Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-04-29 · Civilinė byla Nr. e2-3439-950/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
e2-3439-950/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20723-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Bronius Varsackis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3439-950/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20723-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Broniui Varsackiui,dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. G.,dalyvaujant rusų kalbos vertėjai Violetai Dobrovolskienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuomos sutarties modifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. (toliau - ir ieškovas) 2020 m. gruodžio 29 d. ieškiniu prašė:

(1) pripažinti, kad 1999 m. rugsėjo 28 d. gyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta iš esmės suklydus;

(2) pripažinti, kad 1999 m. rugsėjo 28 d. gyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta su juo, t.y. ieškovu V. B., kaip su tremtiniu;

(3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu leisti įsigyti nuomojamą gyvenamąją patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Butas). Kauno miesto savivaldybė informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktu, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams. Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad būstas ieškovui buvo išnuomotas kaip įrašytam į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamąją patalpa, todėl teisinio pagrindo parduoti jam savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra. Ieškovas nurodo, kad 1999 m. rugsėjo 28 d. pasirašydamas Buto nuomos sutartį jis suklydo, nes pasirašė ją kaip socialiai remtinas asmuo, o ne kaip tremtinys. Mano, kad šis jo suklydimas yra esminis, dėl ko prašo pripažinti, kad minėta būsto nuomos sutartis buvo sudaryta su juo, kaip su tremtiniu. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nukentėjęs nuo 1939-1990 m. okupacijų, nuo 1995 m. pripažintas tremtiniu. Pasirašant Buto nuomos sutartį jis jau buvo grįžęs į Lietuvos Respubliką tremtinys, buvo pateikęs atsakovei tai liudijančius dokumentus. Todėl yra įsitikinęs, kad 1999 m. rugsėjo 28 d. Buto nuomos sutartį pasirašė kaip tremtinys.

Ieškovas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal kilmę yra kalmukas. Jo tėvai taip pat buvo kalmukai. Tėvai iš Kalmukijos Autonominės Respublikos buvo represuoti į Sibirą, Tiumenę. Jis 1955 m. gimė (duomenys neskelbtini). Vėliau jo tėvai buvo reabilituoti, jis kartu su tėvais grįžo į Kalmukiją. Tapęs pilnamečiu gyveno Kazachstane. Ten 1979 m. susipažino su būsima žmona, kuri buvo lietuvė. Sudarė su ja santuoką ir 1979 m. atvyko gyventi į Lietuvą. Lietuvoje gyvena nuo 1979 m. Ilgą laiką gyveno bendrabutyje Kaune, Partizanų g. Bendrabutį jam suteikė darbdavys, jis tuo metu dirbo statybos kombinate. Vėliau kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kad jam būtų suteikta gyvenamoji patalpa. Tuo metu su žmona jau buvo išsituokęs. 1999 m. pasirašė Buto nuomos sutartį. Tam pristatė visus reikalingus dokumentus, taip pat ir dokumentus, liudijančius, kad yra tremtinys. Nuo 1999 m. gyvena tik Bute, du kartus darė jo remontą. Kelis kartus kreipėsi į atsakovę norėdamas Butą išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau atsakymus gaudavo neigiamus. Yra įsitikinęs, kad Buto nuomos sutartis su juo turėjo būti sudaryta ne kaip su eiliniu piliečiu, bet kaip su tremtiniu. Buvo suklaidintas, tą suprato tik gavęs paskutinį atsakymą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos. Prašė jo ieškinį tenkinti.

