Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-210-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
1-210-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00123-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
G. R.
Advokatai
Arūnas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-210-1078/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00123-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.16.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Agnei Audickaitei,dalyvaujant prokurorams Ričardui Kubiliui, Eglei Grigaitytei,kaltinamajam G. R., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1967-07-15 Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį - 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta ?, galutinė bausmė - 50 MGL (1 883,00 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. paslėpė jam patikėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent:

jis, 2017 m. rugsėjo 12 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro S. J. 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37051-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, šešių mėnesių laikotarpiui iki 2018 m. kovo 1 d. laikinai apribota jo nuosavybės teisė į jam priklausantį 1250 Eur vertės automobilį „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paskiriant jį minėto turto saugotoju, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, raštu įsipareigojęs minėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugoti, savo įsipareigojimo nevykdė ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne ankščiau kaip 2017 m. rugsėjo 12 d., automobilį „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpė. Šiais veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. R. nurodė, kad jis kaltę, kad paslėpė automobilį, pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad automobilio neslėpė, o jį pardavė. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad jis po to, kai 2017 m. liepos 22 d. buvo policijos pareigūnų sulaikytas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, grįžęs namo iš policijos, t. y. liepos 23 d., toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilis buvo kieme, kur jis ir gyveno – (duomenys neskelbtini). Automobilį atvarė kaimynas. Liepos 23 d., kada buvo išgėręs, jis dar galvojo pavažiuoti su automobiliu, bet priėjo pažįstamas Arvydas ar Alvydas, tiksliai nepamena, ir pradėjo jam kalbėti, kad jam reikia jo (kaltinamojo) mašinos. Jis anksčiau šiam asmeniui duodavo mašiną, ne tą, apie kurią nurodoma kaltinime, bet kitą, ir kai duodavo – jam vis grąžindavo, o tos, apie kurią kalbama kaltinime negrąžino. Kodėl negrąžino, nežino, buvo tuo metu išgėręs, todėl nepamena. Nemanė, kad gali konfiskuoti jo automobilį. Apie automobilio galimą konfiskaciją jam buvo pranešta tik rugpjūčio ar rugsėjo mėn. Kai jam pranešė apie galimą automobilio konfiskaciją, jis automobilio jau neturėjo, apie tai policijos pareigūnui nieko nesakė, kodėl nesakė – paaiškinti negali. Kai dingo jo automobilis, jis niekur nesikreipė, nes jam atrodo, kad jis tą automobilį ne šiaip davė, o pardavė, nes jam atrodo, kad tas Arvydas ar Alvydas jam sumokėjo pinigų. Taip mano, nes kitą dieną jis turėjo apie 300 ar 500 Eur. Už šiuos pinigus vartojo alkoholį. Kaltinamasis nurodė, kad jo automobilio visi dokumentai (techninės apžiūros dokumentai, draudimas, registracijos liudijimas) buvo jo automobilio daiktadėžėje, tai, kai tas Arvydas ar Alvydas pasiėmė automobilį, tai pasiėmė ir visus dokumentus. Nurodė, jog, kai policijos pareigūnas iškvietė į komisariatą pasirašyti kažkokių dokumentų, jis nepamena, ar gilinosi į tų