Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla A. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „G (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kadangi 2011-09-09, apie 12.50 val., UAB „G“ priklausančioje kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti M. J. nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie jos priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Apelianto nuomone, UAB „G“ buhalterės R. J. teisme duoti parodymai yra neįtikinami, jog ji siuntė duomenis „Sodrai“ iš savo namų ir nurodė ankstesnę M. J. pavardę, nors A. S. teigimu, vienas darbo sutarties egzempliorius buvo pas buhalterę, o kitas – pas M. J.. Tokia klaida nepriimtina dirbant atsakingą buhalterės darbą, kai asmuo savo žinioje turi konkrečią įdarbinamo asmens pavardę ir to asmens darbo sutartį. Teismas taip pat neįvertino, kad bendrovės direktoriaus A. S. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai neatitinka liudytojos R. J. parodymų. A. S. paaiškino, jog buhalterė buvo atėjusi į darbą, o darbo sutartyje buvo ir jo parašas. Tuo tarpu R. J. nurodė, kad direktorius paskambino jai ir pasakė, jog reikia sudaryti sutartį, davė prašymą, tai buvo ryte prie įmonės. Ji nuėjo namo, nes viską turėjo atspausdinti. Iš to darytina išvada, kad M. J. darbo sutartis nebuvo tinkamai paruošta ir duota jai pasirašyti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos DK 99 str. 2 ir 3 d.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu UAB „G“ direktorius priklausančioje kebabinėje negalėjo pateikti jokio bendrovės dokumento (darbo sutarčių registracijos žurnalo, darbuotojų darbo sutarčių, darbo grafikų ir kitų bendrovės buhalterinių dokumentų) motyvuodamas tuo, jog bendrovė neturi buveinės, o visus buhalterinius dokumentus turi buhalterė R. J.. Tikėtina, kad tiek M. J. darbo sutartis sudaryta, tiek įrašas darbo sutarčių registravimo žurnale padarytas vėliau, t. y. po darbo inspektorių patikrinimo. Kritiškai turėtų būti vertinamas M. J. teiginys, kad ji nesuprato, ką rašė paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai, nes jį pildė lietuvių kalba. Atkreipia dėmesį, kad M. J. tebedirba A. S. vadovaujamoje bendrovėje, juos sieja tiesioginiai pavaldumo santykiai. Taigi, šios liudytojos parodymai, duoti teismo posėdžio metu, vertintini kaip nepatikimi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme. Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas yra tikslingas tuo atveju, kai apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo visas administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes, neapklausė liudytojų ar neatliko kokių nors kitų procesinių veiksmų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, teigiant, kad nebuvo tinkamai įvertinti įrodymai ir byla nepagrįstai nutraukta A. S. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, šiuo atveju ginčas kyla tik dėl administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas apylinkės teismui šiuo atveju būtų vertintinas kaip formalus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas minėtą prašymą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios nebetaikomos šiame procese pagal dabartinį reglamentavimą. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, jeigu apylinkės teismas neteisingai įvertino administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p.). Todėl klausimas dėl A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn sprendžiamas apeliaciniame procese iš esmės.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytos teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2011-09-09, apie 12.50 val., kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri priklauso UAB „G“, dirbo padavėja-kepėja M. J.. Ji patikrinimo metu atėjusiam klientui iškepė bei pardavė kebabą. M. J. nepateikė inspektoriams V. Ž. ir K. V. darbo pažymėjimo, todėl buvo paprašyta užpildyti Valstybinės darbo inspekcijos patvirtintos formos paaiškinimą, kuriame nurodė, jog ji turėjo pokalbį su bendrovės direktoriumi, kur aptarė visas darbo sąlygas, tačiau nėra pasirašiusi darbo sutarties (b.l. 4, 6-7).

M. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji nuo 2011-09-09 dirba padavėja (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarėsi dėl darbo sąlygų su UAB „G“ direktoriumi A. S., t. y. dėl 400 Lt atlyginimo už 4 valandų darbo dieną. Atlyginimas dar nesumokėtas, darbo sutartis dar nepasirašyta (b.l. 8).

2011-09-09, apie 12.50 val., padarius užklausą „Sodros“ informacinėje sistemoje apie UAB „G“ dirbančius asmenis, nenustatyta, kad šioje bendrovėje dirbtų M. J. (b.l. 9).

Teismo posėdyje V. Ž. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis M. J. duotais paaiškinimais. Užėjus į kebabinę, buvo viena M. J.. Jis su kolega prisistatė, paprašė darbo pažymėjimo. M. J. pasakė, kad neturi darbo pažymėjimo. Taip pat nurodė, kad nepasirašė darbo sutarties, tačiau aptarė visas darbo sąlygas su bendrovės direktoriumi (b.l. 63). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. V. davė analogiškus parodymus (b.l. 65).

Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią duomenimis, 2011-09-09 pranešime nurodyta M. Š., kuri nuo 2011-09-09 priimta į darbą pagal darbo sutartį, pavardė. Pranešimas pateiktas 2011-09-09, 15.00 val., sustabdytas specialisto įvertinimui (b.l. 20-21).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. J. parodė, kad ji dirba UAB „G“ buhaltere. M. J. buvo priimta į darbą 2011-09-09 ir dirba iki šiol. Darbo sutartis sudaryta 2011-09-09. Pasak liudytojos, ji tą pačią dieną, 15 val., siuntė duomenis į „Sodrą“ (b.l. 63-64).

Taigi, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad M. J. dirbo UAB „G“ priklausančioje kebabinėje inkriminuotu laiku nesilaikant darbo sutarties sudarymo tvarkos. M. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji nuo 2011-09-09 dirbo UAB „G“ nepasirašiusi darbo sutarties, nors buvo aptarusi su bendrovės direktoriumi darbo sąlygas, t. y. dėl atlyginimo, darbo laiko, darbo vietos ir jo pobūdžio. Teismo posėdyje M. J. patvirtino, kad rašė rašytinį paaiškinimą savo ranka, buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 65). Nėra jokių duomenų, kad M. J. būtų nurodžiusi rašytiniame paaiškinime minėtas aplinkybes ne savo valia. Rašytinis paaiškinimas surašytas lietuvių kalba, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. J. nesuprato nurodomų aplinkybių turinio. Apylinkės teismas visiškai nevertino patikrinimą atlikusių darbo inspektorių V. Ž. ir K. V. nurodytų aplinkybių. Jie teismo posėdžio metu patvirtino M. J. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių V. Ž. ir K. V. būtų suinteresuoti duoti tikrovę neatitinkančius parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. S., jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, atitinka M. J. rašytinį paaiškinimą ir kitus rašytinius įrodymus. Todėl jų nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateikta 2011-09-09 darbo sutartis, taip pat darbo sutarčių registracijos žurnalo lapų kopijos, kuriose nurodyta, kad M. J. pradėjo dirbti nuo 2011-09-09 (b.l. 14-18). Kita vertus, atsižvelgus į M. J. rašytinį paaiškinimą, V. Ž. ir K. V. nurodytas aplinkybes, nelegalaus tyrimo aktą ir patikrinimo aktą, darytina išvada, kad M. J. darbo sutartis buvo sudaryta jau po atlikto darbo inspektorių patikrinimo, kas apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumu.

Teismo posėdyje M. J. neigė, kad nebuvo pasirašiusi darbo sutarties, ir nurodė, jog V. Ž. liepė jai taip parašyti paaiškinime. Kita vertus, ši liudytoja nenurodė rašytiniame paaiškinime, kad V. Ž. darė jai psichologinį poveikį. Be to, nėra duomenų, kad M. J. kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl minėtų V. Ž. veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad ji iki šiol dirba UAB „G“ ir ją su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja tiesioginiai pavaldumo santykiai. Todėl M. J. minėti parodymai vertintini kritiškai.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tarpusavyje neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų R. J. bei M. J. nurodytos darbo sutarties sudarymo aplinkybės. A. S. paaiškino, kad darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, kai M. J. pradėjo dirbti, taip pat buvo jo parašas ir antspaudas. Jis pasirašė darbo sutartį kebabinėje (b.l. 62). R. J. paaiškino, kad bendrovės direktorius paskambino jai nurodė, jog reikia sudaryti darbo sutartį. A. S. davė prašymą, ji nuėjo namo, sudarė sutartį, nes viską turi atspausdinti namuose, ir nunešė M. J., kad ji pasirašytų visuose dokumentuose. M. J. pasirašė prie jos. Ji paėmė dokumentus ir išėjo. Direktorius atėjo po to ir pasirašė. Nežino, ar A. S. buvo iš ryto (b.l. 64). M. J. nurodė, kad ji pasirašė darbo sutartį prieš devynias valandas ryte su buhaltere, kartu buvo ir bendrovės direktorius (b.l. 65). Taigi, neatitinka minėtų asmenų nurodytos aplinkybės dėl to, kada A. S. pasirašė darbo sutartį, taip pat dėl asmenų, buvusių M. J. pasirašant darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė, jog darbo sutartis buvo sudaryta su M. J. jos priėmimo į darbą dieną (b.l. 2), kas, iš tiesų esant tokiai aplinkybei, yra nelogiškas administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens elgesys. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo remtis tiek A. S. paaiškinimais, tiek liudytojų R. J. ir M. J. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kadangi jie yra nepatikimi.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. J. dirbo inkriminuotu laiku ir vietoje nesudariusi darbo sutarties, esant darbo sutarties požymiams, t. y. nelegaliai. Tokie UAB „G“ direktoriaus A. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimo sudėtį.

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad įdarbinant M. J., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojos R. J. parodymai patvirtina, jog toks pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2011-09-09, 15.00 val., t. y. jau po atlikto darbo inspektorių patikrinimo, kurio metu, kaip minėta, buvo nustatyta, jog M. J. dirbo nesudariusi darbo sutarties. Iki patikrinimo „Sodros“ informacinėje sistemoje nebuvo duomenų, kad UAB „G“ dirbo M. J. (b.l. 9). Tai, kad apie M. J. įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui jau po atlikto patikrinimo, nepaneigia padaryto teisės pažeidimo fakto. Todėl darytina išvada, kad A. S. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutarimas yra naikinamas kaip nepagrįstas ir priimamas naujas nutarimas.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisės pažeidėjo asmenybę, t. y. asmuo dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, praeityje nebaustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą (b.l. 26-28), administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir jam skirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti A. S., kad jis turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Nutarimas neskundžiamas.