Ieškovo atstovas advokatas Bronius Varsackis teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė V. B. ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau - ir atsakovė) 2021 m. sausio 27 d. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo pareikštais reikalavimais. Pažymėjo, kad Butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Teisė apsigyventi Bute ieškovui buvo suteikta remiantis Kauno miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo pagrindu su ieškovu 1999 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (toliau - ir Sutartis). Butas ieškovui buvo išnuomotas remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatomis eilės tvarka (eilėje jis buvo 189), kaip socialiai remtinam asmeniui, o ne kaip į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam tremtiniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grįžtančių į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu“. Ieškovas nėra gimęs Lietuvos Respublikoje, taigi, jis nėra į Lietuvos Respubliką sugrįžęs tremtinys. Ieškovo pateikti pažymėjimai tik patvirtina aplinkybę, kad jis yra nukentėjęs nuo okupacijų asmuo. Be to, ieškovo pateiktas teisinio statuso pažymėjimas yra išduotas 2001 m. gegužės 22 d., t.y. jau po to, kai buvo priimtas Kauno miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ieškovu 1999 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta Sutartis. Vadinasi, ieškovas net neturėjo teisės pateikti prašymą išnuomoti būstą jam, kaip grįžusiam į Lietuvą reabilituotam politiniam kaliniui ir tremtiniui. Taigi šiuo atveju ir negalėjo suklysti pasirašydamas Sutartį, nepateikęs reikiamo prašymo, visų reikiamų dokumentų, nebūdamas eilėje tokiam būstui gauti. Be to, ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovas pateikė tik 2020 m. gruodžio 29 d., t.y. nuo 1999 m. rugsėjo 28 d., kuomet su ieškovu buvo sudaryta Sutartis iki ieškinio pareiškimo, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo pažeistų teisių. Jokių veiksmų ieškovas nesiėmė net ir po to, kuomet Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2005 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. kovo 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai informavo ieškovą, kad Butas išnuomotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, o ne kaip grįžusiam į Lietuvos Respubliką reabilituotam politiniam kaliniui ir tremtiniui Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, todėl laikytina, kad ieškovo pateikto ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė Ina Giedrikienė teismo posėdžio metu prašė ieškovo V. B. ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas neturi išlikusio ieškovo prašymo išnuomoti jam Butą, tai pat neturi su minėtu prašymu galimai V. B. teiktų kitų dokumentų. Visus Kauno miesto savivaldybėje esančius dokumentus, susijusius su ginčo Buto išnuomojimu ieškovui, atsakovė pateikė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

Pateikta Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija liudija, kad ieškovas V. B. gimė (duomenys neskelbtini) Rusijoje. Tiksli jo gimimo vieta - (duomenys neskelbtini) (žr. 1994 m. birželio 16 d. Pažyma apie asmenų, nukentėjusių nuo politinių represijų, pripažinimą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovo V. B. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais yra neginčijamai nustatyta, kad: pagal kilmę ieškovas yra kalmukas; jo tėvai buvo kalmukai; tėvai buvo represuoti į Sibirą, Tiumenę; ten (duomenys neskelbtini) gimė ieškovas; vėliau ieškovo tėvai buvo reabilituoti; kartu su tėvais ieškovas grįžo į Kalmukiją; tapęs pilnamečiu gyveno Kazachstane; ten 1979 m. susipažino su būsima žmona, kuri buvo lietuvė; sudarė su ja santuoką ir 1979 m. atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką; Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 1979 m.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 10 d. raštas liudija, kad ieškovas V. B. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punktu („Lietuvos Respublikos piliečiai yra kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi čia nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį“).

Byloje esanti 1994 m. birželio 16 d. Pažyma apie asmenų, nukentėjusių nuo politinių represijų, pripažinimą Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad ieškovas V. B. Kalmukijos Respublikos vidaus reikalų ministro sprendimu buvo pripažintas nukentėjusiu nuo politinių represijų asmeniu.

Nurodytos pažymos pagrindu ieškovas tapo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariu ir jam 1995 m. kovo 27 d. buvo išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus 1999 m. rugsėjo 14 d. pažymoje nurodyta (1.7 punktas), kad: V. B. registruotas prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) (be gyvenamojo ploto); jis yra 2-os grupės invalidas; yra įrašytas į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamąja patalpą ir yra joje (duomenys neskelbtini); butas išnuomojamas jam eilės tvarka.

Remdamasi minėta pažymą, Kauno miesto valdyba 1999 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė išnuomoti ieškovui 1 kambario 35,12 kv.m. bendrojo ploto butą (duomenys neskelbtini).

1999 m. rugsėjo 28 d. tarp SĮ „Panemunės butų ūkis“ ir V. B. buvo pasirašyta Sutartis, t.y. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Minėtos Sutarties pagrindu ieškovui buvo išnuomotas Butas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2001 m. gegužės 22 d. ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu. Tai buvo padaryta remiantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 5 punkto pagrindu („Tremtiniais pripažįstami asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimų metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje)“).

Sudaryta Sutartis buvo pakeista Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas V. B. 2005 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl leidimo privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą (patalpas) ir (ar) jų priklausinius pagal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 str.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2005 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad Butas jam yra išnuomotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, o ne kaip grįžusiam į Lietuvos Respubliką reabilituotam politiniam kaliniui ir tremtiniui Vyriausybės nustatyta tvarka.

2009 m. kovo 3 d. ieškovas dar kartą kreipėsi su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti Butą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. kovo 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė ieškovui, kad nėra galimybės jam lengvatine tvarka įsigyti nuomojamą Butą.

2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovas pateikė naują prašymą leisti jam lengvatinėmis sąlygomis įsigyti Butą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tai padaryti, iš esmės pakartodamas 2005 m. gegužės 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. kovo 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus argumentus.

Ieškovas V. B. 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ieškinį dėl Sutarties modifikavimo.

Ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas:

Grįžtančių į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimą būstu reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grįžtančių į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu“ (toliau - 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)), o nuo 2002 m. kovo 10 d. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas „Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašas“ (toliau - 2002 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

1997 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5 punkte nurodyta, kad grįžtančioms politinių kalinių ir tremtinių šeimoms butus išnuomoja miestų (rajonų) savivaldybės), sudariusios šių asmenų (šeimų) sąrašus ir nustačiusios butų išnuomojimo eilę pagal prašymų padavimo datas. Prašymą aprūpinti butu paduoda vienas iš grįžtančių politinių kalinių ar tremtinių šeimos narių (pagal tarpusavio susitarimą) miesto (rajono), į kurį nori sugrįžti, savivaldybei. Kartu su tokiu prašymu pateikiami Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos išduotas reabilitacijos pažymėjimas, pažyma apie šeimos sudėtį (iš ankstesnės gyvenamosios vietos), prireikus - ir kiti dokumentai (1997 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad išsinuomoti gyvenamąją patalpą 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu galėjo tik asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios patalpos, kurie yra įrašyti į reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, pageidaujančių gauti butą nuomos teisėmis sąrašą, o prašymus įtraukti į tokį sąrašą galėjo pateikti tik asmenys, turintys Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos išduotą reabilitacijos pažymėjimą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, pageidaujančių gauti butus Kaune, sąrašą. Į minėtą sąrašą ieškovas V. B. įtrauktas nebuvo. Bylos duomenys liudija, kad ieškovas į minėtą sąrašą ir negalėjo būti įtrauktas, nes jis tuo metu neturėjo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos išduoto reabilitacijos pažymėjimo, t.y. neturėjo nukentėjusio nuo 1939-1990 m. okupacijų asmens statuso. Pažyma apie asmenų, nukentėjusių nuo politinių represijų, pripažinimą Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduota 1994 m. birželio 16 d. kilmės valstybės - Kalmukijos Respublikos vidaus reikalų ministro sprendimu, kas neatitiko 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) imperatyvių reikalavimų (jo 1.3 punkto nuostatų). Nukentėjusio nuo 1939-1990 m. okupacijų asmens statusą Lietuvos Respublikoje ieškovas V. B. įgijo tik 2001 m. gegužės 22 d., t.y. jau po to, kai su juo 1999 m. rugsėjo 28 d. buvo pasirašytą ginčo Sutartis.

Svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad V. B. nuo pat atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką (nuo 1979 m.) gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Tai jis pats patvirtino teismo posėdžio metu. Ši faktinė aplinkybė tiesiogiai yra užfiksuota ir Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus 1999 m. rugsėjo 14 d. pažymos 1.7 punkte („V. B. registruotas prie bendrabučio (duomenys neskelbtini)“). Pažymėtina, kad 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat ir vėlesnio 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslas buvo skatinti asmenis grįžti į Lietuvą, t.y. palengvinti sąlygas sugrįžti nuolat gyventi į Lietuvą ir integruotis į šalies gyvenimą represuotiems asmenims. Kadangi represuotoms asmenų šeimoms svarbiausia yra galimybė apsirūpinti būstu, tai minėtų nutarimų nuostatose buvo reglamentuota teisės į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovas V. B. jau nuo 1979 m. gyveno Lietuvos Respublikoje, turėjo jam priskirtą gyvenamąją patalpą (bendrabutį (duomenys neskelbtini)), be to (kaip jau buvo minėta) - neturėjo nukentėjusio nuo 1939-1990 m. okupacijų asmens statuso (kurį įgijo tik 2001 m. gegužės 22 d.).

Teismas laiko, kad Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus 1999 m. rugsėjo 14 d. pažymoje (jos 1.7 punkte) įrašyti duomenys, kad V. B. įrašytas į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamąją patalpa yra teisingi. Nurodytas dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 dalis).

Iš nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad sudarant ginčo Sutartį (t.y. (duomenys neskelbtini) ieškovas V. B.: (1) neturėjo nukentėjusio nuo 1939-1990 m. okupacijų asmens statuso, (2) nebuvo įtrauktas į Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, pageidaujančių gauti butus (duomenys neskelbtini), sąrašą, (3) jau ilgą laiką gyveno jam valstybės / savivaldybės suteiktame bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)), bei (4) buvo įrašytas į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamąją patalpa. Todėl 1999 m. rugsėjo 28 d. pasirašant Sutartį nei V. B., nei Kauno miesto savivaldybės administracija (jos vardu veikusi SĮ „Panemunės būtų ūkis“) negalėjo klysti dėl to, jog Sutartis sudaroma su ieškovu kaip su socialiai remtinu asmeniu, o ne kaip su tremtiniu. Sudarant ginčo Sutartį buvo vadovaujamasi Kauno miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priimtas jau anksčiau minėtos Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus 1999 m. rugsėjo 14 d. pažymos pagrindu. Todėl abu ieškovo ieškinio reikalavimai (pripažinti, kad 1999 m. rugsėjo 28 d. gyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta iš esmės suklydus; pripažinti, kad 1999 m. rugsėjo 28 d. gyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta su juo, t.y. ieškovu V. B., kaip su tremtiniu) laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu ieškovo V. B. pareikštiems reikalavimas. Anksčiau nustačius, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo būtinųjų sąlygų Sutartį pasirašyti su ieškovu kaip su tremtiniu, ieškinio senaties termino taikymas / netaikymas, nagrinėjamu atveju neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas:

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Kadangi V. B. 2020 m. gruodžio 29 d. ieškinys yra atmestinas, todėl valstybės patirtos išlaidos teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą nėra atlyginamos. Tuo tarpu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 7,16 Eur dydžio išlaidas vertimo paslaugoms UAB „Industry service center“ apmokėti. Atmetus 2020 m. gruodžio 29 d. ieškinį, minėtos išlaidos priteistinos atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai iš ieškovo V. B. (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 5,43 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Nurodytos išlaidos iš ieškovo V. B. nepriteistinos, nes jis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra atleistas nuo tokių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 19 d. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (j.a.k. 188764867) iš ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas - 7,16 Eur (septynis eurus ir 16 centų).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Tomas Ridikas