Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-24 · Administracinė byla Nr. I-1154-289/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
I-1154-289/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
2016 m. kovo 24 d.Šiauliai(S)
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui J. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 30 d. buvo gautas pareiškėjo J. S. skundas (2–4 b.l.), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo paties skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Prašo pagal skundą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes patyrė išgyvenimus dėl neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų. 2015-09-16 buvo parašęs prašymą paskambinti telefonu, tai leidžiama pagal BVK. Tą dieną apie 13.05 val. buvo išvestas paskambinti telefonu. Pradėjus skambinti, už nugaros stovėjęs pareigūnas jam trukdė skambinti, kadangi pareigūnė tvarkė dokumentus. Viename koridoriaus gale stovėjo vienas pareigūnas, kitas – kitame. Pareigūnas, atsistojęs jam už nugaros ir turėdamas rankoje ryšulį raktų, juos suko rankoje ir kėlė triukšmą. Tie raktai labai dideli. Jis negalėjo su artimaisiais bendrauti. Mandagiai paprašius pareigūno atsitraukti, jis pasakė: „tu man nepasakysi, kai būsi namuose, galėsi vadovauti“. Pareigūnas turi būti mandagus, taktiškas, turi būti supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis. Didžioji dalis ŠTI dirbančių pareigūnų nežino vidaus tvarkos taisyklių ir kitų Europos teisės aktų. Skunde buvo prašęs palikti jo filmuotą medžiagą. Jeigu nuteistasis padaro nusižengimą Šiaulių TI, tokia medžiaga išsaugoma ir pateikiama. Jam paprašius pateikti filmuotą medžiagą, ji buvo peržiūrėta, buvo nurodyta, kad pareigūnai elgėsi taktiškai, konfliktinė situacija nebuvo sudaryta ir vaizdo medžiaga ištrinta. Kadangi jo bendravimas telefonu buvo nutrauktas, neišnaudojo 15 min., kadangi jį išvedė iš pusiausvyros, jis buvo nuvestas į kamerą. Medžiaga buvo pateikta teismui. 2015-09-16 buvo nutrauktas jo pokalbis, visą savaitę negalėjo bendrauti su artimaisiais, turėjo laukti visą savaitę, buvo pažeistos jo teisės. Prašo priteisti neturtinę žalą, nes buvo pažemintas kitų akivaizdoje, buvo nutrauktas jo 15 min. skambutis, priklausantis per savaitę vieną kartą. Tai labai trumpas laikas palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais. Prašo priteisti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Dėl nutraukto pokalbio kreipėsi su skundu į direktorių. Kalėjimų departamentui jis nesiskundė. Parašė skundą ŠTI, gavo atsakymą. Direktoriaus atsakymo neskundė. Kai kreipiasi į Kalėjimų departamentą, šis jo skundą persiunčia atgal į ŠTI ir atsakymą jam pateikia vėl ŠTI ir tik tada gali kreiptis į Seimo kontrolierių ar kitas instancijas. Kalėjimų departamentas užregistruoja, peržiūri skundus, bet persiunčia tai pačiai įstaigai juos nagrinėti. Nemato prasmės rašyti tą patį skundą po 3-4 kartus. Pasekmės kilo iš pareigūnų veiksmų.

Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su prašymu suteikti jam telefoninį skambutį. Prašymas buvo užregistruotas ir patenkintas. 2015 m. rugsėjo 16 d. apie 13.05 val. buvo išvestas paskambinti telefonu savo artimiesiems. Jam turėjo būti skiriamas 15 minučių trukmės telefoninis skambutis. Jam kalbantis telefonu su artimaisiais, šalia buvęs pareigūnas G. N. pradėjo garsiai kalbėtis su kitu pareigūnu, kuris buvo koridoriaus gale už kokių 10-15 metrų. Paprašius pareigūnų kalbėtis tyliau, šie nereagavo, net pasišaipė iš jo. Tuo metu jis buvo telefonu prakalbėjęs ne daugiau kaip penkias minutes, tačiau pabaigė pokalbį, padėjo telefono ragelį ir nuėjo į savo kamerą. Grįžęs į kamerą iš karto parašė skundą ir sekančią dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 17 d., įteikė tardymo izoliatoriaus administracijai. Dėl jo 2015 m. rugsėjo 16 d. surašyto skundo 2015 m. rugsėjo 28 d. jis gavo atsakymą Nr. 17/01-2558, su kuriuo nesutinka. Pareigūnas G. N. su juo elgėsi įžūliai, nepagarbiai, žemino jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko jis turėjo nutraukti telefoninį pokalbį. Dėl tokių grubių pažeidimų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, atsirado emocinė depresija, pablogėjo sveikata, atsirado nemiga, nukrito daug svorio, dėl to atsirado daug įvairių neigiamų pasekmių, tokiu būdu patyrė neturtinę žalą. Prašė priteisti jam 2500 Eur moralinei žalai atlyginti (2–4 b.l.).

