Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės D. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00322-13, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. K. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 15 d. (tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas) savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau du kartus, žinodamas, kad E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra penkiolikos metų, ir pasinaudodamas jos pačios pasiūlymais bei sutikimu, tenkino lytinę aistrą, lytiškai su ja santykiaudamas, taip pažeisdamas nepilnametės E. V. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tokiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. K., pareiškus jam įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jog su E. V. susipažino 2013 m. sausio mėnesio viduryje per E. pusseserę Ž. Ž.. Iš pradžių bendravo tik telefonu. 2013 m. vasario mėnesio viduryje nuvažiavo pas E. V. į namus. Tada pirmą kartą ją ir pamatė. Kitą kartą su E. V. susitiko maždaug po savaitės ir tada nusprendė draugauti kaip pora. Jis atvažiuodavo dažniau pas ją į namus, kartais ją parsiveždavo pas save į namus, kartais ji pas jį praleisdavo keletą dienų. Kad E. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ir kad jai yra penkiolika metų, jis žinojo nuo pat bendravimo pradžios. Su E. V. pirmus lytinius santykius turėjo 2013 m. kovo pirmosiomis dienomis (tiksliai dienos neprisimena). Tą dieną E. V. buvo pas jį namuose, (duomenys neskelbtini) kaime. Sėdėjo abu jo kambaryje, klausėsi muzikos. E. pirmoji jį pabučiavo, pradėjo jį glamonėti. Glamonėjantis, pradėjo jį nurenginėti. Pasakė, kad nori su juo pasimylėti. Jis iš pradžių nenorėjo sutikti su ja mylėtis, sakydamas, kad gali būti negerai. Ji aiškino, kad ji pati nori, kad jį myli, kad jie yra pora. Jis taip pat žinojo, kad ji anksčiau jau yra turėjusi lytinių santykių. Ji buvo pati apie tai pasakojusi. Neatlaikęs jos glamonių ir įkalbinėjimų, jis sutiko. Lytinio akto metu naudojo apsaugos priemones – prezervatyvą. Lytinis aktas vyko įvairiai, tiek jai, tiek jam būnant viršuje. Po kelių dienų tarp jo ir E. V. įvyko antrasis lytinis aktas. Šį kartą taip pat E. buvo iniciatorė. Ji nenorėjo, kad jis naudotų apsisaugojimo priemones, kadangi pasakė, jog nori pastoti ir turėti vaikelį. Kadangi tarp jo ir E. buvo ir yra šilti jausmai, jau jie buvo kalbėję apie tai, kad abu susituoks, jis sutiko ir lytinis aktas buvo be apsisaugojimo priemonių E. V. iniciatyva. Po to, E. V. išvažiavo, keletą dienų jie nesimatė. Maždaug po dešimties dienų E. V. jam pasakė, kad laukiasi. Jis sutiko, kad ji išnešiotų kūdikį. 2013 m. gegužės 24 d. E. V. įvyko persileidimas. Nuo tos dienos, kai sužinojo, kad E. laukiasi, lytinių santykių tarp jų nebuvo. Šiuo metu lytinių santykių tarp jo ir E. V. nėra. Jis jai už tai pinigų nemokėjo ar kitaip neatsilygino (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

Nukentėjusiosios E. V. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad E. V. parodė, jog su L. K. susipažino 2013 m. sausio mėnesio viduryje. Iš pradžių su L. K. bendravo telefonu, buvo keletą kartų susitikę. Nuo 2013 m. sausio mėnesio pabaigos pradėjo draugauti kaip pora. Nuolatos ji pas L. K. negyveno ir negyvena. Lytiškai santykiauti su L. K. pradėjo maždaug 2013 m. kovo mėnesio pirmosiomis dienomis. Su L. K. jai buvo ne pirmi lytiniai santykiai, t.y. ji jau anksčiau buvo lytiškai santykiavusi su kitu vaikinu. L. K. žinojo, kiek jai yra metų. Jis tai sužinojo, kai tik jie pradėjo bendrauti. Su L. K. ji lytiškai santykiavo savo noru, savo valia, ji pati to norėjo, L. K. jos