Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini), V. A. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę R. G. priešintis, apie 15-16 val. sudavė smūgį į veidą R. G., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl žaizdos nosies nugarėlėje ir nubrozdinimo kaktoje; vėliau, jam gulint lovoje, jį apžergęs ir keliu prispaudęs krūtinę, reikalavo atiduoti pinigus bei mobilųjį telefoną, ir iš rūbų kišenės pagrobė telefoną “Nokia 113”, 60 Lt vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Bylos duomenys liudija, kad R. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (2 t. 52-61 b. l.), esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, yra baustas administracine tvarka (2 t. 127-135 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 139 b. l.), nedirba (2 t. 140 b. l.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad R. R. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pagrįstai paskyrė R. R. bausmę, mažesnę negu BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, R. R. pažymėjo, kad jis savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai.

Pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Taigi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje prisipažino panaudodamas fizinį smurtą pagrobęs nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, t. y. savanoriškai pripažino objektyvias jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (2 t. 40-41, 43-45, 47-49 b. l., 3 t. 30-34 b. l.).

Kolegija mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis pakeistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju nėra pagrindas švelninti R. R. paskirtą bausmę. Apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pastarojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kartu pažymima, kad tai, jog nuteistasis pablogino savo mažamečio vaiko padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų pasekmė.

Apelianto prašymas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas taip pat netenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas nauju – 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors bylos duomenys patvirtina, kad R. R. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų taikyti apeliantui minėto straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra: R. R. baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendž i a:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį.

Pripažinti R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.