- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-145-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Pareiškėjas
- E. D., B. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., B. Š., Varėnos rajono 2-asis notarų biuras
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Procesinio sprendimo kategorija 34.3.; 34.4.;
34.5.; 102.4.; 122.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. vasario 21 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. D. ir B. Č. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. D. ir B. Č. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. Š. , B. Š. , Varėnos rajono 2-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjos E. D. ir B. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. Č. gyvenusi Varėnos m., kuri buvo pareiškėjos B. Č. mirusio vyro J. Č. motina bei pareiškėjos E. D. senelė. Po B. Č. mirties pareiškėjos nežinojo, kad yra jos testamentas, kuriuo ji padarė patvarkymą po savo mirties palikimą palikti visiems vaikams – A. Š., B. Š. ir J. Č. lygiomis dalimis. 2007-09-18 E. D. atvykus ir pasiteiravus Varėnos rajono 2-ajame notarų biure sužinojo, kad yra praleistas 3 mėn. terminas palikimui priimti ir dėl termino atnaujinimo reikalinga kreiptis į teismą, bei kad pareiškimus dėl palikimo priėmimo yra padavusios B. Č. dukros – B. Š. ir A. Š. . E. D. parašė prašymą, kad nebūtų išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, bei iš karto kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjos taip pat nurodė, kad B. Č. palikimo atsiradimo vietos notaras apie B. Č. testamentą, kuriame kaip paveldėtojas yra nurodytas J. Č., jų neinformavęs ir tuo pažeidęs CK 5.33 str. reikalavimus dėl informavimo, ko pasekoje praleistas terminą savalaikiai kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi J. Č. mirus jo paveldėtino turto dalis atstovavimo teise paveldima J. Č. įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.11-5.12 str.), kur pareiškėjos turėtų teisę paveldėti tenkančią J. Č. dalį motinos palikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2007-12-19 nutartimi pareiškėjų E. D. ir B. Č. pareiškimą dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad 1993-11-08 B. Č. testamentu patvirtinama, jog ji šiuo testamentu po savo mirties padarė patvarkymą palikti turtą - butą (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis trims savo vaikams: J. Č., A. Š. ir B. Š. Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad šis testamentas iki B. Č. mirties (duomenys neskelbtini) būtų pakeistas. Apie testamento pakeitimą nenurodė ir notarė. Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad J. Č. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. jis mirė anksčiau, nei testatorė B. Č. CK 5.1 str. 1 d. nurodo, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 str. 1 d. nurodo, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą, o 2 d. nurodo, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. CK 5.3 str. 1 d. nurodo, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, t.y. B. Č. palikimas atsirado jos mirties momentu. Pareiškėjos savo teisę paveldėti mirusios B. Č. palikimą grindžia CK 5.12 str. numatyta atstovavimo teise. Tačiau CK 5.12 str. nurodo, kad palikėjo vaikaičiai ar provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ir antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis ir jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Iš B. Č. testamento matyti, kad ji sutinkamai su CK 5.21 str. savo testamentu nepaskyrė kito įpėdinio, jeigu jos paskirtas įpėdinis J. Č. numirtų prieš atsirandant palikimui. Iš pateiktų A. Š. ir B. Š. pareiškimų notarų biurui matyti, kad jos kreipėsi per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą 3 mėn. terminą dėl paveldėjimo pagal testamentą ir tai sutinkamai su CK 5.50 str. 2 d. laikoma, kad jos priėmė B. Č. visą palikimą, o tai sudaro situaciją, kad mirusios B. Č. palikimas paskirtas testamentu - butas (duomenys neskelbtini) šiuo atveju negali būti priimtas pagal įstatymą ir tuo įgyvendintos pareiškėjų teisės paveldėti atstovavimo teise (CK 5.12 str.). Pareiškėjos savo teises paveldėti pagal įstatymą atstovavimo teise būtų galėję įgyvendinti tik tokiu atveju, jeigu A. Š. ir B. Š. per nustatytą terminą nebūtų priėmę palikimo. Teismas sprendė, kad nesant įstatyminio pagrindo pareiškėjoms priimti B. Č. palikimą pagal testamentą nėra pagrindo ir atnaujinti terminą B. Č. palikimui pagal testamentą priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjos E. D. ir B. Č. atskiruoju skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-12-19 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. pratęsti terminą B. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodo, kad po B. Č. mirties dėl jos palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, kadangi nežinojo, jog mirusioji turi paveldimo turto ir kad prieš mirtį ji buvo surašiusi testamentą. Be to B. Č. palikimo atsiradimo vietos notaras neįvykdė įstatymu numatyto imperatyvaus reikalavimo ir neinformavo pareiškėjų apie testatorės mirtį (CK 5.33 str. numato, kad kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims). Byloje esanti medžiaga patvirtina tą faktą, jog notarė šios pareigos neįvykdė ir tokiu būdu pareiškėjoms, kaip teisėtoms įpėdinėms, buvo užkirstas kelias realizuoti savo teises, susijusias su B. Č. turto paveldėjimu. Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2007-12-19 nutartį, netinkamai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes (suinteresuoti asmenys byloje pripažino, kad be pagal testamentą palikto buto dar yra palikėjos žemė bei pastatai, kurių paveldėjimas galimas pagal įstatymą (CK 5.11-5.14 str.)), netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir ko pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pažymėtiną, jog faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad yra įstatyminis pagrindas pareiškėjoms priimti mirusios B. Č. palikimą tiek pagal testamentą (kadangi yra J. Č. turto ir teisių, tame tarpe ir teisės priimti palikimą pagal B. Č. testamentą, paveldėtojos), tiek pagal įstatymą (kadangi yra B. Č. turto ir teisių paveldėtojos atstovavimo teise kaip jos sūnaus J. Č. įpėdinės pagal CK 5.12 str.). Varėnos rajono apylinkės teismas neįvertino to, jog termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra tikrai svarbios, taip pat teismas neatsižvelgė į termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias aplinkybes, šalių elgesį, terminą praleidusių asmenų statusą, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir geros moralės kriterijus bei teismų praktiką sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. Š. ir B. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-12-19 nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismas nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos neįgijo teisės paveldėti palikimą, atsiradusį po B. Č. mirties nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, jog pagal įstatymą paveldima tada, kai nėra testamento. Šioje byloje buto, priklausančio B. Č. įpėdinių teisinis paveldėjimo pagrindas yra testamentas. Paveldint pagal testamentą turtą paveldi testamentiniai įpėdiniai - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat, kurie buvo pradėti esant gyvam ar gimę po palikėjo mirties. Tai reglamentuoja įstatymo CK 5.5 str. 1 d. 2 p. Dokumentais esančiais byloje, ištirtais teismo posėdyje įrodyta, kad testamentinis įpėdinis J. Č. (testatorės B. Č. sūnus) mirė (duomenys neskelbtini), iki palikimo atsiradimo momento. Palikimas atsirado tik (duomenys neskelbtini), mirus testatorei B. Č. Vietoje mirusio J. Č., galiojančiu testamentu kitas įpėdinis nebuvo paskirtas. Todėl įpėdinio J. Č. paveldėjimo teisė pagal testamentą pasibaigė jo mirtimi. Paveldėjimo teisė į testamente nurodytą turtą (dviejų kambarių buto dalį), pareiškėjoms kaip J. Č. įpėdinėms neatsirado nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą. Paveldint pagal testamentą, neatsiranda paveldėjimas atstovavimo teise. Sutinkamai su CK 5.61 str. 2 d., turto dalis, palikta testamentu, nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, pereina kitiems įpėdiniams. Sutinkamai su minima nuostata J. Č. paskirtoji turto dalis testamentu atitenka testamentinėms įpėdinėms, kurios priėmė palikimą, tai A. Š. ir B. Š. Pareiškėjų nurodymas skunde, kad atsirado palikimas į kitą turtą (žemę, pastatą), priklausantį B. Č., neparemtas įrodymais. Pareiškime, pateiktame teismui, pareiškėjos, prašydamos atnaujinti praleistą terminą palikimo priėmimui, nurodė B. Č. turtą, kaip atsiradusį palikimą tik dviejų kambarių butą, kuris testamentu paliktas vaikams. Pareiškėjos, nesikreipdamos į notarą dėl palikimo priėmimo per visą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po B. Č. mirties, pažeidė CK 5.50 str. 3 d. Šis terminas prasidėjo testatorės mirties dieną (duomenys neskelbtini) ir baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos neįrodė svarbių priežasčių buvimo sudarančių pagrindą, numatytą CK 57 str. 1 d., pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po B. Č. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, laiko, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškėjų E. D. ir B. Č. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo tuo pažeisdamas teisės normas, reglamentuojančias įstatymo nustatyto termino atnaujinimą, todėl tai sudaro pagrindą nutartį panaikinti.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 str. 2 d. yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Bylos medžiaga nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė B. Č. (b.l. 12). (duomenys neskelbtini) testamentu reg. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11) ji dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis paliko savo vaikams J. Č., A. Š. ir B. Š. Iš pateikto mirties liudijimo (b.l. 7) matyti, kad J. Č. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. jis mirė anksčiau, nei testatorė B. Č. Kadangi šioje byloje buto, priklausančio B. Č. įpėdinių teisinis paveldėjimo pagrindas yra testamentas, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjos savo teises paveldėti minėtą butą atstovavimo teise būtų galėję įgyvendinti tik tokiu atveju, jeigu A. Š. ir B. Š. per nustatytą terminą nebūtų priėmę palikimo. Tačiau byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys A. Š. ir B. Š. 2007-08-22, 2007-08-08 pareiškimais (b.l. 33-34) siekė priimti ne tik po motinos mirties likusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bet ir žemę, esančią (duomenys neskelbtini) bei kitą palikėjos turtą. Kadangi šis turtas nebuvo įtraukas į testamentą, jis gali būti paveldimas pagal įstatymą. CK 5.12 str. nurodo, kad palikėjo vaikaičiai ar provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ir antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis ir jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjų prašyme išdėstyto reikalavimo ribas, pasisakydamas tik dėl termino palikimui pagal testamentą priimti, kai, tuo tarpu, prašymas buvo pareikštas bendru reikalavimu, kad terminas palikimui priimti atnaujintinas ne tik pagal testamentą, bet ir pagal įstatymą.
Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjoms realizuoti savo teises, susijusias su B. Č. turto paveldėjimu ir atsisakė pratęsti terminą palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d.). Kolegija sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji naikintina, o prašymas pratęsti terminą palikimui priimti - tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti.
Tenkinti pareiškėjų E. D. ir B. Č. prašymą - pratęsti terminą palikimui priimti.