Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pagal pareiškėjos A. G. skundą (byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja A. S., L. S., antstolė I. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi patenkino pareiškėjos A. G. skundą, t.y. panaikino 2007-07-13 antstolės I. B. patvarkymą dėl išieškojimo nutraukimo iš A. S.. Teismas nustatė, kad išieškotoja A. G. 2005-04-20 pateikė antstolei I. B. vykdomąjį raštą Nr.2-1075-52/05, išduotą 2005-03-14 Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu, kuriuo iš A. S. A. G. buvo priteista 240 000 Lt skolos, 2 000 Lt žyminio mokesčio, vykdomajame rašte skolininkės sutuoktinis A. S. nebuvo nurodytas. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje surinktus įrodymus, vykdomosios bylos medžiagą, padarė išvadą, kad suinteresuotam asmeniui A. S. jau 2005-09-25 buvo žinoma apie tai, kad antstolė nukreipė išieškojimą į jo turtą ir konkretus vykdomo išieškojimo pagrindas. Teismas, spręsdamas ar antstolės 2007-07-13 patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo nutrauktas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr.2-1074-52/05 dėl išieškojimo vykdymo iš A. S., yra teisėtas, padarė išvadą, kad šioje byloje svarbu nustatyti prievolės pobūdį. Teismas, vadovaudamasis CK 3.92 str. 3, 6 d., 3.109 str. 1 d. 5 p., sandorio sudarymo metu, t. y. 1996-08-19, galiojusio CK 43, 44 str., Notariato įstatymo 45 str., SŠK 21 str., protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad prievolė, atsiradusi pagal 1996-08-19 paskolos sutartį yra bendra sutuoktinių prievolė, kurios nepaneigia 2006-01-18 sudaryta povedybinė sutartis. Teismas kritiškai vertino suinteresuotų asmenų argumentus, kad iš pareiškėjos pagal paskolos sutartį gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, nes suinteresuotas asmuo L. S. jokių šias aplinkybes įrodančių dokumentų nepateikė, o A. S. sužinojęs apie sudarytą sandorį jo neginčijo, t. y. nepaneigė įstatyme numatytos prezumpcijos. Kadangi prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro turto nustato tik teismas, todėl teismui nustačius, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą, buvo padaryta išvada, kad antstolė neteisėtai nutraukė išieškojimą iš suinteresuoto asmens A. S..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, šioje civilinėje byloje surinktus įrodymus, civilinės bylos Nr.2-1074-52/05, vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino 2007-07-13 antstolės I. B. patvarkymą dėl išieškojimo nutraukimo iš A. S..

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2005-03-14 sprendimu priteisė iš L. S. A. G. 240 000 Lt skolos ir 2 000 Lt žyminio mokesčio. Iš civilinės bylos Nr.2-1074-52/05 medžiagos nustatyta, kad šioje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo A. S. nedalyvavo, Vilniaus apygardos teismo 2005-03-14 sprendime nenurodyta, kad skola turi būti išieškoma iš bendro sutuoktinių L. S. ir A. S. turto. Iš vykdomosios bylos Nr.1327-11/05 nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2005-04-20 išdavė vykdomąjį raštą Nr.2-1074-52/05 dėl 242 000 Lt išieškojimo iš L. S.. A. G. 2005-04-20 kreipėsi į antstolę su prašymu dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ir prašė išieškoti skolą iš L. S.. Šio vykdomojo rašto pagrindu 2005-04-21 buvo pradėta vykdomoji byla, antstolė L. S. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos, kuris 2005-04-27 buvo įteiktas asmeniškai A. S., L. S. vyrui. Skolininkė L. S. prašė antstolės vykdyti išieškojimą A. G. iš jos darbo užmokesčio, nurodė, kad turi išlaikyti nepilnametį vaiką, kito nekilnojamojo ar brangaus turto neturi, todėl antstolė 2005-05-10 VĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ išsiuntė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo. 2005-08-08 patvarkyme paskirstyti išieškotas lėšas, antstolė I. B. vykdomojo dokumento Nr.2-1074-52/05 pagrindu paskirstė iš skolininko A. S. išieškotus 223,36 Lt. 2005-08-29 antstolės I. B. padėjėja R. A. priėmė patvarkymus AB „SNORAS“, AB „SEB Vilniaus bankas“, AB bankas „Hansabankas“ dėl A. S. priklausančių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, bei patvarkymą dėl vykdomo dokumento vykdymo iš skolininko A. S. (L. S. sutuoktinio) darbo užmokesčio. Patvarkymas buvo išsiųstas Užsienio reikalų ministerijos vyr. buhalteriui.

