, kodėl jis abejoja jam ikiteisminio tyrimo metu atliktų teismo psichiatrinių ekspertizių išvadomis.

Byloje yra įstatymo reikalavimus visiškai atitinkanti išvada, kurią surašė sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gydomas A. P. , t.y. Rokiškio psichiatrinės ligoninės, gydytojų komisija. Gydytojų komisija padarė išvadą, kad A. P. psichinė sveikata iš esmės nėra pagerėjusi, t.y. kad jis serga psichine liga ir dėl to, kad dėl savo sveikatos būklės yra pavojingas visuomenei, būtina tęsti jo stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Visi išvadą davusios komisijos nariai dirba Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jie visą gydymo laikotarpį stebi A. P. elgesį ir apie jo psichinę būklę žino labai gerai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti išvadą davusios gydytojų komisijos narių kompetencija, taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad komisijos išvadoje būtų pateikti aiškiai neteisingi duomenys, todėl A. P. sveikatos būklei nustatyti skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę nėra jokio pagrindo.

Taigi, pirmos instancijos teismo nutarties naikinti skunde nurodytu motyvu nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

A. P. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.