nevertė to daryti. Su L. K. jie galvojo susituokti, kai tik sulauks amžiaus, kai galės tuoktis. Kovo mėnesio 15 d. jai turėjo prasidėti menstruacijos. Joms neprasidėjus, ji pasidarė nėštumo testą ir sužinojo, kad yra nėščia. Maždaug po dviejų dienų apie tai pasakė L. K.. Šis reagavo normaliai, sutiko, kad ji išnešiotų kūdikį. Sužinojus apie nėštumą, tarp jos ir L. lytinių santykių nebuvo, kadangi žinojo, jog pirmaisiais nėštumo mėnesiais lytiškai santykiauti negalima. Apie tai, kad ji yra nėščia, niekam nesakė ir niekas nežinojo. Pas jokią gydytoją taip pat nesikreipė. Dėl nėštumo jautėsi gerai. 2013 m. gegužės 24 d. vakare pajuto pilvo skausmus, kreipėsi į Alytaus ligoninę, kur jai pasakė, kad įvyko persileidimas. Jai siūlė gerti vaistus, bet ji nesutiko, nes nenorėjo patikėti, kad prarado vaisių. 2013 m. gegužės 30 d., būdama pas L. namuose, pradėjo labai kraujuoti. 2013 m. gegužės 31 d. L. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją išvežė į Kauno medicinos klinikas, kur jai buvo padarytas pilnas išvalymas. Dėl to buvo informuota jos mama R. R., kadangi reikėjo jos sutikimo dėl operacijos. Apie tai, kad buvo nėščia, mamai pasakė gydytojai. Tada ir ji pati papasakojo, kad laukėsi kūdikio nuo L.. Per tas dvi savaites, t.y. nuo kovo mėnesio pradžios iki to momento, kai sužinojo, kad yra nėščia, su L. K. lytiškai santykiavo du kartus. Tai darė pati to norėdama. Baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia, L. K. pretenzijų neturi. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta supaprastinta tvarka (b. l. 16-17, 18).

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą R. R. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad R. R. parodė, jog E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jos dukra. Šeimoje yra septyni vaikai. E. yra vyriausia iš jų. Iki 2009 m. jos santykiai su E. buvo geri, ji klausydavo, elgdavosi gerai, lankydavo mokykloje pamokas, mokėsi gerai, iš mokyklos nusiskundimų dėl jos elgesio niekada negaudavo. Nuo 2009 m. E. pradėjo lankyti Stakliškių vidurinę mokyklą. Pirmaisiais mokslo metais jos elgesys išliko toks pats. Maždaug nuo 2010 metų E. elgesys pasikeitė, ji pradėjo nelankyti pamokų, meluodavo, sakydavo, kad eina į mokyklą, o į mokyklą nenueidavo. Pradėjo su ja šaltai bendrauti arba visai nebendraudavo, jai atsikalbinėdavo. Ji ne kartą su ja bandė kalbėtis dėl jos tokio netinkamo elgesio, dukra teisindavosi, kad mokyklą lanko ir nieko daugiau neaiškindavo. Pokalbių metu visada beveik pratylėdavo. Su E. bendravo ne vieną kartą ir nepilnamečių inspektorė, mokyklos socialinė darbuotoja. Apie tai, ką E. veikdavo išėjus iš namų, ji nežinodavo, nieko E. jai nepasakodavo. Žinojo tik tiek, kad ji artimai draugauja su pussesere Ž. Ž.. Apie tai, kad E. draugauja su L. K., ji sužinojo 2013 m. pavasarį (tikslesnio mėnesio pasakyti negali, neprisimena), kai pas juos į namus atvažiavo L. K.. Jis jos klausė, ar ji jiems leis bendrauti kaip porai, ji sutiko, kadangi nežinojo, jog L. K. yra dešimčia metų vyresnis už E.. Iš pradžių L. K. atvažiuodavo, pabūdavo dieną, pabendraudavo su visais ir išvažiuodavo. Toks bendravimas buvo maždaug apie mėnesį laiko. Po to E., jos net neprašius ir jai nieko nesakius, išvažiuodavo pas L. K.. Iš pradžių grįždavo tą pačią dieną, o po to prasidėjo tai, jog negrįždavo po kelias dienas. Po to, ji iš žmonių sužinojo, jog L. yra 26 metų amžiaus, ji pasakė E., kad su juo nebendrautų, tačiau ši į jos kalbas nereagavo. Kada tarp E. ir L. K. prasidėjo lytiniai santykiai, ji nežino. Jai apie tai E. nepasakojo. Apie tai, kad E. buvo nėščia ir jai įvyko persileidimas, sužinojo iš Kauno klinikų gydytojų. 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje (tiksliai dienos neprisimena), ryte, jai į mobilųjį telefoną paskambino Kauno klinikų gydytoja, pasakė, kad E. guli pas juos ligoninėje, kad jai reikalinga operacija ir tam reikalingas jos sutikimas. Ji tą pačią dieną nuvyko į Kauno klinikas. Ten jai gydytoja paaiškino, kad E. buvo nėščia, kad jai įvyko persileidimas ir, kad reikalinga išvalymo operacija. Po kelių dienų E. išleido iš ligoninės. Ji nuvažiavo jos pasiimti. Kartu su ja ir L. grįžo pas juos į namus. Paklausė, kaip čia viskas įvyko, kodėl nieko jai nesakė. Jie atsakė, kad ruošėsi pasakyti. Taip pat paaiškino, kad nori jie abu susituokti ir tai padarys, kai tik jai sueis šešiolika metų. Kaip ji suprato iš E. paaiškinimų, E. su L. lytiškai santykiavo savo noru. Baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia, L. K. pretenzijų neturi. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta supaprastinta tvarka (b .l. 21-22, 23).

Liudytojos Ž. Ž. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad Ž. Ž. parodė, jog E. V. yra jos pusseserė. 2013 m. nuo sausio vidurio iki kovo ar balandžio mėnesio ji gyveno pas E. V. namuose, kadangi buvo susipykusi su savo mama. 2013 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepamena, jai į mobilų telefoną parašė trumpąją žinutę vaikinas, kuris prisistatė L.. Kadangi ji tuo metu turėjo vaikiną, todėl po kelių savaičių L. telefoną davė E. V., nes ji tuo metu ieškojo draugo. Kada tarp E. V. ir L. prasidėjo artimesnė draugystė, ji nežino. E. V. jai nepasakojo apie savo santykius su L.. Kada jie pradėjo lytiškai santykiauti ir ar apskritai tarp jų buvo lytiniai santykiai, ji nežino. Tik dabar, liepos mėnesio pradžioje, E. V. sesuo E. jai papasakojo, kad E. buvo pastojusi ir įvyko persileidimas. Daugiau apie E. ir L. santykius nieko negali paaiškinti (b. l. 26).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. liepos 10 d. protokolas, iš kurio matyti, jog L. K. parodė, jog jis parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, parodė kambarį, kuriame du kartus lytiškai santykiavo su E. V. (b. l. 67-69).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto 2013 m. rugsėjo 2 d. išvada Nr. G 860/13 (06), kurioje užfiksuota, kad E. V. kliniškai nustatytas 11 savaičių nėštumas bei įvykęs savaiminis persileidimas, lytinių santykių buvimo prieš maždaug 11 savaičių laiko iki persileidimo fakto atmesti negalima. Pateiktuose medicinos dokumentuose neaprašytos objektyvios trauminio poveikio žymės E. V. kūno paviršiuje. Dėl įvykusio savaiminio persileidimo sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (b. l. 30-33).

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo L. K. kaltė dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnametės E. V. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą įrodyta visiškai. Kaltinamojo veiksmai atitinka 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant L. K. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (b. l. 72).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. K. neteistas (b. l. 58), administracine tvarka baustas (b. l. 54-57), nedirbantis (b.l 50), registruotas darbo biržoje (b.l. 51), į psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas (b.l. 60). Kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 48 straipsnis). Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti L. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigoti bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. K. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.