- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- A13.-3327-957/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- V. A.
- Nukentėjusysis
- A. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimus, kadangi 2017 m. gegužės 13 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), jam priklausantis šuo, būdamas palaidas, be antsnukio įkando A. D., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinės kojos šlaunį, dėl ko atsirado žalos jos sveikatai, taip V. A. neužtikrino, kad jam priklausantis gyvūnas nekeltų grėsmės bei nedarytų žalos asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nežino, kaip jo šuo išbėgo. Vartai buvo uždaryti. Galbūt šuo prakapstė skylę, nes prieš tai kelis kartus taip jau yra buvę, tačiau jis toje vietoje uždėjo akmenį. Jo šuo visada būna aptvertame kieme. Dabar jis šunį pririšo ir neleidžia jam bėgioti. Tai pirmas toks atvejis, kai jo šuo įkando žmogui, jis nežino, kodėl šuo puolė mergaitę. Jis yra bandęs kelis kartus vežti registruoti šuns, tačiau jis mašinoje vemia, todėl neišėjo to padaryti. Jis yra kaltas dėl to, kas nutiko, gailisi.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė M. D. 2017 m. birželio 13 d. apklausiama teisme paaiškino, kad jai su šeima būnant svečiuose, vaikai išėjo už tvoros. Buvo penki vaikai. Būtent jos dukrą nusivijo į mišką, du kartus įkando. Ji dukrą penkis kartus vežė skiepyti į Santariškes, liko randeliai, vaikas patyrė stresą ir skausmą. Pas tuos žmones svečiuose ji buvo pirmą kartą, daugiau ten nebuvo, bet ten gyvena pažįstami žmonės ir sakė, kad šuo laksto palaidas. Apie jokius kitus įkandimo atvejus ji nieko nežino. Ji iš kaimyno nesulaukė atsiprašymo, nieko nepasiteiravo, todėl teko rašyti pareiškimą. Prašo kompensacijos ir nori, kad būtų atlyginta žala.
2017 m. birželio 13 d., 19.20 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gautas nukentėjusiosios A. D. įstatyminės atstovės M. D. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, kuriame, be kita ko, ji nurodo, jog jokių pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ji neturi, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nereikalauja (b. l. 22).
ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareigos užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkte yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
Motyvuojamoji dalis
V. A. kaltę, padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina jo prisipažinimas ir paaiškinimas teismo posėdžio metu bei kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, jog apklausiamas teisme V. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nežino, kaip jo šuo išbėgo. Vartai buvo uždaryti. Galbūt šuo prakapstė skylę, nes prieš tai kelis kartus taip jau yra buvę, tačiau jis toje vietoje uždėjo akmenį. Jo šuo visada būna aptvertame kieme. V. A. teigimu, dabar jis šunį pririšo ir neleidžia jam bėgioti. Tai pirmas toks atvejis, kai jo šuo įkando žmogui, jis nežino, kodėl šuo puolė mergaitę. Jis yra bandęs kelis kartus vežti registruoti šuns, tačiau jis mašinoje vemia, todėl neišėjo to padaryti. Jis yra kaltas dėl to, kas nutiko, gailisi. Savo rašytiniame 2017 m. gegužės 16 d. paaiškinime V. A. nurodė, jog 2017 m. gegužės 13 d., 16.00 val. jo šuo bėgiojo lauke. Jo namo teritorija aptverta. Šuo galimai išbėgo per tvoros skylę į gatvę. Paskui atbėgo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jo (t. y. V. A.) šiuo įkando jo mergaitei. Jis pripažįsta savo kaltę dėl to, kad nepasirūpino tuo, kad jo šuo neišbėgtų į gatvę. Šuns dokumentų jis neturi, nes šuo yra aštuonių mėnesių, dar nespėjo sutvarkyti dokumentų, tačiau pasižada artimiausiu metu juos sutvarkyti (b. l. 7). Be to, iš byloje esančio V. A. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės bei jo paties paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog su padarytu nusižengimu jis sutinka, gailisi (b. l. 2). Teismo posėdžio, vykusio 2017 m. birželio 13 d., metu nukentėjusiosios A. D. įstatyminė atstovė, be kita ko, paaiškino, kad jai būnant svečiuose, jos dukrai įkando kaimyno šuo. Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo V. A. prisipažinimo ir jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo, teisme apklaustų asmenų paaiškinimų, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai iš 2017 m. gegužės 13 d. M. D. pareiškimo matyti, kad atvažiavus 2017 m. gegužės 13 d. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), vaikui įkando kaimynų šuo. Apie 17.20 val. dukra žaidė prie tvoros (duomenys neskelbtini), atbėgo kaimynų iš (duomenys neskelbtini) šuo, kuris jai įkando. Vaikas šuns neerzino. Ji turi pretenzijų, kadangi vaikas patyrė fizinį ir psichologinį skausmą. Šuo pastoviai laksto nepririštas ir puola ant žmonių. Šuo buvo baltas, nedidelio ūgio, ilgais plaukais (b. l. 3). Įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos ketvirto būrio vyriausiojo patrulio T. K. 2017 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. gegužės 13 d., apie 17.45 val. patruliuojant iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), šuo sukandžiojo vaiką. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėja M. D., kuri paaiškino, kad jos dukrai A. D., gim. (duomenys neskelbtini), prie kelio šalia miškelio įkando kaimyno iš (duomenys neskelbtini) šuo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba sukandžiotą mergaitę apžiūrėjo ir išvežė į Santariškių ligoninę. Iš M. D. dėl šio įvykio buvo priimtas pareiškimas. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), ten buvo pranešėjos požymius atitinkantis šuo, kuris priklausė V. A. Jis pripažino, kad jo šuo įkando mergaitei (b. l. 5). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog 2017 m. gegužės 13 d., apie 17.42 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. pranešėjo dukrai įkando kaimynų šuo (b. l. 4). Iš byloje esančios fotonuotraukos, kuri yra pridėta prie policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, matyti sužalojimas dešinės kojos šlaunyje (b. l. 6). Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Konstatuotina, kad V. A. 2017 m. gegužės 13 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jam priklausantis gyvūnas nekeltų grėsmės bei nedarytų žalos asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, dėl ko jam priklausantis šuo, būdamas palaidas, be antsnukio įkando A. D., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinės kojos šlaunį, taip padarydamas žalą jos sveikatai. Taip V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
Teismas, skirdamas V. A. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad mažametės nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta žala, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – yra vidutinio amžiaus, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, praeityje už analogiško pobūdžio pažeidimus nėra baustas. V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, V. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.
Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą V. A. padarė pirmą kartą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kitus panašaus pobūdžio pažeidimus, taip pat į tai, kad V. A. teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis tikrai rūpinasi šunimi, šuo pabėgo pro tvoros skylę atsitiktinai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga V. A. skirti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – gyvūno konfiskavimą.
Byloje prašymas dėl žalos atlyginimo nepareikštas, nors 2017 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusiosios A. D. įstatyminė atstovė M. D. nurodė, jog nori, kad jai būtų atlyginta padaryta šiuo pažeidimu žala, tačiau žalos piniginės išraiškos neįvardino ir įrodymų, patvirtinančių žalos dydį nepateikė. Po teismo posėdžio, t. y. 2017 m. birželio 13 d., 19.20 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gautas M. D. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, kuriame, be kita ko, ji nurodo, jog jokių pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ji neturi, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nereikalauja (b. l. 22). Vis tik pažymėtina, kad teisę į patirtos žalos atlyginimą, jei tokia žala patirta, M. D. turi, tačiau ji gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalimi, 20 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vieno šimto penkiasdešimties eurų (150 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17068250939 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.