dokumentų turinį, pasirašė juos. Nepamena, ar suprato, kas buvo tuose dokumentuose parašyta. Policijos pareigūnui jis nieko nepasakė apie tai, kad automobilio nebevaldo, jis nebėra jo žinioje. Gal tiesiog pabijojo pasakyti, kad jau pardavė savo automobilį. Tuo metu, kai pasirašinėjo tuos dokumentus, jis buvo blaivus. Kai jį apklausinėjo jau šiame ikiteisminiame tyrime, tyrėja moteris rodė nuotrauką to automobilio. Toje nuotraukoje matėsi, kad ne jis vairuoja. Girdėjo, t. y. vienas pažįstamas sakė, kad Mickūnuose automobilis važinėja. Greičiausiai tas Arvydas važinėja. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis taip pat nurodė, jog jis nepamena, ar kas iš pažįstamų matė, kaip jis automobilį pardavė Arvydui ar Alvydui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 22 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi vairavo jam priklausančią transporto priemonę „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Po to, kai buvo sulaikytas už vairo neblaivus, automobilio „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius policijos pareigūnai perdavė jo kaimynui G., o jį išvežė tikrintis girtumą. Jam priklausantis automobilis „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini) kieme, prie namo, kur jis anksčiau gyveno. Kai policijos pareigūnai jį paleido, kaimynas Gintas atidavė jam priklausančio automobilio raktelius. Grįžęs iš policijos, vartojo alkoholinių gėrimų. Kitą dieną, t. y. 2017 m. liepos 23 d., būnant adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat ryto pradėjo ir vėl gerti alkoholinius gėrimus. Jam begeriant, prie jo priėjo pažįstamas Arvydas, taip pat jį vadina Alvydu, jis kartais pasiskolindavo iš jo jam priklausantį automobilį „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jie nusprendė, kad jis parduos jam savo automobilį „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ar sudarinėjo kažkokią pirkimo-pardavimo sutartį, neprisimena, žino tik tiek, kad Arvydas (Alvydas) sumokėjo jam kažkokią pinigų sumą, kiek konkrečiai, dabar tiksliai neprisimena, kadangi žino tik tiek, kad už minėtus pinigus jis dar vartojo alkoholinius gėrimus visą mėnesį laiko, jei ne daugiau. Po to, kai pardavė Arvydui (Alvydui) jam priklausantį automobilį, daugiau jo nematė, tik girdėjo, kad jis galimai išvykęs į užsienį. Arvydo (Alvydo) nei pavardės, nei kontaktų, nei gyvenamosios vietos nežino. Jam priklausančio automobilio „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pats neišregistravo, kodėl automobilis buvo išregistruotas iš VĮ „Regitros“, nežino, kadangi ilgą laiką be sustojimo vartojo alkoholinius gėrimus. 2017 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo iškviestas į Kelių policijos valdybą, pas tyrėją, kuris atliko ikiteisminį tyrimą dėl jo vairavimo būnant neblaiviam. Tuo metu, kai pas tyrėją pasirašinėjo dokumentus, susijusius su jam priklausančio automobilio „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinu nuosavybės teisės apribojimu, automobilio „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau neturėjo, kadangi buvo jį pardavęs. Pažymėjo, kad turėjo galvos traumų, todėl turi problemų su atmintimi, taip pat vartoja daug alkoholinių gėrimų, dėl to gali daug ko neprisiminti. Nori paaiškinti, kad nežinojo, kad jam priklausančiam automobiliui „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bus nustatytas nuosavybės teisės apribojimas. Apie tai sužinojo tik tada, kai jau minėtą transporto priemonę buvo pardavęs. Jeigu būtų žinojęs tai ankščiau, tai būtų jam priklausantį automobilį „VOLVO S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojęs ir jo nepardavęs (b. l. 45-46).

2018 m. spalio 4 d. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu G. R. kaltu prisipažino visiškai, tačiau liko prie savo ankstesnių parodymų. Papildomai parodė, kad jis, pasirašydamas laikino nuosavybės teisių apribojimo protokolą, neinformavo pareigūno, kad minėto automobilio jau nebeturi. Jis buvo informuotas dėl atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto iššvaistymą ar paslėpimą ir pasižadėjo savo automobilį saugoti. Laikosi parodymų, duotų pirmoje savo įtariamojo apklausoje. Savo automobilį „Volvo S70“ pardavė 2017 m. liepos 23 d. prie S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, Vilniuje, pažįstamam Alvydui ar Arvydui, kurio daugiau duomenų nežino. Po automobilio perdavimo Alvydui ar Arvydui, jis jo daugiau nebematė. Ar jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, nepamena, kadangi tomis dienomis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis tiksliai nepamena, ką sakė antstolei apie savo automobilį, paminėjo jai, kad automobilio nebeturi ir ji pasakė, kad reikės aiškintis su policija. Jis VĮ „Regitros“ neinformavo, kad automobilio nebeturi ir nesidomėjo. Dėl minėto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 48-49).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja antstolė J. B. parodė, kad kaltinamasis buvo užėjęs pas juos. Buvo paliktas dokumentas, kad Arvydui perduota transporto priemonė. Žinoma tik tiek, kad 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė vykdymui dokumentą dėl „VOLVO S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, ji priėmė procesinius dokumentus, išsiuntė reikalavimus skolininkui jo nurodytu gyvenamuoju adresu Darbininkų g. 19-115, Vilniuje, reikalavimą pranešti duomenis apie transporto buvimo vietą, tačiau dokumentai grįžo neįteikti, kadangi skolininkas nebuvo randamas. Todėl 2018 m. sausio 29 d. buvo priimtas patvarkymas dėl transporto priemonės paieškos paskelbimo ir persiuntė jį vykdyti Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai, dėl ko pilietis G. R. buvo surastas ir vasario mėnesį atvyko į antstolės J. B. kontorą bei pateikė informacinį pranešimą, kad transporto priemonė buvo perduota pažįstamam vardu Arvydas, paaiškinti tiksliau nieko negalėjo. Su juo bendravo padėjėja A. M.-V. Tas bendravimas buvo tik toks, kad G. R. paliko raštą ir jis išėjo. Jis nežinojo, kada įvyko tas pardavimo sandoris, visas jo raštas skamba taip: „informuoju, kad transporto priemonė perduota mano pažįstamam vardu Arvydas“ ir viskas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja antstolė J. B. nurodė, kad ji, vykdo 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2889-806/2017 dėl transporto priemonės „VOLVO S70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo baudžiamuoju įsakymu nusprendė G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 50 MGL dydžio baudą bei konfiskuoti transporto priemonę „VOLVO S70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę. Vykdant teismo vykdomąjį dokumentą G. R. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini)surastas nebuvo, konfiskuotinos transporto priemonės buvimo vietos nustatyti nepavyko, todėl dėl transporto priemonės buvimo vietos nustatymo kreipėsi į policiją. 2018 m. vasario 29 d. G. R. pats atvyko į antstolių kontorą ir raštu informavo, kad transporto priemonę „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė naudojimui pažįstamam asmeniui vardu Arvydas, kurio nei pavardės, nei kur gyvena, nežino (b. l. 33).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. K. parodė, kad yra Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo tyrėjas, darbo stažas policijoje 23 metai. Laikino nuosavybės teisių apribojimo protokolas surašomas dalyvaujant asmeniui ir pateikiamas susipažinti. Pateikdamas asmeniui supažindina su protokolo turiniu, išaiškina teises ir atsakomybę. Paprastai, jeigu po nusikalstamos veikos automobilis nėra pristatomas į saugomą aikštelę, tai automobilis grąžinamas savininkui. Kai asmeniui duodami pasirašyti dokumentai, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, tai automobilis, į kurį apribojamos teisės, apžiūrimas tik tais atvejais, jeigu tai yra būtina. Jei asmuo prieš pasirašydamas protokolą informuoja, kad automobilis jau yra parduotas, tai apie tokią aplinkybę iškart yra informuojamas prokuroras, nes tokiu atveju nebegalima taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo. Tokiu atveju būtų naikinamas prokuroro nutarimas dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo. Kai asmuo atvyksta pasirašyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, jam išaiškinamas tokio protokolo turinys ir įspėjamas dėl transporto priemonės saugojimo ir pan. Duodama informacija, kad jis turi saugoti šią transporto priemonę. Išaiškinama žodžiu bei duodama pasirašyti. Jeigu mato, kad atvykęs pasirašyti dokumentų asmuo neblaivus, tai su tokiu asmeniu nėra bendraujama. Jeigu gautų tą dieną informaciją, kad automobilis parduotas, iš karto informuotų prokurorą ir pats nesurašytų tokio protokolo. Kai asmuo pasirašo laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą, paprastai nėra klausiama, ar tikrai jis turi tą automobilį. Nagrinėjamu atveju jis nepamena, ar klausė kaltinamojo tokio klausimo, tačiau pasirašant procesinius dokumentas bendravimas vyksta ir žinoma apie ką kalba eina, protokole būna išdėstytos visos aplinkybės, kokios sąlygos yra skiriamos, kad saugotų, neparduotų ir pan., tai žmonės ir pasako, jei nebėra automobilio. Be to, kaltinamasis pasirašė ir pranešime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jame taip pat buvo informuotas, apie tai ką siūlo prokuroras.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė J. R. nurodė, kad ji atliko dalį ikiteisminio tyrimo šioje teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, dėl to kaltinamasis jai yra žinomas. Nepamena, ar pavyko aptikti automobilį, kurio paslėpimu kaltinamas G. R., tik žino, jog buvo nusižengimų registre duomenys apie pažeidimus, padarytus šiuo automobiliu. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime ji tik atliko įtariamojo apklausą, ar įtariamajam rodė nuotraukas iš administracinių nusižengimų registre užfiksuotų duomenų, nepamena, bet galėjo rodyti, galėjo rodyti ir nuotrauką asmens, kuris padarė tą pažeidimą. Toje nuotraukoje buvo užfiksuotas kitas asmuo, t. y. ne kaltinamasis. Kodėl automobilis buvo išregistruotas – nežino. Kas ir dėl kokių priežasčių kreipėsi dėl išregistravimo automobilio, taip pat nežino. Atliekant G. R. apklausą, jis nurodė, kad pardavė automobilį, tačiau negalėjo nurodyti nei kam pardavė, nei kada, jokių to pirkėjo kontaktų nenurodė. Jo buvo klausiama, ar kažkokie santykiai buvo iki to automobilio perleidimo, tai atsakė, jog tai jo pažįstamas.

Iš byloje pateikto 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuorašo, matyti, kad nutarimas G. R. buvo paskelbtas ir įteiktas pasirašytinai (b. l. 37). Iš byloje pateikto 2017 m. rugsėjo 12 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo, matyti, kad kaltinamasis G. R. pasirašytinai pasižadėjo saugoti prie šio protokolo pridedamame turto apyraše nurodytą turtą (automobilį „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas ir yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą (b. l. 39).

Byloje pateiktas G. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2017 m. liepos 22 d. jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. 2017 m. liepos 23 d. į jį kreipėsi draugas vardu Arvydas, kurio pavardės neatsimena, kur tiksliai gyvena nurodyti negali, kurio telefono numerį prarado kai buvo pavogtas jo telefono aparatas. Kadangi jis vairuoti negalėjo, (duomenys neskelbtini), perdavė Arvydui jam priklausantį automobilį „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinam naudojimui (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų VĮ „REGITRA“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas nuo 2016 m. lapkričio 26 d. yra G. R. (b. l. 26, 71-75).

Byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-osios veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. M. 2018 m. rugsėjo 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad automobiliui „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 29 d. paskelbus paiešką duomenys automatiškai buvo perduoti VĮ „Regitra“, todėl 2018 m. kovo 30 VĮ „Regitra“ išraše atsirado atžyma, jog transporto priemonė išregistruota (b. l. 31).

Iš byloje pateiktų Ieškomos transporto priemonės išrašų nustatyta, kad automobilio „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paieška buvo paskelbta 2018 m. kovo 29 d. (b. l. 76-77).

Iš byloje esančio Pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37051-17) nuorašo bei Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37051-17) nustatyta, jog G. R. 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo pasirašytinai supažindintas su šiais dokumentais (b. l. 150-154).

Iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pateiktų ROIK ataskaitų žiūryklių nustatyta, jog Administracinių nusižengimų registre užfiksuoti 2 teisės pažeidimai, padaryti automobiliu Volvo S70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vienas padarytas – 2017 m. liepos 22 d., kitas – 2018 m. kovo 12 d., bei užfiksuotas vienas įvykis, kuomet buvo minėtas automobilis sustabdytas 2018 m. kovo 16 d., įtariant neblaivų vairuotoją (b. l. 143-147).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėties objektyvusis veikos požymis pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis - tai aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas kitam asmeniui, tokio turto sugadinimas ar paslėpimas. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Pažymėtina ir tai, kad aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka, ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Toks turtas gali būti perduotas saugoti savivaldybės institucijai, įstaigai ar konkrečiam asmeniui.

Asmenims, kuriems perduotas saugoti turtas, išaiškinama atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį ir tam tikslui iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-96/2015).

Taigi, siekiant asmenį pripažintu kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje būtina nustatyti, kad asmuo, jau po to, kai įgijo specialųjį statusą, t. y. tapo aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju, atliko veiksmą (ar veiksmus), sudarančius šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius veikos požymius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais jam patikėtą saugoti turtą jis perleido tretiesiems asmenims, tokį turtą sugadino, sunaikino ar paslėpė.