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (43 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (35–38 b.l.) nurodoma, kad 2015-09-16 pareiškėjas pateikė prašymą (Reg. Nr. 72/04-5933) leisti paskambinti telefonu. 2015-09-16 13.05 val. nuteistasis J. S. buvo išvestas iš kameros paskambinti. 2015-09-17 gautas pareiškėjo skundas dėl trukdymo bendrauti telefonu. 2015-09-28 pareiškėjui pateiktas sprendimas (Nr.17/01-2558), kuriame buvo nurodyta, jog vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas gali būti skundžiamas Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – Bausmių vykdymo kodeksas – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str. 8 d., 183 str. 1–3 d.). Kadangi administracinis ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos nėra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jis negali būti nagrinėjamas teisme (ABTĮ 22 str. 3 d., 25 str. 1 d.) (2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A146-2540/2011). Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir nėra galimybės pasinaudoti šia tvarka, todėl vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 8 dalimi byla nutrauktina. Atsakovas mano, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo elgtis logiškai, rūpestingai ir, nesutikdamas su Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus atsakymu į skundą, pasirūpinti apskundimu. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jo galimybės laiku ir operatyviai kreiptis dėl apskundimo nebuvo ribojamos. Dėl trukdymo bendrauti telefonu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius yra kardomąją priemonę – suėmimą – vykdanti įstaiga. Bausmių vykdymo kodekse yra numatytos nuteistųjų, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuotos suimtųjų teisės ir pareigos. Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji/nuteistieji turi teisę su savo šeimos nariais bei giminaičiais susirašinėti, pasimatyti, turi teisę skambinti telefonu. Tardymo izoliatorių Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, XII skyriuje numatyta suimtųjų teisė skambinti telefonu. 2015-09-16 pareiškėjas pateikė prašymą leisti paskambinti telefonu. 2015-09-16 13.05 val. nuteistasis J. S. buvo išvestas iš kameros paskambinti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-09-17 buvo gautas nuteistojo J. S., gim. 1982 m., 2015-09-16 rašytas skundas Nr. 72/04-5966, kuriame pastarasis skundė, jo manymu, neteisėtus Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros užtikrinimo dieninės pamainos pareigūnų veiksmus, bei nurodė, kad 2015-09-16 13.05 val. jam buvo trukdoma telefonu bendrauti su savo artimaisiais. Skundą nagrinėti buvo pavesta Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniajam inspektoriui, laikinai einančiam ir vyriausiojo specialisto pareigas. Nuteistojo J. S. skundo nagrinėjimo metu 2015-09-25 buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros užtikrinimo dieninės pamainos prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai Nr. 60/09-31980 ir Nr. 60/09-31981. Prižiūrėtojų tarnybiniuose pranešimuose yra nurodoma, kad 2015-09-16 13.05 val. nuteistasis J. S. buvo išvestas iš kameros Nr. 64 paskambinti. Jo telefoninio pokalbio metu prižiūrėtoja kreipėsi pagalbos į savo bendradarbį, tuo metu nuteistasis J. S. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, teigdamas, jog jam yra trukdoma kalbėtis. Toliau savo tarnybiniame pranešime prižiūrėtojas nurodo, jog jis pokalbio su nuteistuoju J. S. metu buvo taktiškas, mandagus bei pasiūlė jam pokalbio garsą pasididinti taksofono aparate esančiais garso reguliavimo mygtukais. Prižiūrėtoja savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2015-09-16 13.05 val. nuteistasis J. S. buvo išvestas iš kameros Nr. 64 paskambinti. Jo telefoninio pokalbio metu prižiūrėtoja kreipėsi pagalbos į savo bendradarbį, prašydama padėti susitvarkyti tarnybinę dokumentaciją. Pokalbio metu pareigūnai tarpusavyje bendravo normaliai, tonas buvo nepakeltas, nešūkavo. Nuteistojo J. S. skundo nagrinėjimo metu buvo peržiūrėti režiminio korpuso antro aukšto archyviniai vaizdo įrašai. Peržiūros metu vaizdo įrašų kopijos nedarytos, kadangi skundo nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai dokumentinės medžiagos, be to, vaizdo įrašai yra begarsiai, todėl didelės reikšmės skundo nagrinėjimui neturi. Vaizdo įrašų peržiūros metu buvo matyti, kad nuteistojo J. S. telefoninio pokalbio metu pareigūnai tarpusavyje bendrauja, pareigūnų elgesys normalus, konfliktinių situacijų nepastebėta. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nesudarė blogesnių sąlygų pareiškėjui nei kitiems suimtiesiems/nuteistiesiems ir neveikė neigiamai išimtinai prieš pareiškėją. Šiaulių tardymo izoliatorius veikė tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde, pateiktame Šiaulių apygardos administraciniam teismui, nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Šiaulių tardymo izoliatorius, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas prieštarauja teisės aktams. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo skunde minimą neturtinę žalą, taip pat neįrodė Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, be to, neįrodė, kad jo neva patirti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai buvo ne vienkartinio pobūdžio ar momentiniai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007). Dėl neturtinės žalos pagrįstumo nurodė, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-526/2009). Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. S. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, jam kalbantis telefonu su artimaisiais, patys tarp savęs garsiai kalbėdamiesi, trukdė tai daryti, su juo elgėsi įžūliai, nepagarbiai, žemino jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko jis turėjo nutraukti telefoninį pokalbį. Dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2500 Eur.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji/nuteistieji turi teisę su savo šeimos nariais bei giminaičiais susirašinėti, pasimatyti, turi teisę skambinti telefonu. Tardymo izoliatorių Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, XII skyriuje numatyta suimtųjų teisė skambinti telefonu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas J. S., atlikdamas bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2015 m. rugsėjo mėn. nagrinėjamu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 4 punktu paprastajai nuteistųjų grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas pateikė tardymo izoliatoriaus administracijai prašymą skirti telefoninį skambutį (25 b.l.), prašymas buvo užregistruotas registre (26–27 b.l.). Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjo J. S. prašymas buvo patenkintas, toks telefoninis pokalbis 2015 m. rugsėjo 16 d. jam buvo suteiktas ir pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 16 d. apie 13.05 val. savo teise pasinaudojo.

Pareiškėjas savo paties 2015 m. rugsėjo 16 d. skunde Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui (skundas užregistruotas 2015 m. rugsėjo 17 d.) nurodo, kad jam trukdė telefoninį pokalbį izoliatoriaus pareigūnai, patys garsiai kalbėdamiesi bei barškindami raktų ryšulį, nekreipdami dėmesio į pareiškėjo išsakytas pastabas. Skundu buvo prašoma ištirti incidentą ir pareigūną už tokį elgesį nubausti (28–29 b.l.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 17/01-2558 į pareiškėjo skundą matyti, kad skundo nagrinėjimo metu pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Nurodoma, kad šis Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas gali būti skundžiamas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (30 b.l.). Pareiškėjas J. S. teismo posėdžio metu ir Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime patvirtino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. 17/01-2558 nebuvo skundžiamas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir išankstinio ginčų ne teismo tvarka nebuvo nagrinėjamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2014 m. balandžio 9 d. pasitarime pritartame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (151 p.) nurodyta, kad šiame kontekste taip pat reikia atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo admi­nistracinio teismo išaiškinimą, kad tam tikro laisvės atėmimo įstaigos pareigūno spren­dimo (plačiąja prasme) nenuginčijimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nusta­tyta tvarka reiškia, jog šio įstatymo taikymo požiūriu jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti su šiuo sprendimu sietinus pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus teisėtais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme (2012 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-239/2012). Vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundžia administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiš­kėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes bei ana­lizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis adminis­tracinėje byloje Nr. A662-2686/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo J. S. skundo nagrinėjimo metu 2015-09-25 buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros užtikrinimo dieninės pamainos prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai Nr. 60/09-31980 ir Nr. 60/09-31981 (31, 32 b.l.). Prižiūrėtojų tarnybiniuose pranešimuose yra nurodoma, kad 2015-09-16 13.05 val. nuteistasis J. S. buvo išvestas iš kameros Nr. 64 paskambinti. Jo telefoninio pokalbio metu prižiūrėtoja kreipėsi pagalbos į savo bendradarbį, tuo metu nuteistasis J. S. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, teigdamas, jog jam yra trukdoma kalbėtis. Toliau savo tarnybiniame pranešime prižiūrėtojas G. N. nurodo, jog jis pokalbio su nuteistuoju J. S. metu buvo taktiškas, mandagus bei pasiūlė jam pokalbio garsą pasididinti taksofono aparate esančiais garso reguliavimo mygtukais. Prižiūrėtoja G. Ž. savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2015-09-16 13.05 val. nuteistasis J. S. buvo išvestas iš kameros Nr. 64 paskambinti. Jo telefoninio pokalbio metu prižiūrėtoja kreipėsi pagalbos į savo bendradarbį, prašydama padėti susitvarkyti tarnybinę dokumentaciją. Pokalbio metu pareigūnai tarpusavyje bendravo normaliai, tonas buvo nepakeltas, nešūkavo.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-12-15 pažymoje Nr. 20/01-6196 „Dėl nuteistojo J. S. 2015-09-16 skundo nagrinėjimo“ (33 b.l.) nurodyta, kad J. S. skundo nagrinėjimo metu buvo peržiūrėti režiminio korpuso antro aukšto archyviniai vaizdo įrašai. Peržiūros metu vaizdo įrašų kopijos nedarytos, kadangi skundo nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai dokumentinės medžiagos, be to, vaizdo įrašai yra begarsiai, todėl didelės reikšmės skundo nagrinėjimui neturi. Vaizdo įrašų peržiūros metu buvo matyti, kad nuteistojo J. S. telefoninio pokalbio metu pareigūnai tarpusavyje bendrauja, pareigūnų elgesys normalus, konfliktinių situacijų nepastebėta.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-12-16 pažymoje Nr. 60/09-41964 (34 b.l.) nurodyta, kad pateikti 2015 rugsėjo mėn. 16 d. prašomus vaizdo įrašus negalima, kadangi visa vaizdo kameromis filmuojama medžiaga režiminio korpuso pirmojo aukšto koridoriuose, atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų surinkimo/paskirstymo skyriuje ir lauko teritorijoje yra saugoma kompiuteryje tik 7 paras. Režiminio korpuso II ir III aukšto koridoriuose bei išvykstančių suimtųjų nuteistųjų surinkimo/paskirstymo skyriuje vaizdo medžiaga yra saugoma 14 parų. Vėliau vaizdo įrašai automatiškai išsitrina. Taip pat informavo, kad režiminio korpuso pirmojo aukšto koridoriuose, suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių surinkimo/paskirstymo skyriuje vaizdo stebėjimo sistema yra įrengta 2003 m., todėl dažnai genda ir vaizdo kokybė yra labai bloga. Ateityje vaizdo stebėjimo sistema planuojama modernizuoti.

Teismas sutinka su atsakovo atstovo atsiliepime (35–38 b.l.) nurodyta nuomone, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Šiaulių tardymo izoliatorius, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas prieštarauja teisės aktams. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo skunde minimą neturtinę žalą, taip pat neįrodė Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, be to, neįrodė, kad jo neva patirti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai buvo ne vienkartinio pobūdžio ar momentiniai (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

BVK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ir bandęs gauti teisę papildomai vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.

Pareiškėjo J. S. skunde nurodyti duomenys dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų netinkamo elgesio, pažeidusio pareiškėjo teises bei teisėtos interesus, nėra patvirtinami jokiais kitais byloje esančiais duomenimis.

Pareiškėjas prašo atlyginti padarytą 2500 Eur neturtinę žalą.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246– 6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Pareiškėjas nurodė, kad dėl nebaigto telefoninio pokalbio, dėl pareigūno anksčiau nurodyto elgesio jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, atsirado emocinė depresija, pablogėjo sveikata, atsirado nemiga, nukrito daug svorio, dėl to atsirado daug įvairių neigiamų pasekmių, tokiu būdu patyrė neturtinę žalą. Kitų emocinių, dvasinių, fizinių išgyvenimų ar kitokių neigiamų patirčių pareiškėjas nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu neįvardijo. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nepaisant to, kad pats pareiškėjas galėjo išvengti to ir pasinaudoti ryšio su artimaisiais palaikymui tiek papildomu telefono skambučiu, tiek ir kitais BVK nustatytais būdais (pasimatymai, laiškai), kurie pareiškėjui nebuvo apriboti. Pareiškėjo paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė sumažinti pareiškėjo galimybes bendrauti su artimaisiais, taip sukelti jam fizinį sukrėtimą, pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, pabloginti santykius su artimaisiais, kad būtų juntamas stresas, nerimas (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo J. S. reikalavimas dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius