- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Papildomas sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- eI3-516-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00870-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centras
- Pareiškėjas
- UAB Ardynas
- Trečiasis asmuo
- Ž. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ardynas“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. V. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ardynas“ (toliau – pareiškėja, UAB „Ardynas“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau –Vilniaus filialas) 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. VILRS-2214 (toliau – Sprendimas Nr. VILRS-2214) ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. CSPR-31 (toliau – Sprendimas Nr. CSPR-31); 2) įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovintį pastatą – sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (kiemo aikštelė, esanti sodo pastato priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras 2020 m. balandžio 20 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą byloje, kuriame nurodė, kad teismui yra pateikęs prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas: 2019 m. gruodžio 18 d. prašymą Nr. S-86142 (1.11 E) (bylos 102-103 puslapiai) atlyginti 42,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (kelionės išlaidas) už vykimą į 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžius ir 2020 m. vasario 11 d. prašymą Nr. S-10609 (1.11 E) (bylos 138-144 puslapiai), kuris patikslintas 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. S-10885 (1.11 E) (bylos 147-149 puslapiai), atlyginti 16,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (kelionės išlaidas) už vykimą į 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdį. Atsakovas nurodė, kad teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-516-789/2020 bylinėjimo išlaidų priteisimo klausimo neišnagrinėjo.
Pareiškėja prašo atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011,2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).
Šiuo atveju atsakovas prašo priimti papildomą sprendimą dėl kelionės išlaidų, patirtų jo atstovui vykstant į byloje paskirtus teismo posėdžius, atlyginimo.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 12 d., pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro institucijos atstovo vykimo į 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžius išlaidos. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, teismas atsakovo pateiktų prašymų nenagrinėjo ir bylinėjimosi išlaidų klausimo Sprendime nesprendė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas priimti papildomą sprendimą nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjos skundas teismo sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, kad administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).
Atsakovas 2019 m. gruodžio 18 d. prašyme nurodė, kad patirtos kelionės išlaidos buvo būtinos, kadangi įgaliotos atstovės darbo vieta yra Kaune, o byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsakovas nurodė, kad kelionės išlaidų būtinumą pagrindžia tai, kad, pagal Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. VE-18 (1.3E), įgaliota atstovė buvo paskirta pranešėja nagrinėjant pareiškėjos skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje. Teigia, kad neturėjo galimybės paskirti kitą atstovą byloje dėl po struktūrinių pertvarkymų išaugusio Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus teisininkų darbo krūvio.
Teismas pažymi, kad atsakovo VĮ Registrų centro atstovės kelionės (transporto) į teismo posėdžius išlaidos iš esmės patirtos institucijai vykdant jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui, kuris, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad atsakovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra proceso šalies teisė, o ne pareiga. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Įvertinęs atsakovo 2019 m. gruodžio 18 d. prašyme išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad šiame prašyme nurodytos priežastys yra paties atsakovo vidinio darbo organizavimo pasekmė, kuri negali sukelti neigiamų padarinių pareiškėjai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymus ir priteisti jam jo atstovo turėtas transporto išlaidas. Taigi atsakovo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 97 straipsniu,
nusprendžia:
Priimti papildomą sprendimą.
Atmesti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro prašymus priteisti jo naudai iš pareiškėjos UAB „Ardynas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Papildomas sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.