Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo R. I. (toliau – R. I.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl R. I. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo aplinkybių nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės taikymo klausimas, prašant taikyti ANK 423 straipsnio 5 dalies, ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti iš R. I. administracinio nusižengimo padarymo priemonės – automobilio, vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

5. Turto konfiskavimas yra viena iš administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 27 straipsnyje. ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su administracine nuobauda, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, kuri įtvirtinta ANK 22 straipsnio 1 - 3 punktuose. Tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Automobilio konfiskavimas, pripažinus asmenį kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nėra privalomas (ANK 423 straipsnio 5 dalis) ir ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama tais atvejais, kai ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos skyrimas ir specialiosios teisės atėmimas nėra pakankami tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu.

6. ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

7. Nagrinėjamu atveju R. I., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Taigi, automobilis buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo priemonė, kas atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė/įrankis. Kaip matyti iš Išrašo apie asmens turimas ir valdomas Kelių transporto priemones, šis automobilis yra ne pažeidėjo R. I. nuosavybė. Bylos duomenimis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pažeidėjas, nuosavybės teise priklauso O. I. (b. l. 7). Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jei yra bent viena šioje dalyje nurodyta sąlyga. Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkti jokie duomenys, jog transporto priemonės savininkė O. I. būtų žinojusi apie neteisėtą jos nuosavybės panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti, taip pat nėra ir kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, todėl nesant jų, turto konfiskavimas yra negalimas. Tačiau, tokiais atvejais įstatymas numato galimybę iš nusižengimą padariusio asmens išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas nesvarstė šios nuostatos taikymo galimybės. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir apeliacinio skundo argumentus, sutiktina su Institucijos pozicija, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino R. I. asmenybę charakterizuojančių duomenų, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus visas su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe susijusias aplinkybes, tikslinga R. I. skirti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas atitinkamai keistinas.

8. Apylinkės teismas, skirdamas R. I. administracinę nuobaudą bei netaikydamas administracinio poveikio priemonės nurodė, kad iš esmės jokių sunkių pasekmių dėl padaryto pažeidimo neatsirado, nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, per paskutinius metus R. I. baustas tik už keletą nešiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, neneigė, jog automobilį vairavo būtent jis, kas rodo, kad jis nebuvo abejingas jo neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms. Kita vertus, apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad R. I. per pastaruosius 5 metus ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, susijusių būtent su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą, tame tarpe ir už šiurkštų pažeidimą - 2016 m. metais yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (b. l. 17-21). Šios aplinkybės patvirtina, jog R. I. nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė ne atsitiktinai, jis yra linkęs nusižengti, kritiškų išvadų iš ankstesnių savo baustumų, be kita ko, kilusių dėl panašaus pobūdžio nusižengimų, nepadarė. Nors apylinkės teismas sprendė, kad R. I. pripažino vairavęs automobilį, kas rodo, kad jis nebuvo abejingas jo neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į iš karto po įvykio pažeidėjo duotus paaiškinimus (kai jis nurodė, kad automobilio nevairavo, o jį vairavo jo draugas, kuris pabėgo) (b. l. 5) abejoja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdumu. Juolab, kad jo prisipažinimas ir gailestis vis dėlto ir apylinkės teismo nebuvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. I. ne tik ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas rodo jo neatsakingumą, tačiau ir nesuvaldė transporto priemonės, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, kas neabejotinai rodo pažeidėjo abejingumą ir dėl jo priešingo teisei elgesio galimų kilti pasekmių ignoravimą. Be to, R. I. buvo nustatytas net 1,41 promilės girtumas, kuris yra artimas ribai, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, automobilio jis nesuvaldė gyvenamojoje vietovėje, atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą ir medžius, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių (žmonių sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo). Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog R. I. ir toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles ir daro pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde pagrįstai prašoma iš R. I. išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinio teismo vertinimu, vien paskirta piniginė bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu neturės pakankamo nubaudimo poveikio ir, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o taip pat nebus pilnai pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6“ vidutinė rinkos kaina yra 1430 eurų (b. l. 40), todėl ši suma išieškotina iš administracinį nusižengimą padariusio R. I. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą, išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su teisės pažeidimais, susijusiais su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą pakeisti: išieškoti iš R. I. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1430 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt) eurų.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.