Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga byloje, kurioje J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. vasario 4 d. gautas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

J. M. kaltinamas tuo, kad 2019 spalio 18 d., Kauno m., Taikos pr. 145, sudarė su UAB „Mogo LT“ transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT18102019/0039, pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė J. M. teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį „Mercedes Benz E 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 4169,65 eurų vertės, J. M. priėmė transporto priemonę iš bendrovės, ją valdė ir naudojosi bei įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas, tačiau automobilio neišsaugojo – jį pardavė asmeniui, kurio ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nesudarydamas jokios raštiškos sutarties, taip nuslėpdamas nuo UAB „Mogo LT“ automobilio buvimo vietą ir nemokėjo nuomos įmokų, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „Mogo LT“ turtą, padarydamas 4169,65 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.

Iš aptartų BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad juose nėra numatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik esant šių sąlygų visumai: 1) už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) prokuroras nusprendžia kreiptis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; 3) bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios; 4) kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu; 5) kaltininkas atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ar pašalinti. Kaltinamojo nuomonė dėl siūlomos jam skirti bausmės rūšies bei dydžio imperatyviai įtvirtinta BPK 419 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Pažymėtina, jog prokuroro kaltinamajam J. M. pasiūlyta bausmės rūšis neatitinka BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių. Šio straipsnio sankcijoje iš viso nenumatyta prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju kaltinamajam J. M. turėtų būti paskirta kitokios rūšies bausmė. Tačiau pranešant kaltinamajam J. M. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jame nurodyta, jog prokuroro pareiškime teisėjui bus siūloma už minėtos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su tuo kaltinamasis J. M. ir sutiko (2 t. b. l. 86), ir tai tapo pagrindu galimybei bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, nors, kaip paminėta aukščiau, tokios rūšies bausmės paskyrimas, nesant BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje numatytoms sąlygoms, negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kitos bylos aplinkybės yra aiškios, taip pat į proceso šalių, ir ypač kaltinamojo teisėtą lūkestį užbaigti procesą suprastinto proceso tvarka, t. y. priimant baudžiamąjį įsakymą, į proceso operatyvumą, teismas konstatuoja, kad bylos perdavimas nagrinėti teisme, siekiant pašalinti aptartus trūkumus, nėra tikslingas, teismo vertinimu būtina tęsti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti kaltinamojo J. M. poziciją siūlant jam parinkti ir skirti įstatymo numatytos rūšies ir dydžio bausmę, todėl vadovaujantis analogija, byla perduotina prokurorui minėtiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 418 straipsnio 4 dalimi, 439, 440 straipsniais

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. e1-939-993/2021, kurioje J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.