2005-09-25 elektroniniu paštu skolininkas A. S. išsiuntė antstolei prašymą nuimti areštą AB banko „Hansabankas“ sąskaitai, kuri yra areštuota pagal vykdomąjį raštą Nr.2-1074-52/05. 2007-05-25 A. S. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė, kad jis nėra skolininkas, ir prašė atšaukti minėtą patvarkymą. Antstolės padėjėja 2007-05-30 pranešė A. S., jog paskolos sutartis buvo sudaryta santuokos metu, todėl preziumuojama, kad skola atsirado, tenkinant bendrus sutuoktinių interesus (CK 3.109 str.), kad gautos išskaitos iš darbo užmokesčio yra paskirstytos ir pervestos išieškotojai. A. S. 2007-06-29 antstolei pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog buvo sudaryta vedybų sutartis, todėl jo gaunamos pajamos ir lėšos nėra bendroji jungtinė nuosavybė, ir reikalavo, kad būtų atšauktas 2005-08-29 patvarkymas, ir 2006-01-18 sudarytą tarp A. S. ir L. S. vedybų sutartį, kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre 2006-01-19. Pagal vedybų sutartį A. S. gautos pajamos po santuokos sudarymo yra jo asmeninė nuosavybė. Antstolės I. B. padėjėja R. A. 2007-07-13 priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuris yra adresuotas Užsienio reikalų ministerijos vyr. buhalteriui (T. 1, b. l. 2). Šiame patvarkyme nurodyta, kad prašoma nutraukti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą iš A. S., nes pateikta vedybų sutartis. Pagal šį patvarkymą antstolei buvo grąžintas vykdomasis raštas. Minėtą 2007-07-13 patvarkymą apskundė išieškotoja A. G., nurodydama, kad antstolio padėjėja neturėjo teisės priimti tokio patvarkymo, kad vedybų sutartis nėra pagrindas nutraukti išieškojimą, nes išieškojimas buvo pradėtas iki vedybų sutarties pasirašymo. Bylos nagrinėjimo metu išieškotoja nurodė, kad ji paskolino pinigus Slavinskų šeimai ir todėl A. S. turi mokėti skolą. A. S. ir L. S. teikė atsikirtimus, kad paskola buvo suteikta tik L. S., kad iš A. S. skola nebuvo priteista, išieškotoja neturi reikalavimo teisės iš jo išsiieškoti skolą. A. S. teismui paaiškino, kad apie išieškojimą iš jo pagal 1996-08-19 paskolos sutartį jis sužinojo tik 2006 m., kai paprašė iš darbovietės buhalterijos išrašo apie skolų kreditoriams sumokėjimą, nes iš jo yra vykdomas išieškojimas keliems kreditoriams asmeniškai iš jo darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Kadangi turėjo ne vieną kreditorių, nepastebėjo, kad antstoliai pradėjo išieškoti daugiau (T. 2, b. l. 18). Skolininkė L. S. nurodė, kad ji asmeniškai skolinosi pinigus iš A. G., ir tai matyti iš A. G. ieškinio, nes A. G. reikalavo skolos iš jos asmeniškai. A. S. nieko nežinojo apie paskolos sutarties sudarymą, nes žinodamas tikrai nebūtų leidęs jos pasirašyti, kadangi ji pinigus iš A. G. gavo ne paskolos sudarymo metu, o 1994 m. 1994 m. ji pasiskolintus pinigus investavo be vyro žinios, tačiau pinigai buvo prarasti po 1995-1996 metų krizės, paskolos pinigai į šeimos biudžetą nepateko, jokio turto šeima už skolintus pinigus neįsigijo ir neketino įsigyti (T. 2, b. l. 10).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad 2007-07-13 antstolė I. B. patvarkymu neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti pradėto išieškojimo iš skolininkės L. S. sutuoktinio A. S. darbo užmokesčio tuo pagrindu, kad 2006-01-18 tarp A. S. ir L. S. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis. Tokios sutarties sudarymas savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005, 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šioje civilinėje byloje išnagrinėjo aplinkybes, ar pagrįstai yra vykdomas išieškojimas iš A. S. darbo užmokesčio, nes L. S. ir A. S. atsiliepimuose į pareiškėjos A. G. skundą teikė argumentus, kad išieškojimas turi būti vykdomas tik iš L. S. asmeninio turto, nes A. S. nėra skolininkas, ir nustatė, kad L. S. ir A. S. yra solidarūs skolininkai, L. S. įgyta prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė.

Apeliantas A. S. atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, peržengė skundo ribas ir iš esmės pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2005-03-13 sprendimą, nes civilinėje byloje Nr. 2-1074-52/05 turėjo būti nurodyta prievolės pobūdis, teismas turėjo išaiškinti pareiškėjai A. G. teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įtraukti jį suinteresuotu asmeniu, skundžiama nutartimi išsprendus klausimą dėl civilinėje byloje Nr. 2-1074-52/05 priimto sprendimo teisinių pasekmių atsiradimo ir jam, buvo pažeisti rungimosi, šalių lygiateisiškumo principai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad tuo atveju, kai pagal vieno sutuoktinio sudarytas sutartis dėl prievolių, kurios susijusios su bendru turtu, yra reiškiamas ieškinys, į bylą įtrauktini abu sutuoktiniai, kad tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Tačiau dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikintina, nes pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prievolės pobūdį, nepakeitė Vilniaus apygardos teismo 2005-03-13 sprendimo. Civilinėje byloje Nr. 2-1074-52/05 ieškinys dėl paskolos grąžinimo buvo pareikštas atsakovei L. S., paskola priteista iš L. S.. Šioje byloje priimtame sprendime nebuvo nurodyta prievolės kilmė ir jos pobūdis. Sprendimu nebuvo nustatyta, kad L. S. prievolė pagal 1996-08-19 paskolos sutartį yra asmeninė, paskola iš A. G. buvo paimta L. S. asmeniniams poreikiams tenkinti. Įsiteisėjus sprendimui, teismui išdavus vykdomąjį dokumentą, skolos išieškojimas buvo vykdomas ne tik iš L. S., bet ir iš A. S. darbo užmokesčio, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). A. S. antstolės veiksmų dėl išieškojimo nukreipimo į jo darbo užmokestį neginčijo CPK 510 str. numatyta tvarka. A. S. tik byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pateikė atsikirtimus, kad jis nėra skolininkas, prievolė pagal minėtą paskolos sutartį negali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Įvertinus tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-03-13 sprendimu nebuvo nustatyta, jog prievolė pagal paskolos sutartį yra L. S. asmeninė, kad tik šioje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo buvo iškeltas klausimas dėl prievolės pobūdžio, prievolė buvo vykdoma, šis klausimas išnagrinėtas dalyvaujant A. S., kuris turėjo visas galimybes apginti nurodomas pažeistas jo teises bei įstatymų saugomus interesus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria konstatuotas prievolės asmeniui nustatymas ir jos pobūdis, nepripažintina neteisėta, pažeidžiančia A. S. teises ir įstatymų saugomus interesus. Ši išvada darytina vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008.

Pagal bylos įrodymus tiek 1996-08-19 paskolos sutarties sudarymo metu, tiek tuo metu, kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2005-03-13 sprendimas ir buvo pradėtas vykdymo procesas, L. S. ir A. S. buvo santuokoje. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Sutuoktinių tarpusavio asmeniniai ir turtiniai santykiai pagrįsti savitarpio pasitikėjimu, meile, pagarba, todėl galioja prezumpcija, kad sutuoktinis veikia su kito sutuoktinio sutikimu. Ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., kuris galiojo paskolos sandorio sudarymo metu (Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso komentaras. Vilnius: „Mintis“, 1985. P. 35). Asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Šia prezumpcija siekiama apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais. Šioje byloje ši įstatymo įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Apeliantas A. S. nurodo, kad skola pagal 1996-08-19 paskolos sutartį yra asmeninė L. S. skola, apie šią skolą jis nežinojo 9 metus, sutarties sudarymo metu jų šeiminiai santykiai su L. S. buvo pašliję, bendro ūkio jie nevedė, o santuokos nenutraukė tik dėl nepilnamečio sūnaus, faktiškai jų santuoka neegzistuoja nuo 1996 m. L. S. asmeniškai pasiskolinti pinigai į šeimos biudžetą nepateko, jokio turto šeima neįsigijo ir neketino įsigyti, verslo nei jis, nei L. S. neturėjo, o pasiskolinta suma – 60000 USD tuo metu buvo labai didelė. Taip pat nurodė, kad A. G. žinojo, jog L. S. pasiskolino pinigus tam, kad būtų patenkinti jos asmeniniai poreikiai, t. y. kad ji gautų pelną. L. S. civilinėje byloje Nr.2-1074-52/05 nurodė, kad nuo 1993 m. ji žinojo, kur galima pelningai investuoti pinigus, todėl pasiskolino iš A. G. USD, kuriuos per 1995-1996 m. krizę prarado (c. b. Nr.2-1074-52/05, b. l. 49, 60). Šioje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo L. S. nurodo tas pačias pinigų pagal 1996-08-19 paskolos sutartį pasiskolinimo aplinkybes, t. y. kad ji skolinosi iš pareiškėjos asmeninėms, ne šeimos reikmėms, ir tikslą – pasiskolintas lėšas perskolinti trečiajam asmeniui ir gauti palūkanas, A. S. apie tai nieko nežinojo (T. 1, b. l. 66). Pareiškėja A. G. nurodė, kad skolininkai pinigus panaudojo šeimos reikmėms, nes tuo metu statėsi 2 aukštų butą ir jiems pinigai buvo reikalingi, skolininkas A. S. turėjo žinoti apie paskolą, nes jis ir L. S. šeima (T. 1, b. l. 65). L. S. ir A. S. byloje neteikė įrodymų, kad paskolos paėmimo metu jie nevedė bendro ūkio, kad L. S. paskolą paėmė tam, jog pinigus investuotų ir gautų pelną, kurį būtų naudojusi tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos poreikiams tenkinti.

Byloje pateikti įrodymai, tame tarpe skolininkų paaiškinimai, tvirtina, kad paskolos paėmimo metu jie vedė bendrą ūkį, pinigai buvo reikalingi šeimos poreikiams tenkinti. A. S. 2008-11-07 teismo posėdyje nurodė, kad kartu su L. S. nebegyvena nuo 1998 m. (T. 2, b. l. 45), t. y. paskolos paėmimo metu apeliantas gyveno kartu su L. S.. A. S. nurodė, kad 1996 m. jis ir L. S. nuomojo butą (T. 2, b. l. 45). L. S. nurodė, kad ji norėjo turėti asmeninių lėšų tam, kad su vaiku turėtų kur gyventi (T. 2, b. l. 43). Pirmosios instancijos teismas buvo sudaręs visas galimybes apeliantui teikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima būtų konstatuoti, kad paskola buvo paimta ne šeimos poreikiams tenkinti (T. 2, b. l. 3). Vien skolininkų nurodoma aplinkybė, kad už paskolą nebuvo pirktas turtas, nepaneigia, jog paskola buvo paimta ne šeimos poreikiams tenkinti. Vieno iš sutuoktinio santuokos metu paimta paskola tam, kad būtų gautas pelnas, t. y. pajamos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad paskola nebuvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. kad buvo panaudota ne šeimos interesais. Be to, A. S. neginčijo antstolės veiksmų, kai antstolė pradėjo vykdyti išieškojimą iš jo darbo užmokesčio, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. A. S. išsilavinimas yra aukštasis teisinis (T. 2, b. l. 45), todėl akivaizdu, kad jam buvo žinomos CK 3.109 str. nurodytos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. 2005-04-27 A. S. L. S. gyvenamojoje vietoje priėmė antstolės siųstą L. S. raginimą įvykdyti sprendimą geruoju (raginime nurodytas teismo sprendimas, išieškotoja, skola, vykdomojo rašto numeris), todėl darytina išvada, kad A. S. žinojo apie vykdymo procesą pagal vykdomąjį raštą Nr.2-1074-52/05 nuo pat jo pradžios. Pažymėtina, kad 2005-09-25 elektroniniu paštu A. S. išsiuntė antstolei prašymą nuimti areštą AB banko „Hansabankas“ sąskaitai, kuri yra areštuota pagal vykdomąjį raštą Nr.2-1074-52/05, ne dėl to, kad negali būti vykdomas išieškojimas iš jo pagal šį vykdomąjį raštą, o dėl to, kad jis iš šios sąskaitos apmoka už interneto paslaugas ir motinos sąskaitą už telefoną.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirojo skundo prašymai netenkintini. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. (CPK 338), nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.