Teismas pažymi, jog kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė pripažįstantis savo kaltę. Tačiau įvertinus G. R. parodymų turinį matyti tai, jog kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis automobilį „Volvo S70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)“, perleido kitam asmeniui 2017 m. liepos 23 d., t. y. dar prieš tapdamas turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad tiksliai nepamena, nes ilgą laiką vartojo alkoholį, tačiau mano, kad turtą pardavė asmeniui vardu Arvydas arba Alvydas ir šis asmuo jam sumokėjo pinigus, kadangi iškart po 2017 m. liepos 23 d. jis turėjo pinigų, kurių užteko dar mėnesį laiko vartoti alkoholį.

Visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis iš tiesų pardavė jam priklausiusį automobilį, o juo labiau, kad tokį pardavimo sandorį jis sudarė būtent 2017 m. liepos 23 d., t. y. dar iki tapdamas minėto turto saugotoju. Byloje nėra pirkimo – pardavimo sutarties, prašymo perregistruoti automobilį kitam savininkui ar pan. Be to, kaltinamasis nenurodė, jokių asmenų, kurie būtų patys savo akimis matę automobilio pardavimo faktą ar būtų bent apie tai girdėję. Apskritai, pasakodamas apie automobilio pirkimo – pardavimo aplinkybes, kaltinamasis jas nupasakojo labai abstrakčiai. Abstraktumą iš dalies galima pateisinti tuo, jog kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kurių neneigė ir jis pats, tačiau net ir turint omenyje šią aplinkybę, kaltinamojo pateikiama versija dėl automobilio pardavimo laikytina neįtikinama. Kaltinamasis nurodo pardavęs automobilį savo pažįstamam asmeniui, kuriam prieš tai, kaip nurodė pats kaltinamasis, ne sykį yra skolinęs automobilį ir visais atvejais, išskyrus nagrinėjamąjį, šis asmuo automobilį grąžindavo. Ši aplinkybė teismui leidžia spręsti, jog su tariamu automobilio pirkėju iki tariamo automobilio pirkimo – pardavimo kaltinamasis turėjo būti bendravęs bent keletą kartų, tačiau nepaisant to, G. R. netgi nesugebėjo tiksliai nurodyti pirkėjo vardo, sakydamas, jog tai buvo Arvydas ar Alvydas. G. R. taip pat nurodė nežinantis jokių kitų konkrečių duomenų, apibūdinančių galimą automobilio pirkėją – jo pavardės, kontaktų, gyvenamosios vietos adreso. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo metu nuo tariamo automobilio pirkimo – pardavimo yra praėję apie 1,5 metų, taigi, toks laiko tarpas buvo pakankamas kaltinamajam bent jau pasidomėti ir pateikti bent minimalius konkrečius duomenis apie tariamą automobilio pirkėją su tikslu, kad šį asmenį būtų galima apklausti dėl automobilio pirkimo – pardavimo aplinkybių ir kad šis patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo keliamą versiją. Be to, iš G. R. ikiteisminio tyrimo apklausos matyti, jog jam buvo žinoma aplinkybė, jog galimas automobilio pirkėjas yra išvykęs į užsienį, ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti, jog kaltinamasis visgi turėjo pažinoti automobilio pirkėją ar bent jau asmenis, pažįstančius pirkėją, ir tokius asmenis nurodyti teismui, tačiau teisme G. R. nurodė, jog negali nurodyti, asmenų, kurie turėtų žinių apie tariamą automobilio pardavimo sandorį ar automobilio pirkėją.

Svarbu pažymėti, jog kaltinamasis 2017 m. rugsėjo 12 d. pasirašytinai buvo supažindintas su 2017 m. rugsėjo 1 d. prokuroro S. J. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą bei šiuo nutarimu iki 2018 m. kovo 1 d. nustatytu draudimu valdyti ir disponuoti automobilį „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su pareiga saugoti šį automobilį. Taip pat jis buvo pasirašytinai įspėtas ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį. Be to, tą pačią dieną G. R. buvo pasirašytinai supažindintas ir su Pranešimu įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37051-17) bei Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37051-17), o šiuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma, jog teismo bus prašoma kaltinamajam skirti bausmę – baudą, bei taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volvo S70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskaciją. Iš šių procesinių dokumentų taip pat matyti, jog G. R. raštu išreikšdamas sutikimą su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu, nurodė, kad prašo baudos mokėjimą išdėstyti bei nurodė savo elektroninį paštą, kuriuo prašė jam siųsti dokumentus. Ši aplinkybė teismui leidžia spręsti, kad pasirašydamas visus minėtus dokumentus, kaltinamasis buvo įsigilinęs į šių dokumentų turinį ir jį suprato. Be to, pats G. R. patvirtino, kad bendraudamas su vyr. tyrėju L. K., surašiusiu laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą, buvo blaivus. Liudytoju šioje byloje apklaustas L. K. taip pat patvirtino, kad jei G. R. būtų atvykęs pasirašyti minėtų dokumentų būdamas neblaivus, tai su tokiu asmeniu bendravimas nebūtų tęsiamas. Be to, teisme apklaustas L. K. nurodė, kad asmeniui pareigos ir draudimai, susiję su laikinu nuosavybės teisės apribojimu, yra išaiškinami ne tik raštu, bet ir žodžiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. kaltinamasis buvo tokios būsenos, kai galėjo suvokti prisiimamo įsipareigojimo reikšmę, suprato pasirašomų dokumentų turinį, tačiau nepaisant to, kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu nepateikė jokios logiškos ir įtikinamos priežasties, kodėl 2017 m. rugsėjo 12 d. bendraudamas su policijos pareigūnu neinformavo pastarojo, kad automobilis, kurio atžvilgiu pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, jau neva buvo parduotas.

Be to, siekiant patikrinti kaltinamojo iškeltą versiją, buvo kreiptasi į policiją, siekiant gauti duomenis apie teisės pažeidimus, padarytus naudojantis automobiliu Volvo S710, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš gautų duomenų matyti, jog pažeidimai buvo užfiksuoti jau 2018 m., t. y jau po 2017 m. rugsėjo 12 d.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo išsakyta pozicija, jog jis automobilį Volvo S70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perleido kitam asmeniui dar iki 2017 m. rugsėjo 12 d., laikytina jo gynybine versija, nepagrįsta jokiais duomenimis ir prieštaraujančia bylos medžiagai, dėl ko konstatuotina, kad automobilį „Volvo S 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis, jau būdamas pasirašytinai įpareigotas saugoti automobilį ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, suvokdamas savo teises ir pareigas jam saugoti patikėto turto atžvilgiu, perleido nenustatytam asmeniui, t. y. paslėpė (minėto automobilio surasti nepavyko, nors jam ir buvo paskelbta paieška), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), jo asmenybę (atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta ne anksčiau kaip 2017 m. rugsėjo 12 d., o teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo G. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį priimtas 2017 m. spalio 10 d., visas abejones vertinant kaltinamojo naudai, laikytina, jog G. R. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas; G. R. baustas administracine tvarka, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje). Nors kaltinamasis nurodė, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau iš jo parodymų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu turinio matyti, kad savo kaltę G. R. vis tik neigė, kitokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Aukščiau nurodytos aplinkybės, vertinant kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, piktnaudžiaujantis alkoholiu, leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikalstamą veiką arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Kaltinamasis prašydamas jam neskirti griežtos bausmės nurodė, kad jis nori įsidarbinti, tačiau šiuos kaltinamojo teiginius teismas laiko deklaratyviais, kadangi, nors procesas teisme truko ne trumpą laiką, kaltinamasis viso proceso metu deklaravo ketinimus įsidarbinti, tačiau duomenų apie tai, kad jis pradėjo dirbti nėra. Iš byloje esančio SODROS DB išrašo matyti, jog paskutiniai kaltinamojo darbo santykiai nutrūko 2017 m. lapkričio 9 d. (b. l 69).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė iki 2018 m. spalio 1 d., jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos Įstatymo Dėl amnestijos akto nuostatos ir jam skiriama bausmė mažintina perpus (Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 2 straipsnis, 9 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų

Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti G. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 2 straipsniu, 9 straipsniu, G. R. paskirtą bausmę sumažinti pusiau ir G. R. paskirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. R. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti G. R., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

Tokiu atveju, kai paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas, nuteistojo prašymu, gali nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė