Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1205-555/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
e2S-1205-555/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06572-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1205-555/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06572-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12134-713/2020 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės išsipirkti sodo sklypą be aukciono pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę išsipirkti be aukciono 0,0612 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo pašalinti ieškinio trūkumus: pateikti dokumento, kurio pagrindu ji naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją; pateikti duomenis, kad atlikti sklypo kadastriniai matavimai ir, kad sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre; sutikslinti ieškinio dalyką; pateikti Advokatų tarybos pirmininko sprendimą, kuriuo patvirtinta advokato padėjėjo vienerių metų praktikos atlikimo ataskaita. Teismas išaiškino ieškovei, kad laiku nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu.

3. Ieškovė 2020 m. birželio 1 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, taip pat pateikė duomenis, jog atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kad sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre. Advokatų tarybos pirmininko sprendimą, kuriuo patvirtinta advokato padėjėjo vienerių metų praktikos atlikimo ataskaita pateikė 2020 m. gegužės 13 d. su prašymu pratęsti nustatytą terminą. Tačiau nepateikė dokumento, kurio pagrindu ieškovė naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopijos. Nurodė, jog tokio dokumento SB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Ieškovė patikslino ieškinio dalyką, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo parduoti žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovei buvo skirtas naudotis sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimo pagrindais; 3) pripažinti ieškovei teisę išsipirkti be aukciono 0,0612 ha žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, esantį (duomenys neskelbtini)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės išsipirkti sodo sklypą be aukciono pripažinimo, trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad iš pateikto patikslinto ieškinio nėra aiškus ieškovės pasirinktas būdas ginti, jos nuomone, pažeistą teisę, taip pat kyla abejonės dėl reiškiamų reikalavimų. Jeigu ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ji privalo prašomą nustatyti faktą aiškiai įvardinti, nurodyti tikslą, kuriam šį faktą prašoma nustatyti, priežastis, dėl kurių negalima gauti dokumentų, patvirtinančių šį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinančius, kad ieškovė negali gauti reikiamų dokumentų (CPK 447 straipsnis). Tačiau tuo atveju, jei ieškovė siekia gauti teisę išsipirkti be aukciono 0,0612 ha žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, jau kyla ginčas dėl ieškovės teisės, o ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė klaidingai sutapatina CPK 444 straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių faktų nustatymą su civilinių teisių gynimo būdais, išvardintais CK 1.138 straipsnyje. Teismo sprendimu patvirtinus praeityje neabejotinai buvusį teisinį santykį, dėl kurio patvirtinimo nėra išlikę dokumentų, ieškovė atitiktų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 25.5 punktą, tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius svarstytų galimybę dėl žemės sklypo mėgėjų sodo teritorijoje pardavimo ir pripažinimo teisės išsipirkti be aukciono. Priešingu atveju, ginčydama Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė privalo įrodyti jo neteisėtumą.

7. Teismas laikė, kad ieškovė pašalino tik dalį ieškinio trūkumų, tačiau dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu, todėl, įstatymui nenumatant pakartotinio procesinio dokumento trūkumų šalinimo, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė D. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio / patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Šalinant ieškinio trūkumus paaiškėjo, kad nėra išlikę tam tikri dokumentai, kuriuos teismas įpareigojo pateikti, dėl to buvo patikslintas ieškinys, papildant jį dar vienu reikalavimu, t. y. nustatyti juridinį faktą. Šiuo atveju nėra tikslinga užvesti dar vieną bylą, kurioje dalyvautų tos pačios šalys, o reikalavimai būtų susiję. Vadovaujantis proceso koncentracijos, betarpiškumo ir ekonomiškumo principais bei radus analogišką Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-292-647/2011, buvo pasirinktas sprendimas – viską išnagrinėti vienoje byloje. Šiuo atveju yra tikėtina galimybė ir taikus šalių sprendimo būdas, kuris būtų pasiektas šalims bendradarbiaujant mediacijoje ar dar iki jos.

8.2. Ginčo sklypu nuo pat paskyrimo naudojosi, valdė ir rūpinosi ieškovė, jokia kita šeima nuo 1988 m. nėra nei žolės pjovusi, nei augalų sodinusi, nei mokesčių mokėjusi. Dėl to vienoje byloje išsprendus juridinio fakto klausimą, išsispręstų ir kiti reikalavimai, reiškiami ieškinyje / patikslintame ieškinyje. Sprendžiant klausimą, kuriam teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams ir / ar bendrosios kompetencijos teismui pateikti ieškinį / skundą, ieškovė rinkosi vadovaudamasis proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei betarpiškumo principais, nes šalys tos pačios, reikalavimai susiję, o nagrinėjant vienam teismui, tausojamas ir teismo laikas, sąnaudos bei tiesioginis įrodymų tyrimas atliekamas vienoje byloje.

8.3. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai įvertino pareikšto ieškinio teisėtumą ir materialinį pagrįstumą ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išnagrinėjo ieškinį iš esmės, nors ieškinio priėmimo stadijoje ieškovei ieškinio faktinį pagrindą ieškovei užtenka tik nurodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškovės ieškinys laikytas nepaduodu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

12. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

13. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę išsipirkti be aukciono 0,0612 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės ieškinys neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų bendrųjų turinio reikalavimų, 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė, šalindama trūkumus, nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatuodamas, kad ieškovė pašalino tik dalį ieškinio trūkumų, o įstatymas nenumato pakartotinio procesinio dokumento trūkumų šalinimo. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

15. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nurodyta, kad: ieškovė nepateikė SB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos sprendimo suteikti bendrijos nariams, o būtent ieškovei, sodo sklypą; taip pat nepateikė duomenų, jog atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kad sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre; ieškovė ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo parduoti žemės sklypą, tačiau tokio reikalavimo nereiškia, prašo tik pripažinti teisę išsipirkti sklypą be aukciono, todėl teismas sprendė, kad ieškovė privalo sutikslinti ieškinio reikalavimus, kad būtų apibrėžtos teisminio nagrinėjimo ribos ir užtikrintas visiškas ginčo išsprendimas; ieškovę atstovauja advokato padėjėja S. V., pateikta atstovavimo sutartis, tačiau nepateikta Advokatų tarybos pirmininko sprendimo, kuriuo patvirtinta advokato padėjėjo vienerių metų praktikos atlikimo ataskaita. Ieškovė šalindama teismo nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį ir papildomus rašytinius įrodymus, t. y. duomenis, patvirtinančius, kad yra atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kad sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre, Advokatų tarybos pirmininko sprendimą, kuriuo patvirtinta advokato padėjėjo vienerių metų praktikos atlikimo ataskaita, tačiau nepateikė dokumento, kurio pagrindu ieškovė naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopijos, nes nurodė, jog tokio dokumento SB „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

17. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatydamas ieškovei reikalavimą pateikti dokumento, kurio pagrindu ieškovė naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją, iš esmės įpareigojo ieškovę jau ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti pateikto teismui ieškinio pagrįstumą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir su patikslintu ieškiniu nepateikė teismui nurodyto dokumento, tačiau nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ tokių dokumentų nėra. Pažymėtina, kad atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės išsipirkti sodo sklypą be aukciono pripažinimo po to, kai buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo parduoti žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad nebuvo pateikta dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopija. Ieškovė pradiniu ieškiniu suformulavo reikalavimą pripažinti jai teisę išsipirkti ieškinyje nurodytą žemės sklypą be aukciono, o reikalavimą grindė tuo faktiniu pagrindu, kad ji ilgą laikotarpį naudojasi valstybei priklausančiu ginčo žemės sklypu, kuris jai buvo perduotas jos darbovietės, t. y. ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl ginčo valstybinio žemės sklypo naudojimosi, nesat išlikusių naudojimosi pagrindą patvirtinančių dokumentų, yra įrodinėjimo dalykas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytu ieškinio trūkumu ieškovė iš esmės jau pradinėje (ieškinio priėmimo) stadijoje yra įpareigojama įrodyti turinti teisę įgyti ginčo valstybinį žemės sklypą ne aukciono būdu, t. y., jog ji atitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 25.5 punktą. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje turi nurodyti, bet ne įrodyti, ieškinio faktinį pagrindą.

19. Atsižvelgiant šios nutarties 16-18 punktuose išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, pateikusi teismui patikslintą ieškinį, kuriuo buvo patikslinti ir reikalavimai (ieškinio dalykas), o taip pat pateikusi papildomus rašytinius įrodymus, iš esmės pašalino pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties montyvuojamojoje dalyje konkretizuotus ieškinio trūkumus. Tuo tarpu, teisinis reglamentavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumų, kurių jis nebuvo nurodęs pašalinti.

20. Jau minėta, kad ieškovė, šalindama pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, tuo pačiu patikslindama ir ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo parduoti žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovei buvo skirtas naudotis sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimo pagrindais; 3) pripažinti ieškovei teisę išsipirkti be aukciono 0,0612 ha žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) t. y. susiklostė tokia situacija, kad ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo dar du papildomus reikalavimus: panaikinti ginčijamą įsakymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad nėra aišku, kokiu būdu ieškovė pasirinko ginti, jos nuomone, pažeistas teises, o taip pat teismui kilo abejonės ir dėl patikslintu ieškiniu keliamų reikalavimų. Teismas akcentavo, kad ieškovė klaidingai sutapatina CPK 444 straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių faktų nustatymą, kuomet teismo sprendimu yra tik patvirtinamas praeityje neabejotinai buvęs (egzistavęs) teisinis santykis, dėl kurio patvirtinimo nėra išlikę dokumentų ir jie negali būti atkurti kita, nei teismine tvarka, su civilinių teisių gynimo būdais, išvardintais CK 1.138 straipsnyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė naujus ieškinio trūkumus, dėl ko konstatavęs, jog ieškovė trūkumus pašalino tik iš dalies, o pakartotinio procesinio dokumento trūkumų šalinimo įstatymas nenumato, skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada nepagrįsta. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturėtų riboti įstatyme įtvirtintos ieškovės teisės tikslinti ieškinį, o nustatęs naujai paaiškėjusius trūkumus – priimti nutartį trūkumams šalinti, o ne procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti. Tokiu būdu būtų užtikrinti civilinio proceso tikslai, proceso koncentruotumo principas – ieškovė turėtų galimybę tikslinti ieškinį viename teismo procese, neinicijuodama naujos bylos.

21. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas