- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 1-41-795/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kaltinamasis
- E. Š.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Danguolei Gedvilaitei ir Alinai Bružienei dalyvaujant:
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui A. V.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku-dažytoju, teistas:
2007-04-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams.2007-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2007-09-07 Klaipėdos m. apylinkė teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 2007-05-18 ir 2007-04-20 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2007-10-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-09-07 Klaipėdos m. apylinkė teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2008-11-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. Š. apsiųstas atlikti 2007-10-18 nuosprendžiu paskirtos subendrinto laisvės atėmimo bausmės.2008-11-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 187 str. 3 d., areštu 40 parų. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2007-10-18 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui; 2011-05-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 189 str. 3 d., laisvės atėmimu 11 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-11-26 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 2012-09-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. 2 d. 1 p., paleistas lygtinai nuo neatliktos 9 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės; teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sužalojo žmogų:
2014 m. vasario 21 d., apie 22 val., viešoje vietoje- Rambyno g., prie namo Nr. 18, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia spyrė A. J. į pilvą, dūrė A. J. peiliu į kojas. Nukentėjusiajam A. J. pargriuvus ant žemės, E. Š. gulinčiam A. J. apie devynis kartus dūrė peiliu į kojas ir rankas, padarydamas jam pjautines draskytas žaizdas abiejuose kojose, kairėje rankoje, dalinį kairės blauzdos raumenų pakenkimą, kairės rankos šeivikaulio paviršinius įbrėžimus, V piršto sąnario atvirą pjautinį sužalojimą su abiejų fleksorių pakenkimu sausgyslėse, sukėlusius hemoraginį šoką ir mažakraujystę. Tokiais veiksmais E. Š. sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sužalojo A. J..
Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino kad 2014 m. vasario 21 d., vakare, jo namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, svečiavosi A. V., A. R., S. T., T. Ž.. Apie 20.30 val. paskambino buvusi E. Š. draugė T. Ž.. Pokalbio metu E. Š. pavadino T. Ž. necenzūriniu žodžiu „šliucha“. Tai išgirdęs, nukentėjusysis A. J. supyko ir pagrasino užmušti E. Š.. Kaltinamasis jam pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti santykius. E. Š. išbėgo į kiemą. Artėdamas prie nukentėjusiojo, pastebėjo, kad šis rankoje laiko peilį. E. Š., norėdamas atimti peilį, susipjaustė ranką. Gindamasis kelis kartus peiliu kliudė nukentėjusiojo ranką. Nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Gulinčiam A. J. kaltinamasis dar kelis kartus dūrė peiliu į koją. Nukentėjusysis sudejavo ir susmuko. Pamatęs kraujuojančią savo ranką, E. Š. peilį numetė ant grindinio ir nuskubėjo į namus sutvarstyti žaizdos. Nusiplovęs kraują, E. Š. grįžo į įvykio vietą ir pamatė, kad nukentėjusiojo koja kraujuoja. Kaltinamasis, bijodamas, kad nukentėjusysis nenukraujuotų, ištraukė iš jo kelnių diržą ir užveržė koją aukščiau žaizdos. Po to iškvietė medikus. Atvažiavę policijos pareigūnai peilio nerado. E. Š. neginčija, kad peiliu sužalojo nukentėjusįjį A. J., tačiau tvirtina, kad peilį atsinešė pats nukentėjusysis.
Asmens blaivumo testo pažymoje Nr. 3868 užfiksuota, kad 2014 m. vasario 21 d., 23.42 val., E. Š. nustatytas 0,55 prom. girtumas (b.l. 60).
Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2014 m. vasario 21 d., leido laiką su T. Ž., jos draugais Alina ir Aurimu. T. Ž. pasiguodė, kad ją žemina ir užgaulioja buvęs draugas E. Š.. Tą patį vakarą T. Ž. telefonu kalbėjo su kaltinamuoju, jis ją įžeidinėjo. A. J. perėmė iš T. Ž. telefoną ir tęsė pokalbį su kaltinamuoju. A. J. kaltinamajam pasakė, kad jie turi susitikti ir viską išsiaiškinti. Po šio pokalbio, A. J. lydėjo T. Ž. į Rambyno g. Prie daugiabučio namo pamatė atbėgantį kaltinamąjį. Pribėgęs kaltinamasis spyrė A. J. į pilvą. Kaltinamojo rankoje pamatė peilį. E. Š. dūrė peiliu nukentėjusiajam, tačiau A. J. pagriebė peilį už ašmenų. Jie susigrūmė, A. J. pargriuvo ant žemės. Gulinčiam ant žemės kaltinamasis dūrė peiliu į koją. A. J. prarado sąmonę. Atsipeikėjo ligoninėje. Jo rankose ir kojose buvo daugybė durtinių žaizdų. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gulėjo septynias dienas. Vėliau buvo išvežtas į Kauno klinikas, jam atliktos dvi kairės kojos operacijos. Sekančią dieną po įvykio nukentėjusįjį ligoninėje aplankė kaltinamasis E. Š.. Jis pasakė, kad peilį paslėpė, todėl A. J. nieko nelaimės. A. J. įvykio metu su savimi turėjo nedidelę rankinę, joje buvo statybose naudojamas peiliukas, skirtas plėvelei pjaustyti. Kito peilio jis neturėjo.
Liudytoja T. Ž. parodė, kad anksčiau ji ir kaltinamasis E. Š. buvo pora. Šiuo metu jie nedraugauja, tačiau E. Š. įkyriai jai skambina, žemina. 2014 m. vasario 21 d., vakare, ji leido laiką su A. J., Alina ir Aurimu. Paskambino E. Š. ir ėmė užgaulioti. Jų pokalbį išgirdo A. J.. Nukentėjusysis telefonu kalbėjo su kaltinamuoju. T. Ž. suprato, kad jie susitarė susitikti. A. J. ir T. Ž. atėjus į kiemą, Rambyno g., atbėgo E. Š. ir spyrė A. J. į pilvą. Nukentėjusysis nuo smūgio net nepajudėjo. T. Ž. kaltinamojo rankoje pamatė peilį. Peilis buvo didelis, raudonos spalvos rankena. Šį peilį ji yra mačiusi E. Š. namuose. E. Š. mosavo peiliu prieš A. J., dūrė nukentėjusiajam į ranką, po to į koją. A. J. pargriuvo ant žemės. Tuo metu susimušė Alina ir Samanta ir T. Ž. nubėgo jų išskirti. Matė, kad nukentėjusysis nejuda, jam aplink kojas pribėgę daug kraujo. E. Š. kažkur nubėgo, nusinešdamas peilį. Netrukus jis sugrįžo be peilio. Nusimovė marškinėlius ir užvežė nukentėjusiajam koją. Atvažiavo greitoji pagalba ir nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę. T. Ž. paėmė nukentėjusiojo rankinę ir ją nunešė į namus. Namuose apžiūrėjo rankinės turinį. Joje buvo nedidelis peiliukas. Nukentėjusysis A. J. įvykio metu peilio neturėjo ir juo kaltinamajam E. Š. negrasino.
Liudytoja A. P. parodė, kad 2014 m. vasario pabaigoje, apie 19 val., ji susitiko su draugais T. Ž., A. J. ir A. K.. Jie pas A. J. pažįstamą vyra gėrė alų. T. Ž. paskambino buvusiam savo draugui E. Š.. Pasibaigus pokalbiui, T. Ž. pasakė, kad ji susitarė už valandos, Rambyno g., prie namo Nr. 18, susitikti su Samanta ir „viską išsiaiškinti“. Iš T. Ž. pokalbio liudytoja A. P. suprato, kad A. J. susitiks su E. Š. ir susimuš. A. J. su savimi peilio neturėjo. Jie visi nuėjo į Rambyno g., namo Nr. 18 kiemą. Priešais pamatė ateinančius E. Š., S. T., A. R. ir Algį. E. Š. pradėjo bėgti link A. J.. Jis vilkėjo sportines kelnes ir marškinėlius, rankoje laikė peilį. Peilis buvo didelis, jo rankena raudonos spalvos. Šį peilį A. P. anksčiau buvo mačiusi kaltinamojo namuose. Pribėgęs prie A. J., E. Š. jam dūrė peiliu. A. J. nukrito ant žemės, o E. Š. jį badė peiliu. A. P. matė, kad E. Š. du kartus dūrė nukentėjusiajam į koją. Prie nukentėjusiojo kojų atsirado klanas kraujo, jis prarado sąmonę. E. Š., laikydamas rankoje peilį, nubėgo link namo laiptinės. Netrukus jis grįžo, tačiau peilio nebeturėjo. E. Š. nusivilko marškinėlius ir jais užveržė nukentėjusiojo koją virš žaizdos. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Policijos pareigūnai sulaikė E. Š.. Po įvykio A. P. girdėjo kalbant, kad pilį E. Š. paslėpė po laiptais, vėliau A. V. ir kiti berniukai peilį įmetė į kanalizacijos šulinį.
Liudytoja A. R. parodė, kad 2014 m. vasario 21 d., vakare, svečiavosi pas kaimyną E. Š.. E. Š. gėrė alų. Jam kažkas paskambino. Pokalbis buvo nedraugiškas, E. Š. sakė: „ateik ir mane užmušk“. Po pokalbio E. Š. pasakė: „turim susitikimą“. Netrukus E. Š. išėjo į kiemą. A. R. kaltinamojo rankose peilio nepastebėjo. Paskui E. Š. į kiemą išėjo A. R., A. S., S. T.. A. R. pamatė Naglio g. ateinančius nukentėjusįjį A. J., kaimynę T. Ž. ir klasiokę A. P.. A. P. ir S. T. susimušė dėl apkalbų. A. R. norėjo jas išskirti. Ji nematė, kaip buvo žalojamas nukentėjusysis A. J.. Matė nukentėjusįjį gulintį ant asfalto, aplink jo kojas buvo pritekėję daug kraujo. E. Š. bandė užveržti nukentėjusiojo koją diržu. Kažkas šaukė „papjovė“. A. R., S. T. ir Algis išsigandę pabėgo.
Liudytoja S. T. parodė, kad 2014 m. vasario mėn., apie 18 val., svečiavosi pas kaltinamąjį E. Š.. Pas jį buvo ir daugiau vaikų. E. Š. paskambino T. Ž.. Pokalbio metu E. Š. keikė T. Ž. necenzūriniais žodžiais. Su T. Ž. kalbėjo ir S. T., jos susitarė tą patį vakarą susitikti išsiaiškinti santykius. Po to T. Ž. perdavė telefoną vaikinui, kuris grasino E. Š.. Netrukus E. Š. gavo SMS žinutę ir išėjo iš kambario. Nesulaukę jo sugrįžtant, vaikai taip pat išėjo į kiemą. Kieme pamatė, kad E. Š. susitiko su T. Ž., A. P. ir dviem vaikinais. E. Š. rankoje liudytoja peilio nematė. S. T. susimušė su A. P., todėl nematė, kas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Vėliau pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žemės. E. Š. netoliese nebuvo. Kaltinamasis netrukus sugrįžo. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir S. T. pabėgo.
Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dieną jis svečiavosi pas E. Š.. Kaltinamasis E. Š. gėrė alų. Svečiuose buvo merginų. Jos telefonu kalbėjo su Toma. Kažkas kažkam grasino. E. Š. perėmė telefoną ir kalbėjosi su Toma. Pokalbio metu kaltinamasis Tomai pasakė negražų žodį. Nukentėjusysis telefonu pagrasino E. Š., sakydamas, kad jį užmuš. E. Š. pasakė: „atvažiuok ir užmušk“. Jie telefonu susitarė, kad vaikinas atvažiuos į Rambyno g. namo Nr. 18, kiemą. Po 5 minučių vaikinas paskambino E. Š. ir pranešė, kad yra prie namo. E. Š. labai susinervino, pradėjo drebėti. Išeidamas iš namų pasakė, kad, jei pasiseks, spirs vaikinui, o jei ne, tai durs peiliu. E. Š. iš buto išsinešė peilį, raudonos spalvos rankena. A. V. jo prašė neimti peilio, tačiau kaltinamasis jo nepaklausė. A. V. ir merginos išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyks. Pamatė, kad E. Š. spyrė vaikinui į pilvą. Nuo spyrio nukentėjusysis nenukrito. Tada E. Š. dūrė jam peiliu. Nukentėjusysis nukrito ant žemės ir, spardėsi kojomis. E. Š. toliau žalojo vaikiną peiliu, aplink tryško kraujas. Aplinkiniai šaukė E. Š., kad šis ramintųsi. Staiga E. Š. nubėgo link namų. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo ant žemės, aplink jį buvo susitelkęs klanas kraujo. Netrukus E. Š. grįžo. Peilio jis nebeturėjo. A. V. išsigando, kad jo nesulaikytų policija, todėl parbėgo į namus. Vėliau merginos pasakė, kad peilį E. Š. paslėpė po laiptais. Kitą dieną A. V. ir trys iš matymo pažįstami vaikinai peilį po laiptais surado. Kitas vaikinas peilį paėmė ir įmetė į kanalizacijos šulinį. Kaltinamasis E. Š. paslėpti peilį neprašė.
Liudytoja D. R. parodė, kad 2014 m. vasario 21 d., apie 22.00 val., būdama namuose, esančiuose Rambyno g. 18, Klaipėda, penktame aukšte, išgirdo šauksmus ir išėjo į balkoną. Matė, kad jos kaimynas E. Š. susigrūmė su kitu vaikinu. Kadangi buvo penktame aukšte ne viską gerai matė. Ji, pamačiusi muštynes, iškvietė policijos pareigūnus. Po to išėjo į kiemą. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jo kojos kraujavo. Kaltinamasis E. Š. šaukė, kad papjovė. D. R. peilio nepastebėjo. E. Š. bandė užspausti nukentėjusiojo žaizdas, vis rėkė, kad pripjovė.
Liudytojas R. B. parodė, kad 2014 m. vasario 21 d., apie 22.20 val., iš VPK budėtojų dalies gavo pranešimą, kad Rambyno g., prie 18- to namo vyksta muštynės. Atvykęs į įvykio vietą, kieme matė susibūrusius žmones. Ant žemės gulėjo vaikinas. Jis buvo be sąmonės, kruvinas. Kaltinamasis tupėjo šalia ir diržu nukentėjusiojo koją aukščiau žaizdos, bandė sustabdyti kraujavimą. Kaltinamasis E. Š. paaiškino, kad tarp jo ir gulinčio vaikino įvyko muštynės ir jis vaikinui kelis kartus dūrė peiliu į koją. Kaltinamojo ranka – plaštaka taip pat buvo sužalota. Įvykio vietoje peilis nebuvo surastas. E. Š. buvo labai išsigandęs.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2014 m. vasario 21 d. policijos pareigūnams apžiūrint įvykio vietą, Rambyno g., prie namo Nr. 45, dešiniajame kelkraštyje, ant asfalto rasta rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Šioje vietoje, atvykus pareigūnams, gulėjo nukentėjusysis, kuris greitosios pagalbos automobiliu išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje įrankis, kuriuo galėjo būti sužalotas žmogus, nerastas (b.l. 4-5).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR VRM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje G 561/14(03) konstatuota, kad A. J. 2014 m. vasario 21 d., iki 22.20 val., buvo padaryti šie sužalojimai: pjautinės draskytos žaizdos abiejose kojose, kairėje rankoje, dalinis kairės blauzdos raumenų pakenkimas, kairės plaštakos V piršto lenkiamųjų sausgyslių bei dilbio tiesiamųjų sausgyslių pakenkimas. Kliniškai konstatuotas hemoraginis šokas, mažakraujystė, šeivikaulio paviršinis įbrėžimas V piršto sąnario atviras pjautinis sužalojimas su abiejų fleksorių pakenkimu (lenkiamosios sausgyslės) sausgyslės. Dėl šių sužalojimų išsivystė kairės kojos arterijos šakos plyšimas ir pseudo aneurizmos susidarymas ir kraujo susikaupimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu, turinčius individualius požymius, galinčius sukelti draskytino pobūdžio sužalojimus. A. J. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje konstatuotos žaizdos padarytos ne mažiau kaip 10 trauminiais poveikiais (b. l. 18-19).
Daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose nurodyta, kad nukentėjusysis A. J. ikiteisminio t yrimo pareigūnui savo iniciatyva pateikė drabužius, kuriuos vilkėjo nusikaltimo metu: kelnes ir marškinėlius. Apžiūros protokole nurodyta, kad kelnės supjaustytos ir sukarpytos. Marškinėlių priekis perkirptas ( b. l. 32-36).
Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. Š. spyrė nukentėjusiajam A. J. į pilvą ir apie dešimt kartų dūrė peiliu jam į kojas ir ranką. Dėl kaltinamojo E. Š. veiksmų nukentėjusysis A. J. patyrė sužalojimus: pjautines draskytinas žaizdas abiejose kojose, kairėje rankoje, dalinį kairės blauzdos raumenų pakenkimą, kairės plaštakos V piršto lenkiamųjų sausgyslių bei dilbio tiesiamųjų sausgyslių pakenkimą, hemoraginį šoką, mažakraujystę, šeivikaulio paviršinį įbrėžimą, V piršto sąnario atvirą pjautinį sužalojimą su abiejų fleksorių (lenkiamosios sausgyslės) pakenkimu. Dėl šių sužalojimų išsivystė kairės kojos arterijos šakos plyšimas ir pseudo aneurizmos susidarymas ir kraujo susikaupimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą. Nukentėjusysis buvo mušamas ir žalojamas peiliu viešoje vietoje – Rambyno g., bendrabučio kieme, matant aplinkiniams, tarp jų ir nepilnamečiams asmenims. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltinamasis A. Š. gatvėje kilusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo A. J. neneigia ir pripažįsta vieną kartą spyręs jam į pilvą, keletą kartų dūręs peiliu, tačiau tvirtina, kad taip pasielgė išprovokuotas paties nukentėjusiojo A. J.. Anot E. Š., A. J. pats atsinešė į susitikimo vietą peilį ir juo grasino kaltinamajam. Jis, siekdamas apsiginti nuo agresyviai besielgiančio nukentėjusiojo, atėmė iš jo peilį ir vieną kartą juo dūrė A. J. į ranką, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, dar kelis kartus dūrė peiliu jam į kojas. Visos šios kaltinamojo nurodytos nukentėjusiojo sužalojimo paskatos paneigtos kitais bylos duomenimis. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad konfliktas tarp jo ir kaltinamojo įvyko dėl telefoninio pokalbio metu E. Š. išsakytų T. Ž. įžeidžiančių žodžių. Kaltinamasis E. Š. į sutartą susitikimo vietą atsinešė peilį ir juo ėmė badyti A. J., šiam nespėjus net atremti kaltinamojo puolimo. Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis E. Š. telefonu kalbėjo su T. Ž., po to ir su E. J., su juo susitarė susitikti išsiaiškinti santykius. Išeidamas iš namų, E. Š. pasiėmė didelį peilį, raudona rankena, pasakė, kad papjaus nukentėjusįjį. Liudytojai A. P. ir T. Ž. patvirtino, kad į susitikimo vietą E. Š. atėjo rankoje laikydamas didelį raudonos spalvos rankena peilį. Nustatyta, kad peilį į susitikimą su nukentėjusiuoju atsinešė pats kaltinamasis E. Š.. Jis nukentėjusiajam peiliu dūrė į ranką ir kojas apie dešimt kartų. Visa tai įvyko viešoje vietoje – gatvėje, daugiabučių namų kieme, aplinkiniams stebint kilusį konfliktą. E. Š. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik A. J. sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Kaltinamajame akte, aprašant E. Š. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, jog jis smurtavo prieš A. J. iš chuliganiškų paskatų. Nustatyta, kad ginčas tarp kaltinamojo E. Š. ir nukentėjusiojo A. J. kilo dėl A. J. draugystės su T. Ž.: T. Ž., anksčiau artimai draugavusi su E. Š., užmezgė santykius su A. J.. Konflikto dieną, T. Ž. kalbantis telefonus su E. Š., šis ją įžeidė, pavadindamas „šliucha“. Į pokalbį įsikišo nukentėjusysis A. J. ir konfliktas toliau vystėsi tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Pokalbio telefonu metu nukentėjusysis ir kaltinamasis apsižodžiavo, vienas kitam metė iššūkį susitikti ir toliau aiškintis santykius akis į akį. Tokio asmeninio konflikto metu kaltinamasis E. Š., apimtas pykčio, į susitikimo vietą atsinešė peilį ir juo apie dešimt kartų smogė nukentėjusiajam A. J.. Taigi, kaltinamasis E. Š. smurtavo prieš nukentėjusįjį ne dėl neaiškios dingsties, o dėl asmeninio pobūdžio paskatų.
Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai ar kitokie. Motyvas nėra šios nusikalstamos veikos požymis (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-405/2013). Nustačius, kad kaltinamasis E. Š. viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį A. J. ir šiais savo veiksmais sukėlė pavojingas pasekmes – įvykį stebėję nepilnamečiai vaikai ir suaugusieji buvo išgąsdinti ir šokiruoti tokio kaltinamojo elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Kaltinamojo E. Š. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. E. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, metu, smurtaujant prieš nukentėjusįjį A. J., buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltinamajame akte nurodyta, kad ši kaltinamojo E. Š. veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų ir kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. ir nukentėjusysis A. J. skirtingu laikotarpiu artimai bendravo su T. Ž., todėl tarp jų susiklostė įtemti ir konfliktiški santykiai. Liudytoja T. Ž. paaiškino, kad kaltinamasis E. Š., nutrūkus jų santykiams, ją persekiojo skambučiais ir SMS žinutėmis, nuolat įžeidinėdamas necenzūriniais ir kitais žeminančiais žodžiais. Apie tai ji papasakojo savo naujam draugui A. J.. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad T. Ž. skundėsi, jog ją nuolat žemina buvęs draugas E. Š., o nusikaltimo dieną kaltinamasis telefoninio pokalbio metu ją pavadino „šliucha“. Suerzintas tokio kaltinamojo poelgio, A. J. perėmė iš T. Ž. telefoną ir piktai, nedraugiškai pasikalbėjo su E. Š.. Pokalbio metu jie susitarė susitikti ir pratęsti santykių aiškinimąsi Rambyno g., prie E. Š. namų. Kartu su kaltinamuoju E. Š. buvę liudytojai A. R. ir A. V. patvirtino, kad pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo nedraugiškas, po šio pokalbio E. Š. tapo piktas, iš susijaudinimo net drebėjo. Pamatęs į kiemą atėjusius A. J. ir T. Ž., iš namų kaltinamasis išbėgo į lauką, net neapsivilkęs viršutinių rūbų. Kaltinamojo E. Š. veiksmai negali būti vertinami, kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. E. Š. spyrė A. J. ir badė jį peiliu ne dėl neaiškios priežasties, o dėl asmeninės antipatijos ir pykčio, kilusio dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeninių santykių. Kaltinamojo E. Š. veikoje nesant chuliganiškų motyvų, t.y., būtinojo nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kvalifikuojančio požymio, jo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad nusikalstama veika padarytą iš chuliganiškų paskatų.
Kaltinamojo E. Š. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (LAT 2009-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2009).
Kaltinamajame akte aprašant E. Š. pareikštą kaltinimą buvo nurodyta aplinkybė, kad jis dūrė peiliu ne mažiau kaip 9 kartus į kojas ir rankas. Nukentėjusysis A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme, parodė, kad kaltinamasis jam dūrė peiliu vieną kartą į koją, o po to jis prarado sąmonę. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad žaizdos A. J. kūne padarytos ne mažiau kaip 10 trauminiais poveikiais (b. l. 18-19). Kaltinamasis E. Š. tvirtina tik kelis kartus dūręs nukentėjusiajam peiliu. Kadangi tikslus dūrių peiliu skaičius nebuvo nustatytas, patikslinama smūgių peiliu sudavimo aplinkybė, nurodant, kad kaltinamasis E. Š. apie 9 kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į kaltinime nurodytas kūno vietas. Pažymėtina, kad kaltinamojo E. Š. veikos kvalifikavimui įtakos turi ne peiliu suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytos aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.
Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, E. Š. padarė netiesiogine tyčia: spirdamas nukentėjusiajam į pilvą ir apie 10 kartų smogdamas jam peiliu, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, E. Š. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – badydamas nukentėjusįjį A. J. peiliu – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.
E. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis anksčiau buvo 4 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. Š. nusikaltimų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku - dažytoju. Všį Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo pažymoje nurodyta, kad R. Š. diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas, impulsyvumas (b.l. 102). Šios aplinkybės ir kaltinamojo E. Š. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės. Kaltinamasis E. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą tik iš dalies ir viso teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad nukentėjusysis A. J. pats išprovokavo konfliktą, atsinešdamas į susitikimo vietą peilį ir juo grasindamas kaltinamajam E. Š. Jis nusikaltimu padarytos žalos ar bent jos dalies nepašalino, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata ir jo gydymu. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo jis neatsiprašė. Kaltinamojo E. Š. dalinis prisipažinimas nelaikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau tuoj po nusikaltimo padarymo A. Š., pamatęs, kad nukentėjusiojo koja gausiai kraujuoja, suteikė nukentėjusiajam A. J. pagalbą, savo marškinėliais ir nukentėjusiojo kelnių diržu užveržė jo koją aukščiau žaizdos ir laikė, kol atvyko greitosios pagalbos medikai, taip bandydamas išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalis 10 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, E. Š. už kiekvieną nusikaltimą skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
E. Š. yra labai jauno amžiaus. Jis nusikaltimų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku. Nuo nusikaltimų padarymo praėjus vieneriems metams naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų nepadarė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5,6 ir 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
Į paskirtos bausmės laiką įkaitomas kaltinamojo E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. vasario 21 d., 23.40 val., iki 2014 m. vasario 23 d., 19.45 val. (b.l. 62-63, 64).
Kaltinamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. Š. pareiškė 6673,98 Lt (1932,92 Eur) civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (b.l 25-27). Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis A. J. dėl kaltinamojo E. Š. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigose gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -6673,98 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis E. Š., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo solidariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.
Daiktai, turinys reikšmės tyrimui – nukentėjusiojo A. J. marškinėliai ir džinsinės kelnės, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK saugykloje, yra menkaverčiai ir nebegali būti naudojami, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (b.l. 36).
Vokas su įvykio vietos apžiūros metu paimtomis kraujo pėdsakų mikrodalelėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas (b.l. 5A).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.
-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 21 d., 23.40 val., iki 2014 m. vasario 23 d., 19.45 val. (dvi dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant E. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. Š. 1932,92 Eur (6673,98 Lt) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti .
Daiktus, turinčius reikšmės tyrimui – nukentėjusiojo A. J. marškinėlius ir džinsines kelnes, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl jų menkavertiškumo, sunaikinti.
Tiriamąją medžiagą – voką su įvykio vietos apžiūros metu paimtomis kraujo pėdsakų mikrodalelėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.